Šiuolaikinės stiklo savybės, plečiančios architektų fantazijos ribas

2022 m. liepos 21 d.

Vaiva Didžiulytė.

vaiva@structum.lt

XX amžius architektūros srityje – tai stiklo era, kai stiklas pradėtas naudoti ne tik kaip apdailos medžiaga, bet ir kaip bendrumo su gamta sampratos įkūnijimas. Šiuolaikinės statybos sunkiai įsivaizduojamos be stiklo fasadų, šviesos šulinių, įstiklintų atrijų, stoglangių, stiklinių pertvarų ir kitų interjere ir eksterjere įkomponuotų stiklo detalių. Akivaizdu, pasaulis be stiklo būtų niūrus, tamsus, nuobodus. Jeigu nebūtų galimybės sujungti lauko ir pastato vidaus langu ar vitrina, statiniai panašėtų į urvus be natūralios šviesos ir supančių aplinkos vaizdų.

 

Žvilgsnis į praeitį

Interjere ir eksterjere stiklas pradėtas naudoti nuo bronzos amžiaus, tačiau jis buvo kiek kitoks. Stiklas iš pradžių nebuvo skaidrus. Daugiau nei prieš 4000 metų Mesopotamijoje jis buvo gaminamas kaitinant kvarcinį smėlį, įmaišius kalkių ir pridėjus pelenų. Apie 250 m. pr. m. e. Aleksandrijoje atsirado pirmoji stiklo gamykla, tuo pat metu atrasta ir stiklo pūtimo technologija.

Stiklo gamyba suklestėjo ir Italijoje. 1291 metais Venecijos Respublika perkėlė stiklo liejyklas į netolimą Murano salą, nes jos kėlė gaisro pavojų Venecijai, kur dauguma pastatų buvo mediniai. Stiklo era saloje prasidėjo tada, kai Marco Polo iš Tolimųjų Rytų parvežė keletą jo pavyzdžių.

Murano stikliai vieninteliai Europoje žinojo, kaip pagaminti veidrodį. Jie sukūrė tokias rūšis kaip kristalinis stiklas, emaliuotas stiklas, stiklas su aukso gijomis, daugiaspalvis stiklas, „pieninis“ stiklas, brangakmenių imitacijos iš stiklo. Stiklo gamybos Europoje renesansu laikomas XIII amžius, o 1688 metais prancūzai išrado veidrodinio stiklo gamybos ir didelių veidrodžių šlifavimo technologijas. Panašiu laiku imta gaminti ir stiklą langams. XVII amžiaus pabaigoje Čekijoje buvo išrastas stiklas, išsiskiriantis grynumu, skaidrumu ir kietumu ir žinomas kaip „bohemiškas kristalas“. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje jau nuo XI amžiaus buvo lydomas stiklas. Privilegija Vilniuje steigti stiklo manufaktūrą ir prekiauti stiklo dirbiniais buvo suteikta 1547 metais. Masiškai stiklas pradėtas gaminti XIX amžiuje, kai buvo išrasta marteninė krosnis ir stiklo tempimo mašininiu būdu technologijos. 1902 metais į gamybą įdiegtas vertikalus stiklo tempimo būdas. Milžiniškas stiklo gamybos pramonės augimas prasidėjo po Pirmojo pasaulinio karo. XIX amžiaus modernumo simboliu laikytas stiklas šiuo metu vadinamas aukštųjų technologijų medžiaga ir sėkmingai pritaikomas architektūroje.

Pirmą iš tikrųjų stiklinį namą 1851 metais pirmajai pasaulinei parodai Londone pastatė sodininkas ir architektas Josephas Paxtonas. Jo „Crystal Palace“ – ketaus ir stiklo architektūrinės sąjungos pavyzdys – buvo vadinamas didžiuliu XIX amžiaus proveržiu. Apie šio objekto išskirtinumą byloja tai, kad pakartoti panašų projektą tapo įmanoma tik po beveik 40 metų, kai Louisas Sullivanas Čikagoje pastatė stiklinį dangoraižį. Vėlesnė namų iš stiklo istorija buvo itin sėkminga. Kitaip ir negalėjo būti, nes stiklo namų aušra sutapo su modernizmo stiliaus ištakomis.

 

Crystal palace Wainwright pastatas

Kairėje – „The Crystal Palace“. Nuotr. wikiarquitectura.com. Dešinėje – architeko Louiso Sullivanas stiklinis dangoraižis. Nuotr. Historic American Buildings Survey

 

Naujos savybės ir funkcijos

Šiandien, stiklui įgavus naujų fizinių savybių, stiklinė architektūra perteikia naujas prasmes. Ji pabrėžia ne tik susiliejimą su gamta, bet ir jos tausojimą, energijos taupymą, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Stiklas vėl tapo naujausių architektūrinių tendencijų įsikūnijimu. Jis gali sulaikyti kenksmingus spindulius, išsaugoti šilumą patalpose, ją reguliuoti, apsaugoti nuo išorinio dirginančio triukšmo, vibracijos ir smūgių.

XXI amžiuje stiklas tapo viena pagrindinių statybinių medžiagų. Šiuolaikinė stiklinė eksterjero architektūra neapsiriboja vien fasadais: tai – langai, durys, stoglangiai, stogo konstrukcijos, kupolai, žiemos sodai, modulinės ar akustinės pertvaros, varstomos ir stumdomos durys, stogeliai, pavėsinės, vitrinos, taip pat prekybinė įranga, lentynos, apsauginiai ekranai, turėklai ir atitvarai, laiptai, dušo kabinos, vonios pertvaros ir kt.

Ypač architektų mėgstama naudoti šviesos šuliniai ir stoglangiai, kurie suteikia natūralios šviesos gilioms ir siauroms patalpoms, mažiau apšviestai erdvei.

 

oculi - stoglangis - interjeras

oculi - stoglangiai - interjeras Du elipsiniai stoglangiai, sukurti architektų studijos „O’ Neill Rose“ Niujorke. Nuotr. Michael Moran

 

Atsparumas oro sąlygoms, kietumas, stiprumas, išskirtinis cheminis patvarumas, ilgalaikiškumas leidžia jam pakeisti plytas, medieną ir betoną. Nors dangoraižiai tapo įprastu mūsų miestų elementu, maži stikliniai namai kelia nuostabą ir norą juose apsigyventi. Stebint bendrąsias stiklinių namų vystymosi tendencijas, nėra abejonių, kad naujosios technologijos ir beribė architektų fantazija dar ilgus metus leis stiklui užtarnautai mėgautis architektūrinio olimpo viršūne.

Kad ir kaip būtų, stiklas modernioje architektūroje kol kas yra pagrindinė medžiaga, kurią naudojant formuojamas pastato fasadas. Stiklinių pastatų fasadų tipų yra keletas: vienasluoksnis, dvigubas ir tarpinės konfigūracijos. Taip pat yra daugybė stiklo fasadų konstrukcinių sistemų: aliuminio ir stiklo, plieno ir stiklo, stiklo ir stiklo, lynų bei templių ir stiklo.

Didelių stiklų naudojimas būsto išorėje yra populiari gyvenamosios architektūros tendencija, nes tai veiksmingas būdas apšviesti gyvenamąsias patalpas ir sukurti tobulą ryšį su gamta. Vienas tokių pavyzdžių yra studijos „Imbue Design“ sukurtas „The Watchman Cabin“ projektas. Pro šios „The Watchman Cabin“ svetainės lango sieną atsiveria nuostabūs Jutos dykumos vaizdai. Interjerą užbaigė santūri pilka paletė, padedanti išlaikyti dėmesį į dramatiško vaizdo spalvas anapus.

 

watchman interjeras langas gamta

Watchman pastatas kalnai

 „The Watchman Cabin“, architektų studija „Imbue Design“. Nuotr. Miranda Kimberlin

 

Whidbey island farmhouse

Whidbey island farmhouse

„Whidbey Island Farm“, JAV, architektų studija „MW Works“ 

 

Leidžia sukurti neribotas erdvines formas

Stiklas patalpų viduje gali drąsiai asocijuotis su estetika ir praktiškumu. Stiklinės berėmio stiklo konstrukcijos dėl įvairių pritaikymo galimybių, praktiškumo ir interjerui suteikiančio modernaus minimalistinio dizaino ypač dažnai naudojamos kuriant namų erdvę ar darbuotojams patogią aplinką biure. Kad darbuotojas dirbtų efektyviai, biuras turi būti šviesus, praktiškas ir patogus. Tad šiuolaikiniai biurai įrengiami šviesūs, su stiklinėmis sienomis, dideliais vitrininiais langais. Berėmio stiklo konstrukcijos – puikiausia išeitis sukurti šviesų biuro ar kitokių patalpų interjerą, leidžiantį šviesai sklisti per visą erdvę laisvai. Skaidrus stiklas puikiai atskiria vieną erdvę nuo kitos ir kartu vizualiai išlaiko visos patalpos vientisumą. Stiklas leidžia išgauti daugybę erdvinių formų ir taip dar labiau padidinti biuro ar namų erdvių panaudojimo galimybes.

Be to, stiklinės sienos puikiai valomos, jos atsparios purvui, sunku sugadinti jų išvaizdą. Klystama manant, kad stiklas trapus ir labai nepraktiškas, atvirkščiai – šiuolaikinės technologijos stiklą padaro itin tvirtą, tvirtesnį už bet kurias gipso plokščių pertvaras.

Biuro baldų prekės ženklas „Haworth“ savo vadovų komandai sukūrė eksperimentinę darbo erdvę, kuri parodo, kaip biurai gali būti sukurti taip, kad padėtų įmonėms išlaikyti talentingus darbuotojus ir būti novatoriškesnės. Bendrovės būstinė įsikūrusi Mičigane, „One Haworth“ centre.

Projektas, apibūdinamas kaip gyva laboratorija, praktiškai įgyvendina išsamius „Haworth“ biuro dizaino ir personalo produktyvumo sąsajų tyrimus. Jis veikia kaip bandymų poligonas, leidžiantis įmonei įvertinti, kaip interjero dizainas gali paveikti produktyvumą. Galime pastebėti, kad visame interjere dominuoja stiklas.

 

haworth biuras interjeras

haworth biuras interjeras

„One Haworth“ centras

 

Kuo daugiau saulės šviesos ir komforto

Ten, kur vasara gana šilta, o žiemą anksti sutemsta, svarbus ir stiklo laidumas šviesai, ir jo apsauga nuo karščio, kuri padėtų mažinti vėdinimo išlaidas. Atsižvelgdama į tai, stiklo pramonė siūlo vis daugiau energiškai efektyvių produktų, leidžiančių sumažinti išlaidas pastatų kondicionavimui vasarą ir šildymui žiemą. Šiandien moderniausi fasadiniai stiklai geba į patalpas praleisti iki 70 proc. šviesos ir sulaikyti 65 proc. saulės energijos. Toks stiklų tipas labai tinka į pietus orientuotiems fasadams ar stiklinėms stogų konstrukcijoms, kai reikalingas didelis šviesos laidumas ir maksimali apsauga nuo saulės. Stiklas dar gali būti dengiamas ir ant laminuoto stiklo su specialia garsą izoliuojančia plėvele – tokiu atveju fasadas saugos patalpas ne tik nuo saulės, bet ir nuo triukšmo. Naujiems viešosios paskirties statiniams vis dažniau pasirenkami būtent panašaus pobūdžio daugiafunkciai fasadų stiklai.

Renkantis stiklą, pavyzdžiui, administracinio pastato fasadui, atliekami skaičiavimai, kiek saulės pateks į skirtingas pastato dalis dienos metu. Tokius skaičiavimus Skandinavijoje atlieka pastato klimato specialistai. Jie įvertina, kiek energijos iš saulės gaus pastatas. Atsižvelgiant į tai, projektuojamos šildymo ir vėdinimo sistemos.

Dar daugiau įvairovės pastatų puošyboje suteikia dažytas stiklas. Jį galima emaliuoti, kai stiklas dažomas vientisu ištisiniu sluoksniu, apdoroti šilkografijos principu, kai stiklas dekoruojamas tam tikru raštu, viena arba dviem spalvomis. Taip pat stiklas dažomas skaitmeniniu spausdinimu, kai ant stiklo gali būti užnešamas daugiaspalvis piešinys.

Stiklo technologijos nesustoja tobulėti. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse sparčiai populiarėja specialia metalizuota perforuota danga (microshade) dengti stiklai, kurie sulaiko 90 proc. saulės šiluminės energijos, bet neriboja šviesos ir jiems nereikia žaliuzių.

 

microshade dengti stiklai

pastatas stiklinis fasadas

Nuotr. microshade.com

 

Atlaiko smūgius

Visi fasadams naudojami stiklai yra grūdinti arba laminuoti, taip pat gali būti kartu ir grūdinti, ir laminuoti. Tai reiškia, kad duždami jie subyra į daug smulkių dalelių, neturi aštrių pjaunančių briaunų arba sutrūkę lieka neišbyrėję ir nekelia didelio pavojaus žmonėms. Taip pat jie būtini stiklinėms pertvaroms viduje, yra gana atsparūs smūgiams. Stiklas gali būti laminuojamas specialia skaidria, plika akimi nematoma plėvele, kuri izoliuoja patalpą nuo išorinio triukšmo arba nepraleidžia garso iš tos patalpos. Svarbus ir stiklo atsparumas ugniai. Priešgaisriniai, ugniai atsparūs stiklai gali atlaikyti net iki 2 val. tiesioginę ugnies kaitrą ir nesuskilinėti.

Pastaraisiais metais ir atrijai tapo pagrindiniu daugelio pastatų bruožu, suteikiančiu erdvės ir šviesos pojūtį. Tiek architektai, tiek pastato naudotojai mėgsta atrijus, nes jie sukuria dinamišką ir stimuliuojantį interjerą ir išlaio vizualų ryšį su aplinka.

 

prekybos centras stiklo atrijai

prekybos centras stiklo fasadas atrijai

Prekybos centras „MyZeil“, sukūrė „Studio Fuksas“. Šiame Vokietijoje esančiame prekybos centre skulptūrinis stiklo fasadas ir atrijai sukuria įspūdingas ir dinamiškas erdves. Nuotr. Kastren Monnerjahn

 

Titulinė nuotr. pexels.com

https://structum.lt/wp-content/uploads/2022/09/STRUCTUM-soninis-baneris-1.jpg

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!