Saulės elektrinės. Kaip sekasi ir ar galėtų būti geriau?


 

Šiek tiek statistikos ir įžvalgų

Tiek Valstybinė energetikos inspekcija (VEI), tiek VKEK viešai pateikia informaciją apie leidimus užsiimti veikla energetikos sektoriuje. Tiesa, susiprasti skaičiuose gali būti ne taip paprasta, nes tiek komercinės elektrinės (ir jų perleidimai kitiems ūkio subjektams), tiek naujai statomos savo poreikiams su / be teisės pasaugoti elektros energiją skirstomuosiuose tinkluose yra kaupiami viename registre. Maža to, nuo 2015 m. liepos 1 d. iki tol vykdžiusi duomenų apie išduotus leidimus rinkimo funkciją LR energetikos ministerija ją perleido VEI, tad dabar turime du nelygiaverčius registrus. Atkreiptinas dėmesys, kad leidimai vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje (su saulės elektrinėmis) yra dviejų rūšių: pirmasis suteikia galimybę plėsti elektros energijos pajėgumus ir jo pagrindinė funkcija – rezervuoti pareiškėjui dalį bendros gaminančių vartotojų kvotos (šiuo metu – 10 MW); antrasis leidžia gaminti elektros energiją ir liudija apie faktiškai įdiegtą galią. Pareiškėjams nėra prievolės gavus pirmąjį leidimą įgyvendinti projektą, tad racionaliau vertinti, kiek vis tik tų leidimų buvo realizuota iš tiesų, kitaip tariant, – vertinti tik antruosius.

Galima patvirtinti: taip, dvipusės apskaitos galimybė tikrai paskatino naujų elektrinių atsiradimą – iki 2015 m. pabaigos fiziniai asmenys jų įrengė per 0,5 MW (žr. 1 lentelę). 2016 m. augimas buvo spartesnis – net 1,038 MW (greičiausiai dėl dar vieno AIEĮ pakeitimo, kuriuo atskaitos diena perkelta iš sausio į balandį). Nors vertinant su bendra šiandiene saulės elektrinių galia Lietuvoje (apie 70 MW) tai tesudaro vos 2,3 %, o tokiais plėtros tempais bendra 10 MW galia būtų pasiekta tik 2025 m., teigiami pokyčiai džiugina.

Be abejo, prie šito labai smarkiai prisidėjo ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) parama – jo padedami fiziniai asmenys galėjo gauti iki 30 % elektrinės įsigijimo išlaidų kompensaciją.

Įdomu tai, kad nors valstybinio sektoriaus organizacijos per dvejus metus ir investavo į beveik 0,4 MW elektrinių įrengimą, kol kas vos viena jų tapo gaminančiu vartotoju (greičiausiai dėl maksimalios 50 kW elektrinės galios ribojimo).

Iš pateikiamos statistikos akivaizdžiai matyti, kad skatinamos renovuotis daugiabučių bendrijos kol kas neįsirengė nė vienos elektrinės, nes AIEĮ nuostatos neleidžia tapti gaminančiu vartotoju, o, be šios galimybės, tokių investicijų svarstyti net neverta.

Maloniai stebina kitų juridinių asmenų (pavyzdžiui, verslo įmonių) saulės elektrinių saviems poreikiams dalies (nors ir nykstamai mažos – vos 0,4 %) augimas, kurį dažniausiai galima paaiškinti nebent tvarios veiklos politikos ir žaliosios rinkodaros priemonių įgyvendinimu.

Neišnaudotos galimybės

Priežasčių, kodėl visai Lietuvai saulės elektrinių plėtra naudinga, čia nevardysime, tačiau akivaizdu, kad šių jėgainių savo poreikiams statybos tempai yra pernelyg vangūs. Ar yra kokių nors būdų, neskiriant valstybės finansinių išteklių, juos paspartinti? Taip, yra. Būkime sąžiningi, pagrindinis veiksnys, kuris lemia sprendimą investuoti į elektrinę savo poreikiams, yra atsipirkimo laikas, t. y. per kiek laiko dėl mažesnių sąskaitų už elektrą vartotojas sutaupys pinigų tiek, kiek reiktų jų investuoti dabar. Atsipirkimo laikas tiesiogiai priklauso nuo jėgainės kainos, gamtinių sąlygų, teisinės bazės, elektros tinklų infrastruktūros, biurokratinių procesų ir pan. Taigi, ką galėtume pakeisti?

Biurokratinės naštos smulkiesiems gamintojams sumažinimas. Kuo elektrinė mažesnė, tuo jos kainos struktūroje fiksuotos dokumentų tvarkymo išlaidos didesnės, tuo atsipirkimo laikas ilgesnis. Ar tikrai racionalu taikyti tas pačias procedūras, pavyzdžiui,
2 kW ir 90 kW jėgainėms? Atsisakius išankstinių prijungimo sąlygų, leidimo plėsti elektros energiją ir perleidus bendros gaminančių vartotojų kvotos kontrolę tinklų operatoriui, supaprastinus projekto derinimo ir elektrinės atidavimo eksploatuoti reikalavimus, būtų galima sutaupyti iki 5 % mažos elektrinės kainos!

Gaminančių vartotojų rato praplėtimas. Praktika rodo, kad asmenys vengia investuoti į elektrinę daugiau, nei jiems reikia elektros savo poreikiams, t. y. parduoti jos galimybės nėra, o bet koks perteklius ataskaitinę dieną yra anuliuojamas. Šiandien dvipuse apskaita gali pasinaudoti tik valstybinio sektoriaus organizacijos (beje, toli gražu ne visos) ir fiziniai asmenys. Nėra nė vienos objektyvios priežasties, dėl kurios reikėtų nesuteikti šios teisės visiems: daugiabučių namų bendrijoms, tikinčiųjų bendruomenėms, ūkininkams, galų gale ir tam pačiam verslui. Pastarieji paprastai disponuoja didesniais finansiniais ištekliais, tad tikimybė išvysti spartesnį saulės energetikos augimą, finansuojamą privačiomis investicijomis, gerokai išauga.

Maksimalaus jėgainės dydžio ribojimo atsisakymas. Šiuo metu AIEĮ įtvirtintos nuostatos gaminančiu vartotoju fiziniams asmenims leidžia tapti tik su iki 10 kW elektrinėmis, valstybinio sektoriaus organizacijoms – tik iki 50 kW. Statistika rodo, kad ypač pastarosioms tokia galia per maža ir jos vengia tapti gaminančiais vartotojais. Ir apskritai, ar įstatymo funkcija yra tiksliai apibrėžti techninius parametrus?

Gal teisingiau ir racionaliau šią teisę perleisti technines prijungimo sąlygas išduodančiam ir informacija apie infrastruktūros galimybes konkrečioje vietoje disponuojančiam tinklų operatoriui, maksimalią galią susiejant nebent su esamo įvado galia?

Pasaugojimo mokesčio skaičiavimo metodikos auditas. Kol nebuvo susiformavusi praktika, pasaugojimo mokestis buvo apskaičiuojamas labiau remiantis prielaidomis nei faktinėmis išlaidomis. Be to, anot daugelio ekspertų, pati mokesčio apskaičiavimo metodika yra labai paini, o mokestis – neadekvačiai didelis. O gal pasekti kai kurių kitų šalių pavyzdžiu ir nustatyti fiksuotą metinį pasaugojimo mokestį, atsižvelgiant į elektrinės galią, tarkime, 10 eurų už instaliuotą 1 kW? Beje, tai smarkiai leistų supaprastinti dvipusę apskaitą ir sutaupytų išlaidų pačiam operatoriui.

 

1 lentelė.

Išduoti leidimai gaminti elektros energiją gaminantiems vartotojams*

Instaliuota saulės elektrinių galia, kW

2015-12-31

2016-10-19

Iš viso

Fizinių asmenų

566

1 038

1 604

Valstybinio sektoriaus

30

0

30

Daugiabučių namų bendrijų

0

0

0

Kitų juridinių asmenų

0

0

0

Iš viso

596

1 038

1 634

2 lentelė.

Išduoti leidimai gaminti elektros energiją savo poreikiams

(be gaminančio vartotojo teisės)*

Instaliuota saulės elektrinių galia, kW

2015-12-31

2016-10-19

Iš viso

Fizinių asmenų

78

19

97

Valstybinio sektoriaus

135

251

386

Daugiabučių namų bendrijų

0

0

0

Kitų juridinių asmenų

93

174

267

Iš viso

213

270

483

*Šaltinis: Valstybinė energetikos inspekcija, Valstybinė kainų

ir energetikos kontrolės komisija. Žiūrėta 2016-11-14.



 


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų