https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/download.gif

Sėkmingos mokyklos elementai

2018 m. gruodžio 13 d.

Admin.

Kokia turėtų būti šiuolaikinė mokykla, kad joje ir vaikas, ir mokytojas jaustųsi kaip antruose namuose – kūrybingai, jaukiai, saugiai? Kokių ir kaip suplanuotų patalpų, erdvių reikia, kad mokykla išugdytų žingeidžią, kūrybingą, bendradarbiauti mokančią asmenybę? 

Mokykla – tai ne tik institucija su savo personalu ir programomis, bet ir vieta, kur vaikas auga kaip asmenybė ir pilietis. Šiame procese mokyklos architektūra yra ne mažiau svarbus edukacijos įrankis, nei knyga, vadovėlis ar kitas informacijos šaltinis, pasitelkiamas mokymo turiniui sukurti. Kokiu metodu vaikai mokysis, kaip bendraus vienas su kitu ir su mokytojais, kaip vyks bendri renginiai – visa tai užprogramuoja pastato architektūra. Idealiu atveju ji atitinka mokyklos pasirinktą edukacijos koncepciją, tačiau Lietuvoje tokių pastatų kol kas galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. 

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė laidoje  „Reikia architekto kalbėjosi su mokyklų architektūros žinovais iš Olandijos: architekte DorteKristensen ir architektūros tyrėju Dolf Broekhuizen. 

Koks yra pagrindinis šiuolaikinės mokyklos bruožas?  

Dorte Kristensen: Laikai kai mokytojas kalbėdavo ir perduodavo žinias baigėsi. Nemažai tyrimų įrodė, kad daugiau mokiniai išmoksta ne iš mokytojo, o vienas iš kitos. Tai reiškia, kad architektas turi sukurti ne tik erdves mokytojo ir vaiko komunikacijai, tačiau ir vaikų tarpusavio bendravimui.  

Dolf BroekhuizenYra daug būdų kaip vaikai mokosi. Anksčiau viena sistema būdavo taikoma visiems, šiandien supratome, kad turime suteikti individualizuotų mokymosi sistemų galimybę. Vienas mokosi lėtai, kitas – greitai. Vienam sekasi piešimas, kitam sportas. Vienam geriausia dirbti grupėje, kitam, klausant mokytojo.  

Pasigirsta minčių, kad mokykla yra atgyvenusi institucija. Jūsų nuomone ar mokykla išliks ta institucija, kurioje bus taikomi įvairūs mokymo metodai?  

Dolf BroekhuizenTaip. Mokykla yra ta vieta, kurioje vaikas turi mokytis. Nepritariu fantazijoms, kad vaikai geriausiai mokosi vaikštinėdami miesto centre.  

Dorte Kristensen: Turėdami omenyje, kad vaikai geriausiai mokosi vienas iš kito, turime suprasti socialinius bei erdvinius ryšius. Buvo laikai, kai specialistai kalbėjo, kad kiekvienas turime kompiuterį, internetą, tad kam ta mokykla? Tačiau tai netikusi mintis. Mokymuisi turime apsikeisti žiniomis, susitikti. Tam reikia erdvių. Prieš septyniasdešimt metų norėjome suformuoti gerą pilietį. Tiesą pasakius dabar darome tą patį. Tik supratimas kas yra geras pilietis pasikeitė.  

Prieš kelerius metus skaičiau straipsnį apie mokymosi procesą, t.y. stovyklos laužas, girdykla ir  ola. Laužas tai kai vienas žmogus teikia žinias kitiems. Tai istorijos, teorijos pasakojimas. Girdykla – tai vieta kur ateina bendraminčiai, t.y. mokiniai, kiekvienas atsineša žinių, patirčių ir visi jomis dalinasi. Tai darbas grupėmis. Ola – esi vienas, kai panyri į save ir apgalvoji gautą informaciją. Manau, kad mokykloje turėtų būti taikomi visi trys būdai. Nors reikia pripažinti, kad olos” dažniausiai mokyklose nėra. 

Kai mes projektuojame mokyklas, visada prašau leisti sukurti bent kelias erdves, kuriose bus tylu, ramu.  

Kaip idėjos apie mokymo programą keičia pastato projektą?  

Dorte Kristensen: Olos” galėtų būti nedidelė klasė. Tačiau taip pat tai gali būti gili palangė. Komfortą kuria nebūtinai brangūs sprendimai. Mums reikia klasių, bet taip pat reikia ir virtuvės, stalo, poilsio zonų. Visos šios alternatyvios zonos turėtų būti netoli įprastinių klasių.  

Dolf Broekhuizen: Priklausomai nuo to kaip programuojamas mokyklos bendruomenės gyvenimas, kuriamas mokyklos planas. Tarkim, administracijos kabinetai – jie gali būti projektuojami mokyklos centre. Taip būtų sukuriamas kontaktas tarp mokinių, mokytojų ir administracijos. Kitas būdas – juos įrengti koridoriaus pabaigoje ir užtikrinti, kad mokytojai galės dirbti netrukdomai.  

Daugelis mokyklų, pastatytų prieš kelis šimtus metų tebeveikia. Tačiau ne visos jos patogios. Kokių klaidų reikia vengti? Kas padaryta netinkamai?  

Dolf BroekhuizenAštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atviro plano mokykla buvo paskutinis mados klyksmas. Vieno aukšto mokyklose buvo didelės erdvės ir mokiniai mokydavosi sugrupuoti tarpusavyje. Nebuvo sienų ir tarp pastate veikiančių kitų patalpų, tarkim parduotuvių, medicinos priežiūros zonų. Pasirodo, kad tokia mokykla nepraktiška. Mokyklos projektas nepasiteisino, nes joje reikėjo patalpų įvairovės. Reikėjo labai nedaug, kaip pavyzdžiui, slankiojančių durų.  

Ar galime pritaikyti tuos pačius modelius skirtingose šalyse? 

Dorte Kristensen: Įprasta, kad sėkmingi projektai yra kopijuojami. Tačiau pritaikant prie kiekvienos valstybės. Pasaulyje vyrauja į vaiko individualumą orientuota mokymo tendencija. Iš kitos šalies pasiskolinti projektai truputy pakoreguojami pagal vietinės kultūros tradicijas.  

Ar šiandien standartinis mokyklos projektas dėmesio verta idėja?  

Dorte Kristensen: Ne. Visų pirma kiekviena mokykla turi turėti viziją, kaip ji nori dirbti. Visos mokyklos turi bendrumų, tačiau skirtumai tokie dideli, kad jų neįmanoma sudėti į vieną projektą.  

Kiek svarbus gamtinis kontekstas?  

Dorte Kristensen: Mes netikime, kad galima tą patį pastatą pastatyti dviejose vietose, nes visose vietose yra vietos dvasia. Pastatas turi būti išsišknijas savo vietoje.  

Dolf Broekhuizen: Idėja standartizuoti mokyklų projektus nėra kvaila. Tačiau manau, kad šiandien aktualiau pritaikyti ne visą mokyklos projektą, o skirtingus jos elementus. Lauko erdvės, klasės gali būti sujungtos taip kaip reikia sujungti kiekvienai erdvei.  

Mokykla šiandien nėra tik pastatas mokymuisi. Po pamokų mokyklos patalpos dažnai naudojamos kultūriniams renginiams. Kaip suderinti skirtingas funkcijas?  

Dorte KristensenPaskutinius trisdešimt metų statėme Olandijoje mokyklas, kuriose yra ir benduromenės centras, biblioteka. Tokia mokykla gali tapti galingu ginklu kovoje su socialinėmis problemomis, demografinėmis problemomis. 

Dolf BroekhuizenOlandijoje labai daug mokyklų turi daug funkcijų. Tačiau patyrėme, kad kai sumaišome pernelyg daug funkcijų, tampa neaiškus mokyklos charakteris. Institucijos nesupranta kodėl prie jų yra kitos. Tarp jų nėra ryšio. Todėl reikia pasirinkti bendrą vardiklį, tarkim, vaikas ir tada derinamas darželis, mokykla, sveikatos priežiūra.  

Kas turi nuspręsti kokia turi būti mokyklos programa ir kaip ją vykdyti darniai, o ne konkuruojant?  

Dorte KristensenManau, kad mokykla gali turėti daug funkcijų, jeigu tik yra aiškiai apibrėžta kas yra kiekvienos funkcijos šeimininkas ir kokia yra funkcijų hierarchija. Pavyzdžiui, kartą programą sudarė pastato savininkas. Šiandien projektuojame jos išplėtimą. Kuriame restoraną, kuriame senjorai gamins maistą. Projektuodami kitą mokyklą, susidūrėme su dideliu skirtingų funkcijų skaičiumi. Po vienu stogu turėjo tilpti darželis, biblioteka, sportininkai, dvi mokyklos, bendruomenė. Atrodė, kad nebus įmanoma suderinti visų norų. Todėl organizavome kelias ekskursijas į kitas mokyklas. Autobuse prisėdau prie senjoro ir pasakiau, kad Jūsų mokykla niekada neveiks, jeigu neturėsite vieno žmogaus, kuris nebus mokyklos mama, kuri rūpinsis viskuo. Po kelių dienų mus pasiekė žinia apie mamos išrinkimą. Nuo tada mokykla veikia puikiai. 

Visą Lietuvos architektų sąjungos kuriamą laidą galite pasižiūrėti čia. 

Vizualizacijos čia. 

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/download-7.jpg

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!