Slėnio vila –   šiuolaikinės architektūros monumentas gamtos prieglobstyje


Užsakovas: privatus asmuo

Generalinis rangovas: UAB „Sivysta“

Projektuotojas: UAB „Arches“

Architektas: UAB „Arches“, A. Liola, R. Liola, E. Neniškis, E. Geštautaitė, M. Kaučikaitė

Daugybę apdovanojimų susižėręs unikalus objektas „Slėnio vila“ tapo tiltu tarp žmogaus ir gamtos, modernizmo ir minimalizmo sinteze, jungiančia skirtingus elementus į unikalią, organišką visumą, kuri reprezentuoja medžio didybės rodomą grožį bei teikiamą komfortą.

Architektūrinės vizijos verpetas – gerbti gamtą ir reprezentuoti šiuolaikinę kultūrą

„Tik keli šimtai metrų nuo judrios miesto gatvės ir atsiduri išskirtinėje parko aplinkoje. Gamtos ramybė ir harmonija… – tarsi nukeldamas į paslaptingą kraštą poetiškai pasakoti pradeda UAB „Arches“ architektas, vienas iš projekto autorių Arūnas Liola. – Šį pojūtį dar labiau sustiprina natūralus slėnis, senoji raguva. Saulėtas slėnio šlaitas. Pamiškė. Buvusios medinės sodybos vieta. Regioninio parko teritorija. Reglamentuoti architektūriniai sprendiniai. Teritorijos architektūrinės raiškos apribojimai ir užsakovų vizija gyventi moderniame name – tai pagrindiniai atspirties taškai.“

Tiek daug procesą veikiančių faktorių, rodos, galėjusių nulemti visiškai kitokią šio projekto eigą ir rezultatą. Tačiau sumaniems kūrėjams viskas pavyko! „Pasiūlytas sprendinys maksimaliai atsitraukia į saulėtą pamiškės šlaitą. Naujas tūris projektuojamas buvusios sodybos vietoje. Išsaugomas esamas šlaitas bei visi sklype esantys vertingi medžiai. Pastatas tarsi „pakimba“ virš slėnio, atsiverdamas į jį ištisinėmis vitrinomis. Cokolinis aukštas dalinai slepiasi šlaite. Juodo skalūno apdaila padeda jam tarsi išnykti pamiškės šešėlyje. Eksponuojamas tik pirmo aukšto tūris, apdailintas natūraliu medžiu. Lakoniška, skulptūriška tūrių forma interpretuoja tradicinio dvišlaičio namo siluetą. Tūrio skaidymas, kintančios tūrių formos, humaniškos proporcijos, stiklo ir medžio dermė kuria lengvumo įspūdį. Vidinės erdvės atkartoja tūrio formas. Vientisa fasadų ir stogo natūralaus medžio apdaila kuria formos vientisumą. Medžiagiškai ir spalviškai tarpsta pamiškės ir šlaito fone. Skaidant tūrį kuriamos mikroerdvės – kiemai. Tai namas gamtoje. Tad ir visos pagrindinės patalpos turi išėjimus į lauko erdves. Jos išsidėsto skirtinguose lygiuose, kuria tiesioginio santykio ir privatumo pojūtį, leidžia mėgautis tiek rytine, tiek vakarine saule. O pirmojo aukšto konsoliškai prasikišantis tūris suformuoja ir dengtą terasą. Pirmo aukšto vitrinas dalinai dengia vertikalios medinės žaliuzės. Jos apsaugo pastatą nuo perkaitimo, kuria fasado ažūriškumą bei tampa neatsiejama interjero dalimi. Siekiant minimizuoti intervenciją į gamtinį slėnį, suprojektuotas apželdintas veja bei natūraliu granitu grįstas įvažiavimas iki pastato. Sklypą juosia ažūriška tvora, išsaugomi medžiai“, – kiekvieną detalę prisimindamas pasakoja architektas ir pabrėžia, kad pagrindinis siekis buvo maksimaliai išsaugoti išskirtinę gamtinę aplinką, gerbiant tradicijas, sukurti naują, šiuolaikinę architektūrinę raišką.

Architektas A. Liola sako, kad ypatinga aplinka įpareigoja siekti jautresnio rezultato. Šiuo atveju tai suprato ir patys užsakovai. Tai, anot jo, buvo pirminė gero rezultato priežastis. Žinoma, iššūkių buvo. Vienas jų – rasti tinkamą balansą tarp tradicijų ir naujos raiškos bei estetikos.

„Čia viskas susiję, tarsi papildo ar pratęsia tą patį pasakojimą. Norėjosi, kad cokolinis aukštas susilietų su pomiškio šešėliu. Todėl jo apdailai pasirinktas natūralus tamsiai pilkas skalūno akmuo. Viršutiniai tūriai, apdailinti natūralia pušies mediena („Kebony“ modifikuota mediena), lyg tradicinės sodybos tūrių interpretacijos, slepiasi tarp rudų pušų kamienų. Vertikalus visų apdailų motyvas išlengvina ir susieja pastatą su gamtos vertikalėmis“, – pasakoja architektas.

Išnaudojus reljefą, pastatas turi du lygius. Cokoliniame lygmenyje yra visos pagalbinės ar nekasdienio naudojimo patalpos. Viršutiniame, t. y. pirmame, aukšte – visos gyvenamosios patalpos. Tačiau beveik visos jos turi sąsają su lauku. Individualias terasas, išėjimus. Tai namas gamtoje ir ši sąsaja tampa labai svarbia. Pagrindinis interjerų „kūrėjas“ taip pat yra aplinka. Patalpos atsiveria į ją didelėmis vitrinomis. Tūrių medžio apdaila tiesiogiai įsilieja ir į vidaus erdves. Eksponuojamas medžiu apdailintas kintančių aukščių stogas.

Interjero bei eksterjero apdaila rūpinosi ir ne vieną įmonė. Viena jų – UAB „Stradivarijai“, kuri prie šio projekto prisilietė gamindama duris. Patvarios, saugios, į interjerą įsiliejančios durys buvo pagamintos remiantis aukščiausiais kokybės bei estetikos standartais.

Generalinės rangos darbai – kokybiškam rezultatui

UAB „Sivysta“ šiame projekte atliko generalinio rangovo pareigas. Įmonė nuo 2002 m. yra sukaupusi pakankamai patirties, vykdydama sudėtingus ir išskirtinius projektus, kuriems reikia aukštos kvalifikacijos vadovų bei darbuotojų. Joje įdiegti tarptautiniai standartai ISO 9001, ISO 14001, BS-OHSAS 18001.

„Vykdant projektą, naudotos naujausios technologijos bei medžiagos – tokios, kurios buvo labai mažai arba visai nenaudotos Lietuvoje. Šie iššūkiai privertė nuolatos visą komandą – tiek vadovus, tiek darbuotojus – mokytis, tobulėti, ieškoti originalių sprendinių. Didžioji dalis namo konstrukcinių sprendinių yra nestandartiniai ir pritaikyti būtent šiam pastatui. Nuo pamatų, sienų, dvigubo stogo PVC ir „Kebony“ medienos iki vidaus apdailos sprendinių bei protingojo namo sistemos“, – pasakoja UAB „Sivysta“ specialistai ir akcentuoja, kad objekte įdiegta protingojo namo sistema. Ji namo gyventojams leidžia nuolatos stebėti ir valdyti tiek pastato apšvietimo, šildymo, vėsinimo ar kitas sistemas planšetiniu kompiuteriu arba nuotoliniu būdu telefonu, naudojant individualiai sukonfigūruotą programą. Pastatui vėsinti pasitelktas ne tik kondicionierius, bet ir kapiliarinė šaldymo sistema, kurį leidžia nesirinkti ant sienos kabančio kondicionieriaus vidinio bloko. Visi kapiliarai užtinkuoti – taip šaldomas visas sienos arba lubų plotas. Pastatui šildyti naudojamas geoterminis šildymas, šilumą tiekiant į grindinio šildymo sistemą.

„Didžiuojamės, kad teko prisidėti prie tokio projekto ir kad pavyko pasiekti puikių rezultatų. Šiandienos statomų namų didžiausia problema – projektinės dokumentacijos trūkumas, ne laiku priimami sprendimai, neapsisprendimas. Džiugu, kad to pavyko išvengti, vykdant „Slėnio vilos“ projektą“, – tikina „Sivystos“ projektų vadovas.

500 kg lengvumo įspūdžiui sukurti

Projekte „Slėnio vila“ lengvumo įspūdį sukūrė stiklo ir medžio dermė. Stiklo paketai tapo fasado dalimi, sienomis, durimis. Profilių sistemas tiekusios bendrovės „Reynaers Aluminium“ projektų vadovas Tomas Gumbrys pasakoja, kad architektai numatė vienoje dalyje sumontuoti langus beveik per visą pastato plotį. Todėl į Reynaers CW50HI sistemą teko sumontuoti du milžiniškus, po maždaug 500 kg sveriančius, stiklo paketus. Nors tai ne maksimalus šios sistemos laikomas svoris tačiau tokio stiklo paketo pakėlimas, sumontavimas, atramų užtikrinimas – išskirtiniai darbai, kuriems reikėjo nuosekliai ruoštis. Ir tai – ne vienintelis išskirtinumas.

„Architektai numatė, kad projekte turi būti kuo daugiau slankiųjų durų su masyviais profiliais, šiame projekte buvo net 11 slankiojančių išorinių durų, pagamintų iš Reynaers CP155LS sistemos. Su standartiniais šios sistemos sprendiniais galima pagaminti slankiojančias duris iki 3500 mm aukščio, o varčia gali sverti net 400kg. Sumontuotos sistemos rinkoje yra jau ne pirmus metus, kasmet patobulinamos ir visada patikimos. Kuo jos išskirtinės? Reynaers CP155LS sistema pasižymi unikaliu sandarinimo užtikrinimu, kur naudojamos kūginės formos sandarikliai, kurie remiasi į kūginės formos staktas. Šių sandariklių ir unikalių užraktų dėka gaunamas net 4 klasės sandarumas. „Slėnio vila“ turėjo atitikti A energinio efektyvumo klasę. Sudėtingiausia slankiosios sistemos vieta, užtikrinant sandarumą, yra suvėrimo profilis ties viršutiniu ir apatiniu rėmais. Kadangi santykinai nedideliame tūryje sumontuota tiek daug slankiųjų sistemų, buvo skiriamas ypatingas dėmesys renkantis sistemą ir nepriekaištingai ją montuojant. Na, o sandarumo testo rezultatai įrodė, kad sistemos parinktos ir sumontuotos tinkamai, pasiektas norimas sandarumas ir pastatui suteiktas A klasės sertifikatas“.

Aliuminis neriboja pasirinkimų

Pasak „Reynaers Aluminium“ projektų vadovo, tokie profiliai šiame projekte buvo pasirinkti ir dėl to, kad aliuminis nevaržo galimybės rinktis spalvas. Aliuminio profilį galima nudažyti bet kokia spalva arba sukurti dvispalvį. Plastikinių gaminių spalvų gama yra gerokai apribota. Be to, dažnai šiuolaikinėje architektūroje projektuojami gabaritai viršija plastikinių langų gaminių galimybes. Tuo tarpu aliuminis suteikia laisvą požiūrį. „Reynaers“ turi standartinių 450 spalvų paletę ir tai tik pradžia, nes įmonė projektines spalvas gali sukurti pagal užsakovo pageidavimus.

Statyta taip, kaip turėtų būti statomi visi projektai

Paklaustas apie viso projekto trukmę, T. Gumbrys šypsosi: „Statyba visada susiveda į terminus, kokybę ir biudžetą. Jeigu norima padaryti greitai, tai bus arba viršytas biudžetas, arba nukentės kokybė. „Slėnio vila“ neturėjo būti pastatyta taupant ir atsisakant kokybės, todėl terminai nustatyti laikantis technologinių reikalavimų. Svarbiausia viską padaryti kokybiškai. Rezultatai nuteikia optimistiškai ne tik dėl puikaus projekto įgyvendinimo, bet ir dėl to, kaip buvo organizuojamas statybų procesas – didelis dėmesys skirtas projektavimui. Jo metu viskas išnagrinėta ir užbėgta už akių didžiajai daliai galimų problemų.“

Reynaers Aluminium projektų vadovas atvirauja, kad „Slėnio vila“ buvo projektuojama, planuojama, tikrinama ir tik tada statoma, o ne atvirkščiai, kaip kartais pasitaiko. Gyvenamieji namai, tokie kaip „Slėnio vila“, neturi jokio vienodumo, kiekvienas kampas ar mazgas – individualus ir gerai apgalvotas tiek architekto, tiek aliuminio konstrukcijų gamintojo.

Skulptūrišką interjerą papildantys baldai

„Slėnio vilos“ objekte UAB „Virūna“ projektavo ir gamino visus nestandartinius baldus: spintas, vonios, vaikų bei darbo kambario baldus. Jiems kurti pasirinktos dvi medžiagos – faneruotas beicuotas ąžuolas ir dažytos MDF plokštės. Viskas derinta prie grindų ir sienų spalvų.

„Unikalumas slypi paprastume, priderintose formose, linijose. Kiekvienas baldas „iškrapštomas“ iki smulkmenų. Visas darbas vyksta kartu su architektais. Jų idėjos, stilius, užsakovų pageidavimų išsakymas – viską surenkame ir įgyvendiname. Šiame objekte baldai ne dominuoja, o tarsi papildo skulptūrišką minimalistinį interjerą“, – pasakoja UAB „Virūna“ direktorius Vytautas Paulauskas. Anot jo, kaip ir daugumoje projektų, „Slėnio viloje“ ypatingas dėmesys skirtas slepiant tvirtinimus, jungtis elementus, pavyzdžiui, visi baldai be rankenėlių. „Baldams svarbu ne tik dizainas, bet ir tai, kokią funkciją jie atlieka. Svarbu užtikrinti komfortą namo šeimininkui. Kad kiekvienam daiktui, drabužiui būtų suplanuota vieta. Puiku, kad šiuolaikinės furnitūros pasiūla leidžia įgyvendinti visus sumanymus. Tiesa, projekte išskirtiniu baldu vadinčiau darbo kambario baldų kompoziciją. Monolitinės formos darbo vietą“, – pasakoja V. Paulauskas. Paklaustas apie iššūkius, įmonės vadovas sako, kad jų būna visada, tačiau jie visi įgyvendinami, tereikia gerai pasukti galvą. Efektyvius sprendimus rasti padeda tai, kad įmonės dizaineriai kuria ne tik baldus, bet ir turi konstrukcinių sprendimų kūrimo praktikos. Beje, šiame projekte daugiausia mąstyti prireikė akvariumą „apsiuvant“ akmeniu, rastas ypatingas sprendimas, kaip prie jo prieiti ir gražiai padengti šia medžiaga.

„Galutinis projekto rezultatas yra puikus. O mums geriausias įvertinimas, jeigu architektai ir toliau nori dirbti su mumis, rekomenduoja mūsų komandą“, – sako įmonės „Virūna“ direktorius.

Harmonija vonios kambaryje

„Su šiuo ramaus dizaino kokybišku projektu buvo ypač įdomu dirbti“, – sako UAB „Stiluss“ direktorius Stasys Jodauga.

„Stiluss“ komanda su projektuotojais aptarusi bendrą koncepciją išsigrynino tinkamas medžiagas, formas ir spalvas. Tačiau visas vaizdas susidėliojo tik susitikus su užsakovais ir išsiaiškinus jų poreikius bei norus. „Tai nėra vien atskiri gaminiai, tai tinkamai parinkti individualūs sprendimai, kurie nepastebimai įsilieja į visą interjerą. Namo projektas kurtas išlaikant harmoniją tarp modernaus dizaino ir unikalaus kraštovaizdžio, kas atsispindi ir interjere. Parinkome tokius gaminius, kuriems nereikia sudėtingos, išskirtinės priežiūros, yra patvarūs ir išsiskiria savo draugiškumu aplinkai“, – teigia S. Jodauga.

Specialistas taip pat akcentuoja, kad siekiant pasirinkti tinkamą vonios įrangą svarbu įvertinti daugybę skirtingų faktorių, ne tik kokybę. „Norint sukurti jaukius namus, rekomenduojame rinktis ne pagal prekių ženklus, o pagal tai, ar produktas atitinka Jūsų poreikius. Kitaip tariant, kas tinka vienam, kitam gali ir netikti. Pavyzdžiui individualiuose projektuose svarbiausia asmeniniai užsakovo poreikiai, patirtis, emocija ir individualumas. Tai visai nebūdinga visuomeniniams projektams, kur būtiniausi aspektai – higiena, patvarumas bei ekologiniai reikalavimai. Dar kiti, ypatingesni poreikiai, kai projektas skirtas žmonėms su negalia. Todėl mūsų svarbiausias tikslas – atrasti geriausius sprendimus, atitinkančius individualius kliento poreikius. „Slėnio vila“ yra dar vienas įgyvendintas namo projektas, kurio kiekvienoje erdvėje sukurta skirtingų daiktų harmonija. Smagu, kad jis taip puikiai pavyko. Tačiau labiausiai džiaugiamės, kad galutiniu rezultatu patenkinti ir projektuotojai, ir užsakovai. Juk tai svarbiausia.“, – pabrėžia išskirtinius vonios baldus bei įrangą tiekiančios įmonės „Stiluss“ direktorius.

Prie gamtos priartinantis ąžuolas

Grindų gamintojas „Woodlife flooring“ projekto „Slėnio vila“ dalimi tapo sukurdamas  kokybišką grindų dangą, kuri ne tik buvo tikslingas pasirinkimas dėl techninių aspektų, bet taip pat prisidėjo ir prie kuriamos unikalios šio objekto atmosferos.

„Woodlife flooring“ tiesiogiai dirba su dizaineriais bei architektais tiek individualiuose, tiek komerciniuose projektuose.  Šis objektas – ne išimtis.  „Woodlife flooring“ projektų vadovas Povilas Markauskas pasakoja, kad ąžuolines parketlentes šiam projektui pasirinko architektai. Pasak jo, skirtingas medis pasirenkamas norint išgauti konkretų efektą. Tačiau ąžuolas – vienas universaliausių sprendimų. Jis elastingas, puikiai laiko šilumą, yra mažiau skalus, tinkamas net ir šildomosioms grindims.

„Su „Arches“ architektais dirbame jau ne pirmus metus, pažįstame vieni kitus, mokame suprasti jų norus, o jie žino mūsų galimybes. Darbus pradėjome nuo pokalbio, paskui gaminome spalvinius pavyzdžius, siekėme „pataikyti“ tiesiai į architektų vizijos dešimtuką“, – darbo aspektus prisimena P. Markauskas ir teigia, kad projekte buvo malonu dirbti, nes tiek architektai, tiek užsakovai viso proceso metu palaikė inovatyvias, netradicines idėjas. Viena jų – sprendimas medines grindis sudėti net į vonios kambarius! „Nors medines grindis vonios kambariuose montuojame daugiau nei 10 metų, su tokiu sprendimu sutinka tik pažangūs architektai ir užsakovai. Daugelis mano, kad medis netinkamas vonioje, neaišku, kaip reaguos į vandenį bei drėgmę. Tačiau realybė visai kita. Kartą į vonią susidėję medį, klientai niekada nebegrįžta prie plytelių“, – sako specialistas.

Pasak P. Markausko, šimtmečius gaminamos medinės grindys nei anksčiau, nei dabar neturi ypatingų painių specifikacijų. Svarbiausias kriterijus – jų kokybė. Gamintojai šiandien yra susiskirstę į skirtingas  grupes pagal kainos ir kokybės parametrus: vieni ruošia trisluoksnį parketą, kiti, kaip „Woodlife flooring“, gamina inžinerines parketlentes ant drėgmei atsparios beržo faneros, ant kurios vėliau klijuojamas masyvo sluoksnis. „Visi šie gamybos niuansai apibrėžia gaminio kokybę, ilgalaikiškumą bei pridėtinę vertę, kuri suteikiama objektui“, – akcentuoja projektų vadovas.

Medis – prabangos ir komforto simbolis. Tai puikiai atsispindi šiame objekte, kuriame akivaizdus vientisumas. „Viskas suderinta: ir vieta, ir stilius. Nuostabu, kad viena inovatyviausių Lietuvos architektų studijų „Arches“ susidorojo su šio projekto keliamais iššūkiais. Juk mūsų šalyje tokie objektai dar naujiena. Pasaulyje jų gausu, pavyzdžiui, Skandinavijoje ar Kanadoje, tačiau mes dar tik pamažu artėjame prie tokių sprendimų… Džiugu, kad rinkoje jau atsiranda tam tinkamų medžiagų bei brandžių kūrėjų ir užsakovų, matančių unikalią viziją bei suprantančių tikrąją tokių objektų vertę“, – džiaugiasi P. Markauskas, priminėdamas, kad nuo gamtos toli nepabėgsime, o ir natūralių medžiagų keliamas pojūtis niekam neprilygsta.

„Tikriausiai taip nebūna, kad 100 % viską pavyktų įgyvendinti. Tačiau šiuo atveju galima būtų sakyti, kad visi projekto dalyviai siekė ir stengėsi, kad rezultatas būtų kiek įmanoma geriausias. Kiekvienas įnešdamas savą indėlį dėl bendro rezultato“, – sako architektas A. Liola.

2018: „Surface Design Awards“, vykusio „Business Design Centre“, Londone, aukščiausias tarptautinės komisijos įvertinimas „Slėnio vilai“ už tvarius fasadinius sprendinius.

Kanados architektų įvertinimas – „Slėnio vila“ vienas geriausių medinių namų projektų. „Canadian Wood Council’s Wood Design and Building Awards“ kiekvienais metais renka geriausią medinės architektūros pavyzdį pasaulyje. 2017 m. apdovanojimas „International Merit Award“ atiteko „Arches“ projektui „Slėnio vila“.

2017: „Arches“ projektas „Slėnio vila“ žurnalo „The Journal of the American Institute of Architects“ surinktos tarptautinės komisijos išrinktas geriausia konkurso „RADA Awards“ 2017 m. gyvenamosios architektūros realizacija kategorijoje „Nestandartiniai projektai, didesni nei 280 m²“. Projektas „Slėnio vila“ žurnalo „Namas ir aš“ organizuotame konkurse „Tendencijos 2017“ tapo geriausiu net dviejose kategorijose – „Individualaus gyvenamojo namo“ ir „Privataus interjero“.

Portalo „interjeras.lt“ organizuojamame konkurse „Metų interjeras / Auksinė paletė ’16“ projektas „Slėnio vila“ nominuotas ir apdovanotas kaip „Geriausias privatus interjeras“.

Projektas „Slėnio vila“ nominuotas 2016 m. „Archiformos“ apdovanojimuose už savitą meninę koncepciją.

2016: Projektas „Slėnio vila“ šiuolaikinės Lietuvos architektūros parodoje konkurse „Žvilgsnis į save 2015–2016“ apdovanotas pagrindiniu prizu „Metras 1/5“.

Lietuvos architektų sąjungos ir dienraščio „Lietuvos rytas“ organizuotame konkurse „Mano erdvė 2016“ geriausiu namo interjeru išrinktas studijos „Arches“ projektas „Slėnio vila“.

Vytautė Kazanavičiūtė, Agnietė Vilkišienė

Nuotr. Norbert Tukaj, Adomas Žadeika


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų