Rekonstrukcija gamyklas ir ūkio pastatus paverčia rūmais

2021 m. gegužės 26 d.

„Structum“ redakcija.

portalas@structum.lt

Didieji miestai, kurie vos prieš kelis dešimtmečius atrodė modernumo viršūnė, šiandien sprendžia, kaip plėtoti postindustrines erdves. Nuo JAV, Prancūzijos, Anglijos ir Vokietijos iki Lenkijos ir Lietuvos miestai ieško būdų, kaip išsaugoti ir rekonstruoti bei gyventojų poreikiams pritaikyti senų gamyklų pastatus ir kitas apleistas pramonines erdves. Tie pastatai vertingi XIX–XX a. architektūros istorijos pavyzdžiai. Tuščiose gamyklose, kasyklose ir plieno liejyklose vyksta metamorfozė – po rekonstrukcijos senoms erdvėms suteikiama naujų funkcijų, tačiau išsaugomos ir jų architektūrinės savybės.

XIX a., kai garo ir elektros energijos naujovės sukėlė perversmą pasaulio ekonomikoje ir pakeitė miestų veidą bei žmonių gyvenimo būdą, vyko dinamiška gyvenviečių aplink naujas dideles gamyklas plėtra, o pačios gamyklos dešimtmečiais formavo miestų charakterį. Dabar pramonė jų pastatuose sunyko, o dažname mieste šimtmečių senumo fabrikų statiniai atsidūrė augančių aplink juos miestų centruose. Seni, apleisti pramoniniai pastatai jau daugybę metų rekonstruojami ir paverčiami naudingais daugiafunkciais objektais.

Buvusi ūkininko sodyba išsaugojo istorinę dvasią

Katalonijoje, Valjeses regiono slėnyje, stovintis ūkininko gyvenamasis namas atgimė kartu su rekonstruotomis arklidėmis. Rekonstrukcijos projekto, kurį įgyvendino architektai „Francesc Rifé Studio“, atspirties taškas buvo griežtos architektūros trijų aukštų pastatas ir jį supantys žemesni statiniai. Tikslas buvo ne tik rekonstruoti ir atnaujinti namus. Pagrindinis iššūkis kilo kelis savarankiškus pastatus jungiant į vientisą grupę. Todėl kieme atsirado didelė metalinė pilko antracito spalvos pavėsinė, kuri apima ir namo priekį, ir galą, ir jo priestatus.

XIX a. statiniui pasirinktas minimalistinis interjeras, tamsios spalvos ir medis. Pasikeitė ne tik pagrindinis trijų aukštų namas, bet ir gretimi su juo sujungti pastatai. Tačiau interjere išsaugotas istorinis šių pastatų sienų, lubų ir grindų apdailos stilius: senas plytų ir akmenų mūras, lentos ir sijos, arkos formos langų nišos. Šviesūs kambariai kaitaliojasi su tamsiais tamsių spalvų kambariais, tačiau šis derinys puikiai atspindi pastato istoriją: juk jis buvo pastatytas tuo metu, kai apie elektrą nebuvo nė kalbos.

Kiemas taip pat suprojektuotas pagal namo stilių: dominuoja minimalizmas ir paprastos geometrinės formos. Senovės ir modernumo kontrastas atrodo įspūdingai.

Rumunijos architektų sąjungos būstinė – „išprotėjęs“ pastatas

Pastatas, kuriame įsikūrusi Architektų sąjunga Bukarešte, tapo reprezentaciniu sostinės turizmo objektu dėl savo nekonformistinio architektūros stiliaus. Boteanu ir Demetru Dobrescu gatvių sankirtoje pergalingai iškilęs pastatas, sukurtas itin unikaliai derinant istorinį paveldą ir modernius šių dienų architektūros sprendinius. Neįprastą pastato išvaizdą galima sieti su dabartine tendencija istoriniams pastatams pridėti šiuolaikinių komponentų, bet šiuo atveju įspūdį daro kraštutinumas.

Laikotarpiu tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų Bukareštas dėl rafinuotos architektūros buvo žinomas kaip mažasis Rytų Paryžius. Šį istorinį pastatą XIX a. pab. pastatė įtakingas Rumunijos politikas Grigore Păucescu. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą čia veikė Austrijos-Vengrijos ambasada. Bet 1989 m. pastatas sudegė ir buvo beveik sunaikintas.

Kai Rumunijos Architektų sąjunga nusprendė jį rekonstruoti ir atstatyti, paaiškėjo, kad originalus pastatas yra istorijos paminklas, tad jo nugriauti negalima. Taigi architektai atnaujino senojo statinio likučius ir po rekonstrukcijos sukūrė tai, kas atrodo neįtikima. Tiesą sakant, istorinis namo fasadas yra tiesiog apvalkalas – jo viduje pastatytas naujas, modernus pastatas, lyg „išdygęs“ per senuko stogą ir visa galva virš jo iškilęs.

Pastatas traukia praeivių dėmesį – jie sustoja atidžiau į jį pažvelgti ir nusifotografuoti. Bukarešto žemėlapyje statinys pažymėtas kaip viena populiariausių lankytinų vietų.

Vila, kurios kieme augintos avys

Sena akmeninė vila „Villa Martinuzzi“ Kroatijoje, prie Viduržemio jūros, buvo pastatyta apie 1890 metus. Pagrindinį pastatą ir išlikusius kelis jam priklausiusius pagalbinius ūkio statinius ankstesnių savininkų šeima naudojo kaip gyvenamąjį namą, o savo ūkyje augino čia iš kalnų atsigabentas avis. Vieno namo aukštą sudarė keli gyvenamieji kambariai ir betoniniai laiptai, vedantys aukštyn ant pastato.

Pagrindinio namo ir mažų ūkinių pastatų sienos sumūrytos iš masyvių 45 cm skersmens akmenų. Tokiais pat akmenimis grįstas ir erdvus, pastatų supamas vidinis sodybos kiemas.

Sumanymas rekonstruoti seną akmenų mūro vieno aukšto namą, „užkeliant“ ant jo antrąjį aukštą, turėjo tikslą, kad namas taptų atostogų vila. Rekonstrukcijos projekto, kurį sukūrė architektų studija „TOBIS inženjering“, tikslas buvo didelio tūrio viršutinį pastato aukštą „užkelti“ ant seno vieno aukšto namo.

Po rekonstrukcijos namas turi 160 kv. m ploto pirmąjį aukštą, 30 kv. m terasą su arkos formos kolonomis ir 140 kv. m ploto antrąjį aukštą su 50 kv. m terasa. Viršutinis modernus pastato aukštas įrengtas su vėdinamuoju fasadu ir šlaitiniu stogu. Fasado plokštės yra skirtingo formato, išdėstytos netaisyklingu rastru. Apdailos plokštės ir dideli vitrininiai langai kuria kontrastą natūraliam akmeniui, iš kurio mūrytas apatinis šimtametis namo aukštas. Antrajame namo aukšte virš dalies senojo statinio įrengta atvira terasa, apjuosta stikline balkono tvorele. Šioje pastato pusėje sklypas leidžiasi žemyn, o laiptai terasomis veda į vakarus prie modernaus baseino.

Senojo namo langų ir durų nišos sienose buvo naudojamos formuoti naujus įėjimus ir duris, daug kur išsaugota arkinė langų forma. Pagrindinis namo įėjimas perkeltas į šiaurinę pusę. Rekonstrukcijos metu dalis vidinių sienų apatiniame namo aukšte buvo išgriautos, padidinant erdvę. Rytinėje senojo namo dalyje įrengtas mažesnis kambarys ir tualetas, laiptai ir virtuvė, o pietinėje namo pusėje – miegamasis su vonios kambariu ir valgomasis su svetaine.

Antrąjį namo aukštą iš šiaurės į pietus perpjauna koridorius-galerija, virš kurio įstiklinta santvaros stogo dalis išryškina jį, įleisdama dienos šviesos peilį. Prieškambaris yra iš dalies įstiklintas iki pirmo aukšto koridoriaus, o pietinėje namo pusėje jis atsiveria galerijos pavidalu virš pirmojo aukšto. Per švieslangius sklindanti saulė sukuria šviesos šulinius, kurie apšviečia gerai išsilaikiusias senas lubų sijas, pilką grubų grindų betoną ir akmenines netinkuoto mūro sienas.

Pramoninė praeitis, kultūrinė dabartis

Menų fabrikas „Art Inkubator“ Lodzėje – tai 7 tūkst. kv. m ploto pramoniniai pastatai, po rekonstrukcijos paversti įspūdingu menų inkubatoriumi. Idėja atnaujinti senus tekstilės fabriko sandėlius buvo pagrįsta maksimaliu originalių elementų išsaugojimu. Dėl to modernus interjeras egzistuoja greta daugiau nei šimto metų senumo detalių: išliko istorinės grindys, ketaus kolonos ir originalūs langai. Patalpose įrengtos konferencijų ir parodų erdvės, kavinė, verslo susitikimų, koncertų ir teatro salės. Komplekso širdis – stikliniu stogu uždengtas kiemas tarp dviejų raudonų plytų pastatų.

„Art Inkubator“ – tik dalis viso modernizuoto XIX a. raudonų plytų gamyklų komplekso Lodzės centre. Rekonstrukcija ir modernizavimas – tai žodžiai, kuriuos gerai žino Lodzės, buvusio pramonės revoliucijos miesto, gyventojai. Centrinėje Lenkijoje įsikūręs miestas XIX–XX a. išgyveno aukso amžių kaip tekstilės gamybos pramonės centras. Nuo XIX a. pradžios čia vienas po kito kilo fabrikai ir gamyklos, siūlantys tūkstančius darbo vietų, o į jas ir į Lodzę plūdo ieškantys darbo žmonės iš visos Lenkijos ir gretimų šalių. Pastatytas visas didžiulis pramoninis raudonų plytų mūro rajonas. Kai 1992 m. čia buvo uždarytas paskutinis vienos didžiausių tekstilės įmonių Europoje fabrikas, kartu su juo iš esmės mirė visas pramoninis Lodzės kvartalas. Atėjus investuotojui, daugumai žmonių buvo sunku patikėti, kad šią vietą galima atgaivinti.

Tačiau investuotojai atnaujino didelę dalį istorinių miesto gamyklų. Darbams vadovavo Prancūzijos architektų biuras „SUD Architectes“ ir jo antrinė įmonė Lenkijoje „SUD Polska“, kartu su nekilnojamojo turto vystytoju „Apsys“. Miestui reikėjo vietos mugėms, viešosioms erdvėms, susitikimams, pramogoms ir laisvalaikiui. Todėl rekonstrukcijos tikslas buvo atnaujinti čia esančius pramoninius pastatus ir pritaikyti juos naujoms funkcijoms. Buvo nugriauti keli istorinės vertės neturintys pastatai. Dėl to komplekse atsirado daugiau laisvos erdvės. Kiti 13 pastatų restauruoti. 27 ha pramonės XIX a. tekstilės fabrikų teritorija pertvarkyta į žalias viešąsias erdves. Originalios pramoninės architektūros pastatai išsaugoti ir rekonstruoti į viešbučius, muziejus ir restoranus, prekybos bei pramogų centrus pagal šiuolaikinę tipologiją.

Po rekonstrukcijos atidarytas prekybos ir kultūros bei pramogų kompleksas „Manufaktura“ tapo mėgstamiausia žmonių poilsio vieta ir turistine gatve. Tai pramogų miestelis, kur atnaujintuose pramoniniuose pastatuose pačiame Lodzės centre įkurta daugybė pasilinksminimo vietų. Buvę pramonės pastatai pritaikomi ne tik pramogoms, bet ir gyvenamajam plotui. Księży Młyn kvartale gamyklos pastatai pertvarkyti į gyvenamuosius namus.

Buvusiame Lodzės gamyklų rajone, kuris vadinamas „raudonuoju miestu“, įvyko milžiniški pokyčiai – gamybiniai pastatai ir visa „miesto mieste“ teritorija transformuota į daugiafunkcę viešąją erdvę, išsaugojus istorinį paveldą ir kartu sukūrus modernias erdves. Joks kitas Lenkijos miestas negali pasigirti turintis tiek daug skirtingų pavyzdžių, kaip išsaugoti postindustrinį paveldą ir populiarinti miesto pramoninę praeitį.

Po rekonstrukcijos atgaivintuose istoriniuose pastatuose, šimtmečius stovinčiuose patogiose ir gražiose vietose, gamtos ir šiuolaikinių miestų apsuptyje, sukuriamos modernios, komfortiškos viešosioms ir pramogų erdvėms bei komfortiškam privačiam gyvenimui. Tai nuostabus likimo posūkis vietoms, kuriose  praeities atminimas išsaugomas, o gyvenimas tęsiasi.

Temos:

statyba
https://structum.lt/wp-content/uploads/2021/06/17.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!