Didėjančią technologijų svarbą ekonomikai įrodo ir Lietuvoje augantis informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įmonių bei jų darbuotojų skaičius. Statistikos departamento duomenimis, IRT sektoriuje veikiančių įmonių skaičius šių metų pradžioje pasiekė 2 441, o jų darbuotojų skaičius priartėjo prie 25 tūkst. Šių įmonių skaičius mūsų šalyje nuosekliai auga nuo 2012-ųjų, o jų darbuotojų – nuo 2013-ųjų. Tiesa, IRT specialybę turinčių darbuotojų poreikis, o tuo pačiu – ir skaičius, auga visoje ekonomikoje – „Sodros“ duomenimis, šių metų rugpjūtį Lietuvos įmonėse dirbo beveik 33 tūkst. IRT specialistų.
„Kartu auga ir laisvų darbo vietų skaičius IRT sektoriuje. Pirmąjį šių metų ketvirtį, Statistikos departamento duomenimis, įmonės buvo deklaravusios beveik tūkstančio laisvų darbo vietų skaičių. Vadinasi, visoje skaitmeninėje ekonomikoje laisvų darbo vietų, skirtų IRT specialistams, skaičius gali būti dar didesnis. Tai reiškia, kad įmonės pozityviai žiūri į ateities projektus ir perspektyvas. Tačiau kartu tai rodo ir spaudimą švietimo sistemai ruošti daugiau rinkai taip reikalingų specialistų, kurti persikvalifikavimo programas ir iniciatyvas“, – sako P. Vertelka.
„Versli Lietuva“ skelbia duomenis apie įmonių konkurenciją dėl talentų auga ir IRT specialistų atlyginimai. Vidutinis jų darbo užmokestis šių metų rugpjūčio duomenimis siekia 1335 eurus (prieš mokesčius) ir yra maždaug 10 proc. didesnis nei pernai. Tiesa, darbo užmokestis didele dalimi priklauso ir nuo konkrečios profesijos bei specialisto turimos patirties. Pavyzdžiui, vidutinis sistemų analitikų darbo užmokestis viršija 1800, o programinės įrangos kūrėjų – 2000 eurų.
Kaip atrodo Lietuva tarptautiniame kontekste?
Vis dėlto, nors atsikiri IRT sektoriaus makroekonominiai rodikliai rodo teigiamus pokyčius, jų yra per mažai norint iki galo suprasti mūsų šalies skaitmeninės ekonomikos būklę ir jos tendencijas. Neturime duomenų, kokią įtaką skaitmenizacija daro kitų sektorių našumui ir konkurencingumui, kaip keičia darbo rinką. Tuo metu tarptautiniuose indeksuose užfiksuotos Lietuvos skaitmeninės ekonomikos tendencijos ne tokios optimistinės. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos „Digital Economy and Society Index“ Lietuva nuo 2014-ųjų nuosekliai ritosi žemyn, kol 2018-aisiais įsitvirtino 13-oje vietoje. Iš vienos pusės tai reiškia, kad esame Europos vidutiniokai, o iš kitos pusės rodo, kad nuo lyderių tiek Europos, tiek pasauliniu mastu kiek atsiliekame.
„Taigi nuomonę apie technologijų įtaką ekonomikai galime susidaryti tik iš tarptautinių indeksų, kurie dažnai būna gana aptakūs. Siekiant kokybiško viešosios politikos formavimo, svarbu tinkamai įvertinti vykstančioms skaitmeninės transformacijos poveikį visuomenei ir ekonomikai. Duomenų iš tradicinių statistikos šaltinių tokiai analizei nebepakanka, turime sekti šalių, laikomų skaitmenizacijos lyderėmis, pavyzdžiu ir investuoti į tyrimus. Galbūt laikas kurti Lietuvos skaitmeninės ekonomikos indeksą, kuriuo galėtume grįsti skaitmeninės ekonomikos politikos formavimą, užtikrinti tvarų ir duomenimis pagrįstą sprendimų priėmimą, o kartu – ir tolesnį ekonomikos augimą“, – sako P. Vertelka.
