Šalies infrastruktūros išbandymas – liūtys

2018 m. liepos 17 d.

Admin Structum.

Vienos didžiausių šią vasarą liūčių sostinėje padariniai likviduojami sparčiai, Vilniaus miesto savivaldybės sutelktos gausios pajėgos dirba greitai: po to, kai praėjusio penktadienio vakarą P. Vileišio gatvėje stichinė liūtis išplovė 400 m3 grunto dviračių take ir nutraukė jo apšvietimą, o Žvėryno pėsčiųjų ir dviračių take liūčiai iškilnojus šulinių dangčius, apgadinta takų danga, – buvo skubiai sutelktos įvairios tarnybos sutvarkyti pažeistas komunikacijas, įrengti lietaus nuotekų sistemą ir atstatyti suardytą dangą. Planuojama, kad abu takai bus visiškai sutvarkyti per dvi savaites – skelbia Vilniaus savivaldybės administracija. Liūčių „nuplauta“ infrastruktūra problemų savivaldybėms kelia jau ne pirmus metus.

Nors per šalį praūžusios audros padariniai dar tik skaičiuojami, aiškėja, kad liūtis gali gerokai paploninti Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą, mat galimybė verslui ir gyventojams prisiteisti patirtus nuostolius ne tokia jau miglota, kaip gali manyti dalis nukentėjusiųjų. Draudikai skelbia, kad vien praėjusiais metais vidutinė vasaros audrų padaryta žala siekia apie 500–600 eurų, o bendra žalos suma viršys 200 tūkst. eurų. 

Advokatų kontoros „Cobalt“ komercinių ginčų praktikos grupės vadovas Marius Inta komentuodamas situaciją LŽ teigė, kad žalos atlyginimo iš savivaldybės ar kitų asmenų galima siekti, jeigu įrodoma, jog žala atsirado dėl šių asmenų padarytų pažeidimų. Pavyzdžiui, dėl savivaldybės pareigos užtikrinti savivaldybės kelių, su jais susijusių kitų objektų (lietaus surinkimo įrenginių, gatvių apšvietimo sistemų, pan.) priežiūrą ir tinkamą funkcionavimą. Būtina nustatyti, kad žalą lėmė būtent tokie pažeidimai. Pasiteiravus apie perspektyvas laimėti tokį ginčą, M. Inta tvirtino, kad kiekvienas atvejis – individualus, tačiau Lietuvos teismų praktikoje jau yra buvę keli pergalės prieš savivaldybę atvejai. 

Padariniai likviduojami 

Šiuo metu Antakalnio P. Vileišio take avarinius darbus atlieka savivaldybės įmonė UAB „Grinda“, veiksmus koordinuodama su „Vilniaus vandenų“ ir „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklų“ specialistais. Kadangi liūtis buvo paveikusi ir aukštosios įtampos elektros kabelius, AB ESO įrengė specialias kabelių apsaugas. Sunkiosios technikos darbus apsunkina lietingos oro sąlygos, tačiau planuojama taką sutvarkyti iki kito ketvirtadienio.

Siekiant neleisti problemai pasikartoti, P. Vileišio take nuspręsta įrengti papildomą paviršinių nuotekų surinkimo gaudytuvą (d1500 mm) ir išleistuvą (d600 mm). Ties P. Vileišio g. 31 namu bus įrengti du papildomi paviršinių nuotekų surinkimo latakai, kurie padės suvaldyti nuo Antakalnio ir P. Širvio gatvių atitekantį didelį paviršinių nuotekų srautą. Sutankinus gruntą ir įrengus lietaus nuotekų sistemą dviračių ir pėsčiųjų takų dangos bus atstatytos.   

Liūtis nuostolių pridarė ir Žvėryno pėsčiųjų bei dviračių takams. Čia bus remontuojama intensyvios liūties suardyta asfalto ir trinkelių danga, tvarkomi gruntu apnešti žalieji plotai. Savivaldybė liūties padarinius įpareigojo sutvarkyti UAB „Sostinės gatvės“, kuri pagal sutartį vykdė darbus šiame objekte. 

Infrastruktūros įstatymas „stringa“ 

Apie rengiamą Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projektą kalbama jau kelerius metus.  

Paleista savieigai infrastruktūra – tai galybė dalykų, kurie supa žmogų ir kuriuos jis dažnai supranta kaip duotybę, visumą. Retas kuris susimąsto apie tai, kiek infrastruktūra prisideda prie jo laimės ir gyvenimo komforto. Kita vertus, jei žmogus nesusimąsto, o gyvena patogiai, turbūt reikėtų daryti prielaidą, kad infrastruktūra išvystyta ir suplanuota puikiai. Beje, net ir kasmet skelbiamame laimingiausių pasaulio šalių reitinge gera infrastruktūra išskiriama kaip vienas itin svarbių kriterijų.  

„Visos laimingiausios pasaulio šalys turi gerai išvystytą infrastruktūrą – tiek inžinerinę, tiek socialinę. Žmogus važiuoja į darbą automobiliu ar dviračiu gerai nutiestu keliu, jam patogu nuvežti vaiką į mokyklą ar darželį, nes visa tai šalia. Jam tiesiog patogu gyventi. Aišku, kad tai prisideda prie laimės pojūčio“, – neabejojo Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento vadovas Marius Narmontas. 

Pagal optimistinį scenarijų, įstatymas turėjo įsigalioti dar pernai, tačiau iki dabar savivaldybių infrastruktūra tvarkoma ne valstybiniu lygmeniu, o savivaldybių ir privačių investuotojų lėšomis.

/img/banners/Artwork Milena_Structum_340x600px.gif
Būk pirmas!