Rekreacinė infrastruktūra: lūkesčių daug, o kokios galimybės?


Rekreacijos karalystė – miškų teritorijos

Pastaraisiais metais ypač aktyviai siekiama, kad miškingos vietovės būtų pritaikytos lankytis ir turiningai leisti laiką gamtoje.Lietuvoje puikios galimybės tam plėtoti yra penkiuose nacionaliniuose parkuose, trisdešimtyje regioninių parkų ir daugelyje draustinių. Valstybiniuose parkuose ir draustiniuose, biosferos rezervato miškuose rekreacinė infrastruktūra pirmiausia orientuojama į pažintinį turizmą: čia svarbu sukurti pažintinių trasų ir takų (automobilinio turizmo, pėsčiųjų, dviračių, vandens, žirgų ir kt.) sistemą su regyklomis, atokvėpio vietomis, poilsiavietėmis, prieigomis ir patogiais privažiavimais prie lankomų objektų.

Plėtrai reikalingos sąlygos

Planuojant rekreacinės infrastruktūros objektų plėtrą, būtina įvertinti vietovės ypatumus. Pavyzdžiui,ežeringuose regionuose didžiausias yra stovyklaviečių ir kempingų, vandens ir dviračių turizmo trasų poreikis. Miestų ir priemiestiniuose miškuose būtina kurti pėsčiųjų ir dviračių trasų, rekreacinių ir pažintinių takų ir poilsiaviečių (be nakvynės vietų) sistemą su atitinkama rekreacine įranga. Kurortų miškuose aktualu kurti įvairių rekreacinių pėsčiųjų ir dviračių takų, pritaikytų ramiam ar aktyviam poilsiui su tinkamai įrengtomis atokvėpio vietomis, tinklą. Antai, Kauno urėdija lankytojams siūlo pailsėti 13 poilsiaviečių, 43 atokvėpio vietose, pakeliauti pažintiniu ir rekreaciniu takais. Ypač didelė lankytojų trauka pastebima Karmėlavos ir Raudondvario girininkijose: samanų nuklotose miško aikštelėse stūkso meniškos pavėsinės, patogūs miško baldai, įrengtos žaidimo aikštelės, supynės ir įvairi sporto įranga vaikams. Svečiai itin pamėgę pavėsinę „Grybai“ (Raudondvario girininkija) – į grybus panašią poilsiavietę, esančią į daubą vedančių laiptelių apačioje.

Objektų esama, bet poreikis nepatenkinamas

Lietuvos valstybiniuose miškuose suskaičiuota daugiau kaip 2000 įvairios rekreacinės paskirties, talpos, įrangos gausos ir sudėtingumo rekreacinių objektų, iš kurių apie 250 yra pritaikyta žmonių su judėjimo negalia reikmėms. Kasmet atnaujinami seni ar įrengiami nauji rekreaciniai objektai.

Visgi šalyje esamos rekreacinės infrastruktūros išsidėstymas yra netolygus, o įrengimo lygis – nevienodas. Situacija pagerėtų, jei būtų tinkamai įvertintas rekreacinės įrangos, jos formų specifiškumas, atsižvelgiant į etnokultūrinių regionų architektūrinius savitumus. Remiantis vienu Kauno technologijos universiteto tyrimu, nustatyta, kad rekreacinės paskirties parkuose iki šiol labai trūksta arba visai nėra mažosios architektūros elementų: prekybinių paviljonų, dekoratyvinių vandens telkinių, tiltelių, laiptų šlaituose, takų, apšvietimo įrenginių, šiukšlių dėžių, lauko baldų, sporto ir žaidimų aikštelių įrenginių, informacinės sistemos elementų, meninių akcentų ir pan.

Populiarėja fizinės veiklos rekreacija

Atnaujinant, plečiant esamas ir steigiant naujas rekreacines teritorijas, atsiranda pramogų, kurios anksčiau nesulaukdavo dėmesio, o dabar tampa vis populiaresnės – tai golfas, lauko tenisas, dažasvydis, žaidimas kėgliais ir kt. Pavyzdžiui,Druskininkuose aktyvaus poilsio įvairovę didina šalia miesto (19 km Leipalingio link) esantis 18 duobučių Vilkės golfo klubas.

Prieš pusmetį, po beveik dešimtmečio merdėjimo, atidarytame apie 20 ha ploto Druskininkų K. Dineikos sveikatingumo parke galima išbandyti nemažai fizinės veiklos rūšių: Ratnyčėlės kaskadines maudykles-pirtį, Kneipo takelius, gimnastikos ir sporto aikšteles ir išskirtinių mechaninių treniruoklių taką, čia atstatytas aerohidrojonoterapijos paviljonas, pėdų akupresūros baseinas. Parke įrengta vaikų žaidimo aikštelių, amfiteatrų ir meditacijos vietų, įrenginėjamos tinklinio, badmintono, stalo teniso ir gimnastikos aikštelės, medinė terasa dešiniajame upės krante. Planuojama, kad čia per metus apsilankys apie 30 tūkst. vietos gyventojų ir turistų.

Žemaitijos nacionaliniame parke esantys Plateliai siūlo 24 km žiedinį dviračių taką aplink Platelius, 4 km ilgio atnaujintą Šeirės pėsčiųjų taką, besidriekiantį per Šeirės mišką, Gaudupio pelkę, Piktežerį ir Platelių ežerą, 15 m aukščio Siberijos apžvalgos bokštą.

Dviračių takų karalius

Daug aktyvios nemokamos fizinės veiklos bet kokiu oru siūlo Birštono miesto parkas. Atsivežus ar išsinuomojus inventorių po atviru dangumi galima žaisti minigolfą, stalo tenisą, pasinaudoti petankės ar krepšinio aikštelėmis, išbandyti riedlenčių rampą ar daugybę įvairaus fizinio krūvio treniruoklių. Siūloma pasimėgauti Žvėrinčiaus miško dviračių takais – poilsiautojų patogumui čia jau veikia trys dviračių nuomos punktai. Neveltui LR susisiekimo ministerija Birštoną pripažino savivaldybe, sparčiausiai plėtojančia dviračių takų infrastruktūrą ir regione labiausiai propaguojančia dviračių transportą. „Nominacijų „Dviračių savivaldybė 2015 m.“ laimėtojai – Klaipėdos miestas ir Birštono savivaldybė – parodė, kad ir per trumpą laiką galima nemažai nuveikti plėtojant saugią ir patrauklią infrastruktūrą dviratininkams“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Arčiausiai Kauno esančiame kurorte prie esamų 22 km dviračių takų buvo nutiesta dar 1 km jungiamoji dviračių tako atkarpa Žvėrinčiaus miške, taip pat įrengta 113 dviračių stovų. Visoje Birštono savivaldybės teritorijoje dviračių takais galima lengvai pasiekti šalia įsikūrusias gyvenvietes – Prienus, Birštono viensėdį, Škėvonis, aplankyti pagrindinius kultūros, paveldosaugos ir gamtos traukos objektus.
Susisiekimo ministerijos paskelbtame konkurse dalyvavo 12 šalies savivaldybių ir 9 miestai. Praėjusiais metais „Dviračių miesto“ nominacija buvo įvertinti Kaunas ir Anykščiai.

Džiugina Alytaus rekreaciniai sprendimai

Alytuje baigiamas įgyvendinti „Pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros, jungiančios Alytaus piliakalnį bei jo prieigas su Kurorto ir Miško parkais, įrengimo ir šių teritorijų sutvarkymo bei pritaikymo poilsiui ir rekreacijai projektas“. Šio projekto metu praplėstos miesto viešosios erdvės, sutvarkytos rekreacinės ir aktyvaus poilsio zonos, išplėtotas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas, rekreacijai pritaikytos Mažosios Dailidės ežero, Kurorto ir Miško parkų ir kitos viešosios erdvės. Tvarkomi ežero krantai ir paplūdimys, tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai nuo Miesto sodo, rekonstruotos ar įrengtos naujos vaikų žaidimo, sporto, poilsio, automobilių stovėjimo aikštelės, pastatytas pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nemuną, įrengiamas apšvietimas ir stebėjimo sistema. Trijų tarpatramių plieninis paspyrinės konstrukcijos pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nemuną, jungiantis piliakalnį ir Pirmąjį Alytų su senamiesčio kurortine dalimi, yra 6,7 m pločio ir 240,5 m ilgio, jo aukštis nuo vidutinio vandens lygio prie krantinių atramų yra 34,5 m, o centre – 38,1 m. Tiltą planuojama originaliai apšviesti, bus atkurta ant geležinkelio pylimo buvusi ir statybos metu demontuota Vlado Kančiausko skulptūra. Mažosios Dailidės ežero aplinkinėje teritorijoje įrengti dviračių takai, vaikų žaidimo, poilsio ir sporto, automobilių stovėjimo aikštelės, lieptelis, sutvarkytas miško tiltelis, įrengtas ženklinimas. Sutvarkyta miesto rekreacinė ir poilsio zona paskatins paslaugų sektoriaus, smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą, bus naujai kuriamos darbo vietos, pritraukiamos tiesioginės investicijos – tokia infrastruktūra paskatins paslaugų sektoriaus, smulkaus ir vidutinio verslo augimą Alytaus mieste.

Pajūryje – orientavimosi bumas

Prieš porą metų atnaujintas Palangoje, ties Jūratės gatve, prasidedantis ir per pušynus palei jūrą Kunigiškių link besidriekiantis nemokamas sveikatingumo takas „Labrytys“. Nutiesus atkarpą, vedančią atgal į miestą, jis nuo 3 km pailgėjo iki beveik 6 km. Taip pat atsirado penkios aktyvaus poilsio zonos su sporto įrenginiais ir lauko treniruokliais, dviračių stovų, medinių suolų.

Neringoje pernai ypač išpopuliarėjo orientavimosi sporto parkai: užtenka užeiti į Informacijos centrą žemėlapių bei specialių kortelių atrastam punktui pažymėti, o paskui tų punktų ieškoti važiuojant dviračiais, čiuožiant slidėmis arba keliaujant pėsčiomis – sužymėta po keletą įvairaus sudėtingumo pėstiesiems ir dviratininkams skirtų trasų. Orientavimosi parkai su stacionariais kontroliniais punktais įrengti Nidoje, Preiloje, Pervalkoje, Juodkrantėje ir jų apylinkėse.

Toliau sėkmingai plėtojama viešoji rekreacinė infrastruktūra Molėtuose: atgaivintas ir atnaujintas skulptūrų parkas ir kartu sudaryta galimybė kitomis akimis pažvelgti ežerą (architektai R. Narušis, L. Petrauskas). Čia konceptualiai įprasminta viešoji erdvė, kurioje, pasitelkus nesudėtingus sprendinius, pavyko neperkrauti teritorijos elementų gausa.

Puikiai pritaikyta rekreacijos poreikiams Šventosios upės kairioji krantinė Anykščiuose (architektai B. Kudžmienė, J. I. Paužuolienė, D. Vileitienė) – subtili urbanizacija labai tinka miestiečių ir upės susitikimo vietai. Čia į vieną susilieja tinkamai panaudojamos geriausios rekreacinės aplinkos savybės, pagarba gamtinėms vertybėms, kompozicinės stilistikos vientisumas, suplanavimo struktūros ir funkcijos harmonija ir jų komfortiškas santykis su aplinka.

Ar tikrai atgyja kurortinė rekreacija?

Mūsų šalies kurortai yra išskirtinės reikšmės teritoriniai vienetai, teikiantys rekreacines paslaugas žmonėms sveikti ir poilsiauti. Kurortą galima charakterizuoti ir kaip turizmo, sporto ir poilsio objektą. Pastebima, kad pastaruoju metu

vėl populiarėja poilsis sanatorijose. Valstybės institucijos, vartotojai ir verslininkai inicijuoja kurortų plėtrą, atsižvelgdami į savus poreikius ir tikslus. Palankiausią kryptį kurortų plėtra įgauna, kai visi šie trys sektoriai veikia lygiagrečiai ir lygiomis teisėmis. Kurio nors sektoriaus ignoravimas apriboja kurortų plėtrą, stabdo procesus, neigiamai veikia strategiją ir tikslus.

Rekreacinėse teritorijose turizmo paslaugų, poilsio ir reabilitacinės infrastruktūros statiniai privalo atitikti normatyvinius statinio saugos ir paskirties reikalavimus. Puikus pavyzdys, kurio kol kas Lietuvoje dar niekas neaplenkė, – Druskininkuose esančio Vandens procedūrų parko kaip „Grand SPA Lietuva“ komplekso dalies rekonstrukcija (architektai A. Taujanskas, L. Meškys ir L. Kišonienė). Visi kartu viešbučių, konferencijų, gydyklų ir SPA pastatai sudaro universalų sveikatingumo, rekreacijos ir apgyvendinimo paslaugų kompleksą. Jo rekreacinėje (kaip ir reprezentacinėje) zonoje dominuoja apskritimo, elipsės formos. Čia esantys mažosios architektūros objektai suprojektuoti išlaikant stilistinį vientisumą, atsakingai parenkant takų, aikštelių dangų, lauko baldų, apšvietimo įtaisų, ūkinių įrengimų medžiagas, spalvas ir formas.

Šiandien turizmo išsivystymo lygis nustatomas vertinant rekreacinės infrastruktūros ir turistinių srautų kiekybinius rodiklius. Deja, Lietuvos regioninių tyrimų instituto surinkti duomenys rodo, kad iki šiol Lietuvoje gamtiniai rekreaciniai ištekliai deramai neišnaudojami, o rekreacinių įstaigų fondas yra fiziškai ir moraliai pasenęs, neišvystyta rekreacinių paslaugų infrastruktūra.

 

R. Gustaičio nuotr.

 


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų