Renkamės istorinių kompleksų revitalizaciją

2019 m. gegužės 30 d.

Niekas nedrįs paneigti, kad naujas neatstos autentiško, savo istoriją jau sukūrusio, tik gal kitai funkcijai pritaikyto objekto.  Didėjant kultūros paveldo rekonstrukcijos poreikiui, architektams atsiranda dar vienas iššūkis – kaip išsaugoti paveldo objektų autentiškumą ir suteikti jiems šiuolaikišką dvasią, kuri padidintų objekto patrauklumą? Gerosios praktikos pavyzdys – kareivinių miestelio Juozapavičiaus g.13 (Kaune) revitalizacija rodo, kad „penktąją dimensiją“ išsaugoti/sukurti galima net labai investicijoms imliuose projektuose. Apie kareivinių miesteliui sukurtą antrą gyvenimą, šiandien kalbamės su projektą kūrusia architektų biuro „G. Natkevičius ir partneriai“ komanda. 

„Seno ir naujo derinys sukuria nei seną, nei naują, o kažką visiškai kito. Galbūt tai kitos materijos kūryba. Senas daiktas tave vedžioja. Jei turi naują gali sau leisti sukurti scenarijų, o čia negali, nes ir senas daiktas dalyvauja. Reikia išgauti kiek įmanoma modernesnio daikto įvaizdį, bet prisitaikyti prie galiojančių paveldosaugos „žaidimo“ taisyklių. Tai ir yra daikto vertė, didžioji magija. Ši taisyklė galioja ne vien Juozapavičiaus g. kareivinių pastatams. Kurti istorinėje aplinkoje yra gerokai įdomiau nei plyname lauke“, – sako architektų biuro „G. Natkevičius ir partneriai“ architektė Kamilė Lodaitė.

Didžiosios magijos paieškos

Revitalizacija yra sudėtingesnis ir daugiau disciplinų sujungiantis procesas nei, pavyzdžiui, rekonstrukcija. Visuotinėje Lietuvių kalbos enciklopedijoje Paveldo komisijos narė, architektė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros pagrindų ir teorijos katedros profesorė  prof. dr. Jūratė Jurevičienė mini revitalizaciją kaip vieną iš socialinės integracijos sričių, kurioje išsaugotos perspektyvios kultūros paveldo funkcijas ir sukurta naujų didina visuomenės integraciją.

„G. Natkevičius ir partneriai“ architektai teigia, kad kiekvienas seno objekto atkūrimo procesas turi savą specifiką. Juk jeigu seną daiktą tik remontuoji, tuomet atkuri funkciją, bet neatkuri/ nesukuri naujos dvasios.  Tai reiškia, kad nesukuri to mistinio elemento, kurio neįmanoma įvardinti, bet kurį kiekvienas iš mūsų pajuntame.

„Mes esam sau išsikėlę uždavinį – istorinėje terpėje rekonstruoti pastatus taip, kad jie įgautų visiškai naują funkciją, kitą dvasią, penktą dimensiją. Tai nėra tik išdažytos sienos, įdėti langai ar pakeistas stogas – atsiranda kažkas daug daugiau“, – sako biuro vadovas Gintautas Natkevičius.

Senas pastatas „diktuoja“ sąlygas

Kareivinių miestelis Kaune istoriškai ir buvo miestelis. Teritorijoje esantys statiniai yra dalis Kauno tvirtovės, jie buvo pastatyti 1886 – 1896 m. carinės kariuomenės reikmėms. Keičiantis net kelioms kariuomenėms XX amžiuje, miestelis buvo nuniokotas, o pastatai – nenaudojami merdėjo. Vis dėlto, Šančių karinis miestelis Juozapavičiaus prospekte įtraukta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Tai bene vienintelė tokio tipo karinė teritorija Lietuvoje. Todėl formuojant naują kompleksą buvo išlaikyta ta pati koncepcija – sukurti funkcionuojantį miestelį.

Teritorijoje yra sutelkti visi bendruomenės gyvenimui būtini objektai – net 40 dviejų aukštų butų, prekybos centras, mokykla, darželis, 3 komercinės paskirties pastatai, kurių bendras plotas apie 11 500 kv. metrų. Taip pat 2 naujos statybos namai, kuriuose įrengiama 18 mažų butų, užimančių iki 48 kv. metrų bendrojo ploto.

Pasak biuro architektų, svarbiausia buvo išsaugoti kareivinių miestelio urbanistinę struktūrą, pastatų išdėstymą, atkurti tai, kas išnykę neimituojant, o pridedant moderniausius elementus. „Jeigu norime, jog senas ir naujas vienas kitam padėtų, tarp jų turi būti kuriamas pakankamai didelis atotrūkis“, – sako G. Natkevičius.

Rekonstruojant statinius buvo išsaugotos visos autentiškos carinei statybai būdingos architektūros detalės – raudonų plytų mūras, unikalios arkos, aukštos lubos, dideli langai, ir platūs įėjimai į būstus. Visi šie elementai puikiai suderinti su šiuolaikinei statybai būdingomis detalėmis. Rezultatai pranoko lūkesčius.

„Šančių kareivinių miestelio rekonstrukcija pakeitė rajono veidą, ženkliai prisidėjo prie miesto įvaizdžio gerinimo. Milžiniška apleista kareivinių miestelio teritorija yra viena geidžiamiausių vietų gyventi ir dirbti dėl savo dvasios, to mistinio elemento, kurio nesutiksi naujos statybos objektuose“, – sako apie projektą K. Lodaitė.

Daugiau apie Šančių karinio miestelio revitalizaciją architektų biuro „G.Natkevičius ir partneriai“ architektė Kamilė Lodaitė pasakos birželio 6 dieną STRUCTUM ir Lietuvos architektų sąjungos organizuojamoje konferencijoje „Antras gyvenimas – naujas gyvenimas. Restauracija. Renovacija“. Konferencija vyks 10 val. „Multikino” kino teatre, PC „Ozas” (Ozo g. 18, Vilnius). Daugiau informacijos čia: https://structum.lt/konferencijos/.

Luko Mykolaičio nuotr.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/10/renversa-baneris3-2.jpg

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!