Šiandien inovatyvus – rytoj…?

2019 m. rugsėjo 4 d.

Nepatinkančio žmogaus akyje ir krislą pastebėsi, o patinkančio…? Lygiai taip pat yra ir su pastatais. Taip stropiai įnikome kurti panegirikas, kad kartais nueiname į visiškus šunkelius. Todėl šiandien duris pravėrę nauji ir modernūs pastatai, rytoj bus vadinami klasiškais, po dešimtmečio visi stebėsis, kad jie vis dar stovi ir įgys laikui nepavaldaus epitetus. Kita vertus, etiketės su prierašu „inovatyvu“ skatina ieškoti šiuolaikiškų ir neįprastų pasirinkimų. Tad net ir bijodama būti banali, drąsiai sakau, kad be inovacijų nebūtų progreso. Apie inovatyvią architektūrą šiandien kalbamės su „Cloud architects“ komanda.

Svarbus procesas
Studijos  „Cloud architects“  vadovas, įkūrėjas Antanas Dagelis neslepia, kad biuro komandos tikslas – kurti inovatyvią architektūrą.  Inovatyvumą, architektas apibrėžia, keliais aspektais.
„Inovatyvumas apima kelias sritis. Pirmiausiai, pats projektas turi būti ruošiamas inovatyviais metodais, kaip pavyzdžiui pastatų modeliavimas (BIM). Būtina projekte įdiegti naują technologiją. Tarkim, Klaipėdos ir Lazdynų baseinuose buvo įrengti pakeliami dugnai. Tai padaro pastatą inovatyvų. Kitas kriterijus – šiuolaikinių dizaino tendencijų tasa“, – sako A. Dagelis.
Architektas pabrėžia, technologijos yra tik darbo priemonės gerai architektūrai kurti, kurios niekada nepakeis mąstymo, idėjų. Technologijos leidžia pasiekti maksimalų tikslumą, sumažinti klaidų tikimybę. Anksčiau žmogus spausdino mašinėle, nes nebuvo spausdintuvų. Šiandien neįsivaziduojame brėžinių braižymo ant kalkės. Dabar dirbame su BIM projektais, kas bus rytoj? Juk technologijos keičiasi. Norime to, ar ne,  reikalavimai architektūrai taip pat auga.

A++ standartas
Jau nuo 2021 metų visoje Europos Sąjungoje bus privalomi A++ arba energijos beveik nevartojantys pastatai.
A++ klasės namas privalės didžiąją sunaudojamos energijos dalį gauti iš atsinaujinančių šaltinių. Ir tai nebus didžiulis pasikeitimas – iš šiandienos perspektyvų ši prievolė galbūt atrodo kaip tam tikras slenkstis, bet iš tiesų rinka jau juda link atsinaujinančios energijos ir išmaniųjų sistemų, todėl po dviejų metų lygiai ta pati prievolė jau atrodys visiškai priimtina ir natūrali.
Dar daugiau, jau dabar kalbama apie, neapibrėžtoje ateityje, Lietuvoje vykdomuose viešuosiuose architektūros konkursuose, apriboti galimybę dalyvauti architektams, neprojektuojantiems su BIM. Tokiu reikalavimu bus siekiama sumažinti užsakovo (šiuo atveju valstybės) patiriamas sąnaudas pastato eksploatacijai, taip pat užtikrinti projekto kokybę.
Pasak A. Dagelio, nepaisant to, kad visas sektorius eina ta linkme, tokie pokyčiai gali pažeisti konkurencijos principus, nes tokiu atveju, konkursuose dalyvauti galės tik didesnės architektų studijos. Tad iki tol dar turi būti vykdomos švietimo programos ir skiriama pakankamai laiko, per kurį mažesnės įmonės galėtų prisitaikyti prie pokyčių.  Valstybės, kaip užsakovo, poreikiai keičiasi.

Užsakovai nori inovacijų
Privačiame sektoriuje pokyčiai vyksta sparčiau. Paklaustas apie užsakovų poreikius, įmonės „Cloud architects“ vadovas mini objekto vietą, jo funkcijas (verslui, reprezentacijai).
„Užsakovas tikisi, kad projektai būtų rengiami atsižvelgiant į vietos ir statinio funkcijos kriterijus. Architekto užduotis suprojektuoti tokį pastatą, kuris būtų ekonomiškai pagrįstas ir tuopat patrauklus, estetiškas, funkcionalus“, – šypsosi Lietuvos banko būstinės Vilniuje kūrėjas.
Cloud architects“ įkūrėjas A. Dagelis daugiau apie inovatyvią architektūrą kalbės jau šį ketvirtadienį, rugsėjo 5 dieną kino teatre MULTIKINO, Lietuvos architektų sąjungos ir STRUCTUM organizuojamoje konferencijoje „Technologijos ir inovacijos architektūroje bei statyboje“.

„Cloud architects“ vizualizacija (Lietuvos banko būstinė Lietuvoje)

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/09/V_JUNG_KNX_F_50_STRUCTUM-340x430.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!