Šiuolaikinių pastatų fasadai: nuo atspindinčių grožį iki valančių orą

2017 m. spalio 31 d.

Giedrė Linden

Pirmąjį įspūdį apie pastatus nulemia jų fasadai. Juos pastebime pirmiausia, pagal fasadą nuspėjame, kas mūsų lauks, įžengus į statinio vidų Šiandienos pastatų fasadams keliami ne tik estetiniai reikalavimai. Ne mažiau svarbu yra ir tai, kaip fasadai gali pagerinti pastatų šilumos, garso, vandens izoliacijos ir kitas savybes, sutaupyti energijos ar net prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimų. Tad kokias fasadines apdailos medžiagas gali pasiūlyti šiandienos tiekėjai ir gamintojai?

Racionalūs sprendimai

Vieni populiariausių yra tinkuojamieji fasadai. Tokius rinktis ypač racionalu, jeigu pastatas nėra aukštas. Juolab kad pastaruoju metu smarkiai išsiplėtė fasadinių apdailos medžiagų pasirinkimas: tiek dekoratyvinio tinko, tiek ir sienų dažų. Lietuvos rinkoje jau yra modeliuojami mineraliniai tinkai, kuriais galima labai įvairiai dekoruoti pastato sienas ir išgauti lygų, pašiauštą, dryžuotą, brūkšniuotą, raižytą ar kitokį paviršių.

Taip pat yra specialių papildomą efektą suteikiančių dangų ir įvairių dažyvių, kurios leidžia fasade atkartoti įvairias medžiagas – medieną, plytų mūrą, betoną ar net blizgias it metalas dangas, išgauti įvairias spalvas ir taip suteikti pastatui išskirtinę išvaizdą. Maža to, naujos kartos fasadų apdailos produktai sukurti taip, kad ne tik suteiktų statiniui išskirtinę išvaizdą, bet ir užtikrintų ilgalaikę jo apsaugą nuo neigiamų aplinkos veiksnių: blukimo, veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams, fasado įkaitimo vasarą, kas gali lemti šiltinimo medžiagų deformacijas ir kt. Unikali fasadų apdailos medžiaga yra ir lanksčios mineralinės klinkerio plytelės, pagamintos iš specialiai surūšiuoto kvarcinio smėlio, nenaudojant cemento, todėl tinkamos klijuoti ir ant kampų. Tokios plytelės padeda nebrangiai ir be didelių darbo sąnaudų išgauti estetišką, stilingą ir patvarią sienų dangą.

Tviskantys aliuminio ir stiklo fasadai

Dauguma naujos kartos pastatų Lietuvoje ir kaimynėje Latvijoje tviska aliuminio ir stiklo fasadais. Tai – nieko keista. Aliuminis dėl unikalių savybių puikiai tinka šiuolaikiniams sudėtingų geometrinių formų pastatams. O stiklo fasadai vertinami dėl mažesnio svorio, paprastesnės priežiūros ir šviesos laidumo. Jie estetiškai atrodo, neužgožia pro langus atsiveriančios panoramos ir labiau paklūsta architektų vaizduotei. Stiklo konstrukcijos išsiskiria vis didesniu ilgalaikiškumu, atsparumu atmosferos poveikiui, vibracijai, smūgiams, triukšmui ir pan., o aukštas šilumos izoliacijos savybes galima pasiekti, pavyzdžiui, naudojant stiklo paketus su vakuumu tarp stiklų. Šiuolaikinės technologijos leidžia į stiklo paketus integruoti fotovoltinę sistemą, kuri saulės spindulius paverčia elektra ir gali generuoti energiją net apniukusiomis dienomis.

Taip pat yra stiklų, kurių saulės energijos laidumą galima reguliuoti automatiškai arba patiems, atsižvelgiant į saulės apšviestumą ar temperatūrą. Stiklo fasadai lėmė ir automatinių apsaugos nuo saulės sistemų išpopuliarėjimą. Tokios sistemos vasarą patalpas saugo nuo tiesioginių saulės spindulių ir neleidžia joms prikaisti, o šaltuoju metų laiku gali būti atidengiamos ir leisti į vidų patekti daugiau šilumos.

Paslepia arba atspindi

Ne mažiau įspūdingi yra veidrodiniai fasadai. Jie padeda praplėsti erdvę, pakeisti įprastų architektūrinių formų suvokimą, paslėpti pastatą gamtoje, kad jis tarsi išnyktų savo atspindėtoje dangaus žydrynėje ar miško laukymėje, arba atspindėti ką nors įspūdinga. Daugiau nei prieš dešimtmetį statant gyvenamąjį daugiabutį namą Kaune greta gynybinės sienos, vienas jo fasadas buvo padarytas veidrodinis. Toks fasadas pasirinktas, nes pastatui reikėjo vieno lygaus paviršiaus. Kita svarbi priežastis – noras, kad jis kartais atspindėtų gynybinės sienos bokštą. Veidrodinis yra ir rytinis Vilniaus verslo centro „Green Hall 2“ fasadas. Kaip žurnalui „Structum“ pasakojo pastatą projektavęs UAB „Archinova“ vadovas architektas Antanas Gvildys, iš išorės fasadas buvo taip pakreiptas ir suapvalintas, kad važiuojantieji Geležinio vilko tiltu galėtų gėrėtis veidrodiniame fasade atsispindinčiu šalia tekančios Neries bangavimu.

Naudoja ir tekstilę, ir fototapetus

Šiais laikais fasadams naudojamos įvairios apdailos medžiagos: fasado ar aliuminio kompozitinės plokštės, klinkerio plytos ir net tekstilė! Tekstiliniai fasadai yra ilgalaikiai, atsparūs ultravioletiniams spinduliams ir temperatūrų svyravimams. Vasarą polimerais dengtos PVC tekstilės fasadas gali apsaugoti pastatą nuo perkaitimo. Taip pat jis sulaiko 30 % dienos šviesos, taupo energiją, slopina miesto triukšmą ir suteikia privatumo esantiesiems viduje. Tekstiliniai fasadai vertinami dėl lengvo ir greito montavimo. Kadangi jie mažai sveria, jiems nereikia sudėtingų ir ypač brangių inžinerinių sprendimų, o, svarbiausia, – tokie fasadai nevaržo architektų kūrybingumo. Juk ant medžiagos galima net spausdinti, lengvai keisti jos spalvą ar raštus. Taip pat esti fotofasadų, kai statinys uždengiamas fototapetu. Būtent toks sprendimas panaudotas atnaujinant ilgai nenaudotą aštuonių aukštų pastatą Vilniaus Naujininkų mikrorajone, kur anksčiau veikė taksi parkas. Tiesa, ne vienas architektas tuo pasibaisėjo.

Dinaminiai fasadai

Ypač įdomi šiuolaikinės architektūros tendencija yra dinamiškieji fasadai, padedantys sumažinti šildymo, oro kondicionavimo sistemų ar dirbtinio apšvietimo poreikį. Niujorko architektūros tyrimų įmonė „Decker Yeadon“ prieš kelerius metus sukūrė homeostatinę fasadų sistemą, kuri susideda iš medžiagos, primenančios linijų labirintą. Ši medžiaga, veikiama saulės, lanksto savo dirbtinius „raumenis“ ir kartu pakeičia formą, taip apsaugodama pastatą nuo kaitros. Sistema automatiškai reaguoja į pasikeitusias klimato sąlygas be išmaniųjų technologijų ar fizinio įsikišimo. Dar vienas dinaminio fasado pavyzdys, pritaikytas praktiškai, yra Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje stovintys bokštai „Al Bahar Towers“. Šiuos įspūdingus 25 aukštų bokštus dengia geometriniai elementai, primenantys uždarus arabiškus balkonus dengiančias puošnias medines mašrabijos groteles, kurios saugo ir privatumą, ir yra skydas nuo kaitrios arabiškos saulės. Kaip ir mašrabija, taip ir bokštų elementai ne tik apsaugo pastatus nuo karščio, bet ir suteikia jiems išskirtinę išvaizdą.

Tarsi gyvi organizmai

Šiandienos pastatų fasadai gali būti ne tik dinamiški, bet ir veikti, kaip gyvi organizmai ar net tokie būti! Prieš kelerius metus Vokietijoje, Hamburge, buvo pastatytas išskirtinis inžinerinės įmonės „Arup“ suprojektuotas pastatas, pavadintas BIQ. Jo fasadas buvo pagamintas iš dumblių, augančių stiklo žaliuzėse. Veikiami saulės, šie dumbliai ima greičiau daugintis, taip viduje sukurdami pavėsį, o kartu generuodami atsinaujinančią energiją. Gyvasis yra ir Singapūre esančio 40 aukštų biurų pastato „CapitalGreen“ fasadas. Net 55 % šio fasado dengia gyva augalija, įterpta į dvigubą fasado sieną. Augalai pastato viduje esantiems žmonėms suteikia ne tik pavėsį, bet ir geresnę psichologinę būseną. Be to, toks fasadas prisideda prie aplinkosaugos gerinimo.

Kitas gyvas pastatas yra Italijos mieste Milane. Tai du daugiaaukščiai namai, pavadinti „Bosco Verticale“ (liet. „vertikalusis miškas“). Jų fasadai apželdinti 800 medžių ir 14 tūkst. kitų augalų. Iš viso jų yra daugiau nei 90 rūšių. Augalai ne tik sukuria išskirtinę pastatų išvaizdą, bet ir padeda valyti orą. Apskaičiuota, kad abiejuose pastatuose auga tiek pat augalų, kiek ir vieno hektaro ploto miške.

Apraizgyti pastatus žaluma padeda iš Šveicarijos Berno mieste veikiančios nerūdijančiojo plieno trosų kompanijos „Jakob“ sprendimas „Green Solutions“. Šis sprendimas leidžia įvairiems vijokliniams augalams natūraliai vytis aplink fasadą, jo nežalojant. Konstrukcijos, padedančios vijokliams šliaužti pastato paviršiumi, parenkamos, atsižvelgiant į technines specifikacijas ir augalo savybes. Tiesa, žalieji fasadai labiau pritaikyti šiltiems kraštams. Lietuvos klimatas tam nėra tinkamas. Be to, žaliesiems fasadams reikia ypatingos, nepigiai kainuojančios priežiūros: augalams būtinos specialios laistymo sistemos, kuriomis turi būti apraizgytas visas fasadas.

Valo orą

Pastatų, kurių fasadai valo orą, yra ir Lietuvoje. Vienas jų – žurnale „Structum“ aprašytas administracinis pastatas „Sonex“, iškilęs sostinės Pilaitės rajone. Kitaip nei trijų anksčiau minėtųjų pastatų, jo fasadai nebuvo apželdinti augalais, bet uždengti išskirtinėmis fasadinėmis plokštėmis su unikalia fotokatalitinių savybių turinčia HT danga. Ši danga ne tik gali vos per pusvalandį sustabdyti bakterijų dauginimąsi, turi savaiminio valymosi savybę, bet ir gali valyti orą tarsi 70 lapuočių medžių, nes gamina aktyvųjį deguonį, neutralizuojantį kenksmingus junginius. Taigi šiuolaikinių pastatų fasadai vis labiau stebina ir išvaizda, ir savybėmis, o gamintojai nestovi vietoje ir pasiūlo vis daugiau viena už kitą įspūdingesnių naujovių, kurios, kaip matyti iš pasakojimų žurnale „Structum“, neaplenkia ir Lietuvos.

/img/banners/Artwork Milena_Structum_340x600px.gif
Būk pirmas!