https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/download.gif

PROTINGOJO NAMO VALDYMAS BALSU LIETUVIŠKAI: JAU VEIKIA, BET TOBULO VARIANTO DAR TEKS PALAUKTI

2019 m. sausio 29 d.

IGNAS PRONCKUS.

Lietuvoje pastatų, prietaisų valdymas balsu bei šnekos atpažinimas domina ir verslo, ir mokslo pasaulio atstovus. Didžiulis darbas sukuriant lietuvišką sistemą jau padarytas, tačiau tiek verslininkai, tiek mokslininkai neslepia, kad plataus praktinio pritaikymo dar gali tekti lukterėti.

BALSU GALIMA VALDYTI VISKĄ, KAS NAUDOJA ELEKTRĄ

Jungiklių ir protingųjų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis aiškina, kad jau šiandien įmanoma valdyti beveik visas protingojo namo funkcijas balsu lietuviškai. Tačiau kol kas sistemos galimybės išlieka ribotos.

Balsu valdomos ne tik pavienės funkcijos, kai reikėtų sistemos prašyti išjungti kiekvieną lemputę atskirai, bet ir iš anksto suprogramuotos kompleksinės komandos. Pavyzdžiui, gali sakyti: „Ieva, labas rytas“, ir sistema įjungs šviesas, atidarys žaliuzes, pradės gaminti kavą, o per televizorių paleis žinias. Arba: „Ieva, išeinu į darbą“, ir sistema užgesins visas šviesas namuose, sumažins šildymą, įjungs signalizaciją ir pasiųs robotinį siurblį valyti kilimų“, – vardina R. Skurdenis.

PUSANTRO MILIJARDO ŽODŽIŲ

Tuo tarpu Vilniaus universiteto mokslininkai dirba su projektu „Lietuvių šneka valdomų paslaugų plėtra – LIEPA 2“, kurio tikslas – sukurti technologijas, skirtas daiktams valdyti kalbant lietuviškai. Projekto vadovas dr. Audrius Valotka tikina, kad teksto transkripcijos programos (jūs šnekate, o programa tai paverčia tekstu) jau veikia sėkmingai, bet iki prietaisų valdymo kalbėjimu dar liko ne vienas iššūkis.

Mūsų kolegos, kuriantys vertimo programas, teigia, kad lietuvių kalba gali sugeneruoti apie pusantro milijardo žodžių. Tai kolosalus kiekis, kurio įrašyti neįmanoma, todėl programa atpažįsta įvairius triukšmus, kalbos modulis tekstą analizuoja, žodžius skaido sudėtinėmis dalimis ir t. t. Šnekos atpažinimo problema jau daugmaž išspręsta ir internete galite naudotis UAB „Tilde“ paslauga, kuri atpažins jūsų lietuvišką kalbėjimą ir apie 80 % adekvačiai užrašys. Didesnė problema yra autonomiškai, be ryšio su internetu, veikiančio prietaiso – neįgaliojo lovos, dulkių siurblio, technologinės įrangos – valdymas šneka, nes čia ne visada galima apdoroti milžinišką duomenų kiekį, taigi reikia labai didelio tikslumo“, – teigia dr. A. Valotka

NEIŠVENGIAMA ATEITIS

Tad verslo ir mokslininkų sistemos, rodos, šiuo metu turi skirtingus privalumus: viena sudėtingesnė, bet praktiškai dar nepanaudojama, kita paprastesnė, bet jau veikia. Tiesa, „JUNG Vilnius“ vadovas neslepia, kad protingasis namas pažinti gali tik iš anksto įvestus žodžius, o pardavimui valdymas balsu lietuviškai kol kas neparuoštas.

VU projekto žodynas ir galimybė suprasti kalbą bus nepalyginamai platesnis nei mūsų projekto. Bet net pabaigta „LIEPA 2“ nebus produktas, kurį gali paimti ir naudoti, tam dar reikia, kad įsitrauktų verslo sektorius, kuris galėtų tą sistemą pritaikyti naudoti. Protingasis pastatas yra ne konkurentas, o praktinis tos pačios sistemos pritaikymas. Tad šiuo metu ieškome bendradarbiavimo galimybių su ta pačia kryptimi dirbančiais mokslininkais“, – sako R. Skurdenis.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/340x600.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!