Raktas didesniam komfortui: išmaniosios inžinerinės sistemos

2020 m. balandžio 29 d.

Giedre Linden.

info@structum.lt

Tam tikros inžinerinės sistemos egzistavo dar XIX a. pabaigoje, tačiau ilgai nebuvo kreipiama dėmesio į jų energinį efektyvumą ir valdymo galimybes. Dar ir dabar ne viename Lietuvos pastate stovi senoviniai radiatoriai, kurių veikla reguliuojama centralizuotai, o ne atsižvelgiant į kiekvieno patalpoje esančio asmens poreikius.

Bet išaušo laikai, kai inžinerinės sistemos turi ne tik veikti taip, kad pastatas būtų pakankamai gerai šildomas ar vėsinamas, bet ir būti efektyvios, draugiškos aplinkai. Maža to, dirbtinis intelektas dabar suteikia galimybę šildymo ar vėsinimo sistemų darbą pritaikyti kiekvienam pagal individualų poreikį: reguliuoti šilumą ar vėdinimą atskirose patalpose ar virš atskirų darbo vietų.

Išmaniosios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemos gali išspręsti tokias problemas, prieš kurias tradicinės yra bejėgės, pavyzdžiui:

  • pastatų savininkams ir nuomininkams nebereikia gaišti laiko nustatinėjant optimalų šildymo ar vėdinimo režimą, vos pasikeičia oro sąlygos lauke. Išmaniosios ŠVOK sistemos pačios nustato, kurią pastato dalį ir kiek reikia šildyti, vėdinti ar vėsinti;
  • išmaniosios inžinerinės sistemos padeda gerokai sumažinti pastatų aprūpinimo energija išlaidas;
  • išmaniosios sistemos paprastai turi išmaniuosius jutiklius, kurie gali matuoti tam tikrus rodiklius (pvz., oro temperatūrą, drėgmę, užterštumą, žmonių patalpoje skaičių ir kitus veiksnius) ir pagal tai parinkti optimalų režimą;
  • išmanumas padeda kontroliuoti bei realiuoju laiku stebėti pačių inžinerinių sistemų veiklą, iškart aptikti galimus gedimus, mechaninius pažeidimus ir apie juos informuoti pastato ar inžinerinių sistemų prižiūrėtoją.

Visa tai prisideda prie patalpose esančių žmonių komforto, padeda sutaupyti ir palengvina inžinerinių sistemų priežiūrą.

Statant naujus ar rekonstruojant jau esamus pastatus, neatsitiktinai daug dėmesio skiriama ir juose įdiegtų sistemų išmanumui. Neretai tokios sistemos diegiamos komercinės paskirties bei biurų pastatuose, bet vis dažniau jas pasirenka ir individualių namų savininkai, o pastaruoju metu tokios sistemos populiarėja ir daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, ypač naujos statybos.

Išmaniosios inžinerinės sistemos patogios ne tik tuo, kad gali būti valdomos ne tik automatiškai, nustačius inžinerinius prietaisus veikti optimaliu režimu. Galima ir keisti jų veiklos režimą pagal poreikį, prisijungus per išmaniąją programėlę.

Maža to, jos gali būti valdomos ir per atstumą, fiziškai nesant patalpoje, kurioje šios veikia, taip pat nepaisant iš anksto nustatyto veiklos scenarijaus. Pavyzdžiui, gali būti nustatoma, kad tam tikromis valandomis, kai lieka tuščios, patalpos būtų šildomos mažesniu pajėgumu. Tačiau jeigu kam nors prireikia grįžti anksčiau ar likti patalpose ilgiau, šildymą galima padidinti ar sumažinti ir rankiniu būdu, prie inžinerinės sistemos prisijungus išmaniuoju prietaisu.

Išmaniosios inžinerinės sistemos palengvina ir energijos sąnaudų apskaitą – žmonėms nereikia nurašinėti skaitiklių duomenų. Be to, šie duomenys gali būti automatiškai kaupiami, analizuojami, o prie apskaitos sistemos prisijungę gyventojai gali matyti įvairiais laikotarpiais sunaudotų resursų ataskaitas, palyginti skirtingų mėnesių duomenis ir nuspręsti, kaip taupiau juos naudoti.

Statistiniai eksploataciniai kaštai leidžia optimizuoti energijos sąnaudas, apskaitos duomenų automatinį rinkimą, būsenų duomenų kaupimą bei archyvavimą, analizę ir ataskaitų pateikimą. Geriausių rezultatų pasiekiama inžinerines sistemas sujungiant su įvairiomis kitomis sistemomis.

Pavyzdžiui, viešbutyje galima sujungti inžinerines ir kambarių rezervavimo sistemas. Jeigu viešbutis nevisiškai apgyvendintas, jis gali būti maksimaliai šildomas ar vėsinamas ne visas, o tik ta jo dalis, kurioje yra svečių. Tai leidžia gerokai sumažinti išlaidas energijai. Panašus principas gali būti naudojamas ir kitokios paskirties statiniuose. Tai leidžia gerokai sumažinti pastato eksploatavimo išlaidas.

Šiuolaikiniuose pastatuose sumažinti vėdinimo ir šildymo išlaidas padeda ne tik išmaniosios inžinerinės sistemos, bet ir, tarkime, išmaniosios fasado žaliuzės. Išmanioji jų valdymo sistema reaguoja į oro sąlygas lauke bei pastato viduje ir tam tikru kampu pakreipia jų lameles. Tai padeda reguliuoti saulės spindulių patekimą į patalpas. Kai reikia daugiau šilumos ir šviesos, žaliuzės įleidžia daugiau dienos šviesos, o kai norisi vėsumo, riboja jos patekimą.

Šiuolaikinės išmaniosios inžinerinės sistemos gerokai palengvina mūsų gyvenimą, padeda sutaupyti pinigų mažinant išlaidas energijai ir užtikrinti didesnį komfortą. Dažnai jos veikia net nepastebimai, bet jeigu jų neliktų, netruktume pasigesti.

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!