Inžinerinių sistemų priežiūra – tai įvairios specifinės paslaugos, apimančios visų pastato funkcionalumą užtikrinančių sistemų priežiūrą. Svarbu nepamiršti, kad, siekiant užtikrinti maksimalų pastato inžinerinių tinklų ir sistemų eksploatavimo laiką, būtina jomis nuolat rūpintis.
Statinys yra tarsi gyvas, nuolat kintantis – stiprėjantis arba silpstantis, sergantis arba kupinas tvirtybės – organizmas. Statinio būklė priklauso nuo to, kaip juo rūpinamasi, kokios medžiagos naudojamos jo inžinerinei „sveikatai“ palaikyti, kokie specialistai atlieka būtinas procedūras ir kaip rimtai traktuojami net menkiausi trikdžiai bei prevencinis darbas.
Svarbu suprasti, kad neatliekant reguliarios techninės priežiūros, įrenginiai susidėvi. Tai – būtinas darbas ypač šaltuoju periodu. Tik sistemingas priežiūra bei numatyta efektyvi prevencija, gali padėti išvengti ne tik smulkių nesklandumų, bet ir rimtų problemų.
Šaltuoju metų laiku dėl statiniuose eksploatuojamų netvarkingų kietojo kuro krosnių, židinių ir dūmtraukių išauga gaisrų tikimybė. Gaisrai namuose kyla atsiradus plyšių kaminų ar krosnių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat gaisro priežastis gali būti ir susikaupę suodžiai krosnių bei dūmtraukių kanaluose.
Siekdami apsisaugoti nuo gaisro gyventojai turėtų atlikti sezonines naudojamų dūmtraukių (statiniuose, kur įrengti šildymo įrenginiai – krosnys, židiniai, naudojantys kietąjį kurą) apžiūras. Iš dūmtraukių išvalyti suodžius, užtaisyti įtrūkimus ir plyšius, sutvarkyti kitus defektus ir imtis visų būtinų priemonių, kurių reikia saugiam dūmtraukių naudojimui šildymo sezono metu užtikrinti.
Dujinių šildymo katilų priežiūros darbus rekomenduojama atlikti bent kartą per metus, geriausiai – iki prasidedant šildymo sezonui. Tai leis žiemą praleisti be nemalonių staigmenų. Nemažai žmonių į tai žiūri aplaidžiai ir, stengdamiesi sutaupyti, tokius priežiūros darbus atlieka kas penkerius metus arba meistrus kviečiasi tik kam nors sugedus. Kasmetė dujinių katilų priežiūra nėra labai brangi, o tiems, kurie taupydami jos atsisako, ateityje gresia gerokai didesnės išlaidos.
Dažniausiai prieš žiemos sezoną verta patikrinti, ar viskas tvarkinga, ar nereikia išplauti, pavyzdžiui, šilumokaičių, ar neišdegę degikliai, ar švari, neapsiteršusi dujų kamera.
Naujausios tendencijos – senus katilus keisti naujais, pavyzdžiui, kondensaciniais, nes šie yra ekonomiškesni. Šiuolaikiškus kondensacinius katilus rekomenduotina valyti kasmet. Ant šilumokaičio kaupiasi apnašos, todėl sifoną reikia pravalyti. Tik taip galima išvengti būtinybės remontuoti katilą žiemą. Jeigu šie įrenginiai nevalomi, šildymo sezono metu, ypač per šalčius, kai jie dirba intensyviau nei įprastai, gali užsikimšti nuosėdomis. Tokiu atveju šildymo prietaisas nustoja veikęs.
Ką daryti, norint, kad neužšaltų vamzdynai? Dažniausiai vanduo užšąla būtent vartotojo eksploatuojamame vamzdyne, todėl prieš žiemą gyventojai turėtų atidžiai apžiūrėti patalpas, kuriose yra vandentiekio įrenginiai ir vamzdynai. Verta apžiūrėti, ar nėra išdaužytų langų, plyšių sienose, blogai užsidarančių durų. Būtina šilumą sulaikančiomis medžiagomis papildomai apšiltinti nešildomose patalpose esančius vandentiekio vamzdžius.
Su šalčio sukeltomis problemomis dažnai tenka susidurti ir inžinerinėms sistemoms, kurios yra valdomos dirbtinio intelekto. Sustingsta arba sistemos ekranas, arba pakinta sklandus duomenų perdavimas… Kovojant su šia problema kartais padėti gali įvairūs „anti-ice“ ir „anti-frost“ lakai bei glaistai metaliniams ir kitiems paviršiams.
Visgi, norint sumažinti šalčio, drėgmės ar vėjo, temperatūrinių pokyčius sistemoms, reikia pasirūpinti ir viso objekto izoliuojančiaisiais įrenginiais, taip pat būtina nuolatinė priežiūra. Sistemos būklės stebėjimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
