Sostinėje duris atvėrė modernus, jaukus ir patogus verslo centras

2017 m. lapkričio 28 d.

Irena Dirgėlienė

Sostinėje įsikūręs verslo centras „Narbuto 5“ yra modernus, kompaktiškas, išsiskiriantis jaukumu ir patogia vidine logistika. Lengvai atpažįstamas ir puikiai matomas nuo T. Narbuto gatvės ir vieno iš pagrindinių Vilniaus transporto žiedų.

Siekia aukščiausių standartų 

Verslo centro plėtotojos UAB „Kapitel“ generalinė direktorė Amelija Rudenko pasakoja, kad jos vadovaujama įmonė sklypą, kuriame dabar stovi verslo centras, įsigijo prieš dešimtmetį. Įvertinę rinkos poreikius, bendrovės specialistai nuo pat pradžių turėjo viziją statyti verslo centrą, atitinkantį tvarios statybos reikalavimus ir atspindintį Žvėryno jaukumą bei šiuolaikiškumą. „Mūsų įmonės pagrindinė veikla – plėtoti komercinės paskirties pastatus, kurie atspindėtų žmonių poreikius, kurti funkcionalias ir estetiškai patrauklias erdves tiek viduje, tiek išorėje, gerinti gyvenimo ir darbo kokybę. Mes įgyvendiname visą nekilnojamojo turto ciklą – nuo idėjos iki pastato, o vėliau liekame jo valdytoju. Šio objekto plėtrą paskatino rinkos poreikis ir potencialių nuomininkų lūkesčiai. Kurdami naujus objektus, siekiame, kad mūsų pastatuose būtų įgyvendinti aukščiausi standartai, todėl dar prieš pradedant statybas buvo nuspręsta inicijuoti BREEAM sertifikavimo procesą. Šiuo metu pastatas jau gavo tarpinį „VERY GOOD“ lygio BREEAM sertifikatą. Po kelių mėnesių tikimės gauti galutinį BREEAM sertifikatą“, – sako A. Rudenko.

Bendrasis šešių aukštų pastato antžeminės dalies plotas – 5 200 m2, naudingasis – apie 4 620 m2. Vieno aukšto plotas – nuo 700 iki 1 000 m2. Dviejuose požeminiuose aukštuose netrūksta ir vietų automobiliams – jų yra 110. 

Darbuotojų nepasieks triukšmas 

Verslo namų „Narbuto 5“ koncepciją veikė įvairios aplinkybės: nestandartinė sklypo forma ir dydis lėmė pastato architektūrinę išvaizdą, unikalią fasado formą. Nuo pradžių buvo užsibrėžta siekti A klasės standartų, jų pasiekta kompleksiškai suderinus visas pastato dalis (konstruktyvinius sprendinius ir inžinerines sistemas). Pastatas stovi šalia labai judrios T. Narbuto gatvės, todėl ypatingas dėmesys buvo skiriamas jo akustikai. Pasirinkti akustikos sprendiniai gerąja prasme viršija akustikos normų reikalavimus ir taip apsaugo biurų darbuotojus nuo gatvės triukšmo. Pastate įrengtas vidaus apšvietimo automatizavimas atitinka A klasės standartą.

Išsaugoti medžiai ir paukščiai

Plėtojant šį objektą, remtasi darnios plėtros principais ir tvariu požiūriu į aplinką bei gamtos išteklius. „Siekdami darniai įsilieti į Žvėryno ir gamtinį kraštovaizdžius, išsaugoti sklype buvusią augaliją ir paukščių populiaciją, ėmėmės unikalių iniciatyvų – prieš pradėdami statybas persodinome šimtametį ąžuolą, kuris puikiai prigijo ir toliau puošia Edukologijos universiteto aplinką. Baigus statybas, sklype buvo pasodinti jame ankščiau augusių rūšių augalai, būdingi mūsų kraštovaizdžiui. Sklype šalia pastatyto verslo centro atsirado dekoratyvinė siena, ant kurios įrengti inkilai, specialiai pritaikyti tiems paukščiams, kurie gyveno sklype prieš pradedant statybas“, – atskleidžia A. Rudenko.

Generalinis rangovas įveikė visus iššūkius

Pasak generalinio rangovo UAB Merko statyba generalinio direktoriaus Sauliaus Putrimo, išskirtinis šio modernaus pastato aspektas yra jo fasadai su vertikaliais dekoratyviniais elementais. Fasadas įrengtas iš gamybos ceche visiškai užbaigtų surenkamųjų elementų konstrukcijų. Vertikalūs dekoro elementai pagaminti iš daugiasluoksnio aliuminio plokščių, formuojant stačiakampę siją. Administracinis pastatas yra šešių aukštų su dviem požeminiais aukštais automobiliams statyti. Bendrasis pastato plotas – apie 8 350 m2, aukštis – apie 24 metrai. Energinio naudingumo klasė yra A, o akustinio komforto sąlygų – B. Biurų pastatas turės BREEAM sertifikatą, šiam tikslui darbai buvo pradėti projektavimo stadijoje ir statybos vykdytos norint gauti „VERY GOOD“ lygio įvertinimą. „Sklypo plotas – 2 600 m2 (0,26 ha), pastato požeminės dalies plotas – apie 1 700 m2, todėl darbai buvo atliekami arti esamų pastatų ir miesto inžinerinių tinklų. Dėl šių priežasčių buvo priimtas sprendimas arti statinių įrengti polinę vienpusio apibetonavimo sieną. Didžiausiu iššūkiu tapo vos per du metrus nuo mūsų požeminės automobilių aikštelės esantis senas pastatas“, – aiškina S. Putrimas.

Pasak pašnekovo, pastato energinio naudingumo klasė A ir jis turi atitikti BREEAM sertifikatui gauti keliamus reikalavimus, todėl daug pastangų teko įdėti įrengiant fasadus. Tikslas buvo pasiektas, visi sumanymai įvykdyti. Tam buvo pritaikyta subrangovų patirtis, įgyta dirbant užsienyje. Pastato karkasas – monolitinio gelžbetonio. Pastato funkcionalumui padidinti vietoje sijų buvo įrengiami kapiteliai ant kolonų. Taip buvo paprasčiau montuoti ortakius ir vamzdžius po perdangomis, be to, tai pagerino patalpų planavimo lankstumą. Fasadai yra nelaikančiosios konstrukcijos iš surenkamųjų lengvų elementų, kurie buvo surinkti ceche. Karkasas pagamintas iš lengvų metalo konstrukcijų su apšiltinimu, į jį montuojant langų bloką ir lauko pusę aptaisant aliuminio kompozicine plokšte ar emaliuotu stiklu. „Pastato aukštingumas yra apibrėžtas detaliojo plano parametrų. Aplinkinių statinių architektūra gana korektiška, todėl projekto autoriaus Gedimino Paslaičio pasirinktas pastato fasado sprendimas apjungė jį į bendrą architektūrinę visumą. Eksterjero vertikalios linijos atkartoja gretimų objektų formas, o didžiausios fasadų plokštumos išskiria ir akcentuoja. Vertikalūs fasado elementai gaminti iš apdailos plokščių. Naktinis pastato apšvietimas išryškina šiuos jo sprendinius. Taip pat pastato fasade pietų pusėje naudotas stiklas su saulės kontrole“, – išsamiai pasakoja S. Putrimas.

Pasirinkti pažangūs statybos būdai

UAB Merko statyba pasirinko fasadus įrengti iš gamybos ceche visiškai užbaigtų surenkamųjų elementų konstrukcijų. Tai užtikrino greitesnį darbą, sandarinant pastatą, ir leido anksčiau pradėti vidaus apdailos darbus. Pirmajame aukšte šalia pagrindinio įėjimo į pastatą įrengtas centrinis holas, kurio erdvė apima du aukštus, siekiant suteikti reprezentacinę paskirtį. Išskirtinumo teikia žalia augalų siena. Taip pat visuose aukštuose suprojektuota: laiptines jungiantys koridoriai, neįgaliems žmonėms pritaikyti sanitariniai mazgai, techninės patalpos bei liftai. Aukštuose koridoriai yra centrinėje pastato dalyje. Liftai sumontuoti pastato centre, taip užtikrinamas patogus susisiekimas su administracinėmis patalpomis. Ši pastato aukšto schema patogi patalpoms sujungti arba suskaidyti ir leidžia lengviau pritaikyti jas pagal poreikį. Pagrindinės techninės patalpos yra požeminėje pastato dalyje. Dalis įrenginių sumontuoti ant stogo.

Pastato energinio naudingumo klasė A. Ją užtikrina modernios vėdinimo, šildymo bei vėsinimo sistemos, šviesos diodų (LED) apšvietimas. Verslo centre įrengta inžinerinių sistemų valdymo sistema (BMS), valdanti pastato patalpų apšvietimą ir leidžianti reguliuoti mikroklimatą. Sistema nuskaito skaitiklių duomenis ir įspėja objektą aptarnaujantį personalą apie konkretaus įrenginio gedimą.

Statinio eksploatacija skaičiuota pagal galiojančias normas (STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“). Monolitinio gelžbetonio pastato konstrukcija užtikrina ilgalaikį funkcionavimą. Inžineriniai įrenginiai pasirinkti iš pasaulyje žinomų gamintojų, tai užtikrins patikimą sistemų funkcionalumą bei didesnes garantijas.

Biurų patalpoms solidumo suteikia durys, kurių varčios aukštis – apie 2,7 m., vyriai paslėpti, staktos be apvadų. Interjero (grindų dangoms, surenkamosioms luboms) medžiagos pasirinktos iš žinomų Europos gamintojų.

Sprendimai, netrukdysiantys kaimynams

UAB „Geotechniniai darbai“ direktorius Tomas Šidagis sako, kad verslo centro, kaip ir kiekvieno pastato, statybos prasidėjo nuo pamatų įrengimo. Sprendžiant Žvėryne ypač aktualų automobilių statymo klausimą, po visu pastatu buvo numatyta dviejų aukštų požeminė stovėjimo aikštelė. Bendrovės specialistai išoriniu kontūru įrengė atraminę sieną iš pastovaus sraigtinio gręžimo polių. Nors gretimo sklypo tvoros pamatai buvo seklūs, ši atraminė siena leido maksimaliai išnaudoti sklypo teritoriją požeminėms erdvėms suformuoti, taip pat ši sienutė užtikrino, kad požeminė pastato dalis nesukels neigiamo poveikio gretimiems pastatams. Po vidinėmis konstrukcijomis buvo numatyti srautinių injekcijų poliniai pamatai. Ši technologija leidžia įrengti polius neiškasus visos pamatų duobės. Toks technologijos pranašumas – specializuotos įrangos technologinių pertraukų sutrumpinimas iki minimumo.

Įrengtos modernios inžinerinės sistemos

UAB „Interviris LT“ darbuotojai verslo centro „Narbuto 5“ pastate įrengė vėdinimo ir šildymo sistemas. Vėdinimo sistema įrengta naudojant rekuperatorius „Fläkt Woods“. Ji suprojektuota pasitelkiant oro srauto reguliavimo, matavimo ir uždarymo VAV sklendes, kurios skirtos pastoviam ir kintamam oro srautui reguliuoti vėdinant pagal poreikį. Oro srautas tokiomis sklendėmis reguliuojamas pagal užterštumo patalpose CO daviklius. Tai technologija, naudojama pagal BREEAM sertifikatą.

Įrengiant šildymą naudotos KAN sistemos, kurių ypatumas – cinkuoti vamzdynai. Jie supjaustomi ir supresuojami detalėmis, todėl jiems įrengti nereikia ypač daug laiko ir darbuotojų jėgų. Naudota bendra KAN sistema įrengiant grindinį ir radiatorinį šildymą. Sistema „KAN-therm“ yra optimali kompleksinė inžinerinių gaminių sistema, susidedanti iš pačių naujoviškiausių, vienas kitą papildančių techninių sprendimų vandentiekio, šildymo, gaisro gesinimo bei technologinių sistemų srityje.

UAB „Interviris LT“ direktorius Andrius Škurenka, paklaustas, su kokiais iššūkiais susidūrė bendrovės darbuotojai įgyvendindami projektą, sakė, kad objektams, kuriuose dirbama pagal BREEAM sertifikatą, reikia skirti daugiau darbų vadovų, nes būtina rūšiuoti atliekas. Reikia pasiekti, kad atliekų būtų kiek įmanoma mažiau, todėl būtina labai tiksliai apskaičiuoti, kiek ir kokių medžiagų ar detalių reikės. Šis verslo centras UAB „Interviris LT“ buvo jau ne pirmas pastatas, įrengiamas pagal BREEAM sertifikatą.

Taip pat pastate įrengti liftai „Schindler“ sukomplektuoti su regeneracinėmis pavaromis, kurios gamina elektros energiją ir grąžina ją į elektros tinklą.

Sumontuota atspari išoriniam poveikiui šildymo sistema

Pasak „KAN-therm“ atstovo Baltijos šalyse Modesto Želvio, objekte sumontuota sistema „KAN-therm Steel“ – tai kompleksinė santechninė sistema, kurią sudaro vamzdžiai bei jungtys, pagaminti iš išorėje cinkuoto anglinio plieno. Sistemoje „KAN-therm Steel“ panaudota technologija „press“ leidžia greitai bei tiksliai montuoti jungtis, presais užspaudžiant sujungimų vietas – taip nereikia virinti ir sriegti atskirų detalių. Visa tai leidžia labai greitai ir patikimai sumontuoti sistemą net naudojant didelio skersmens vamzdžius bei jungtis. Dėl medžiagų specifikos bei skersmenų įvairovės sistema „KAN-therm Steel“ yra skirta kompleksiškai uždaro tipo vidaus centrinio šildymo sistemoms montuoti, statant daugiabučius bei visuomeninės paskirties pastatus. Labai svarbu paminėti, kad ši sistema yra atspari vandalizmui. Tinkamai įrengtą sistemą sugadinti ar pažeisti yra labai sunku ar netgi neįmanoma.

Grindinio šildymo sistemos yra žemos temperatūros šildymo sistemos, sąveikaujančios su naujais energiją taupančiais šilumos šaltiniais, tokiais kaip kondensaciniai katilai arba šilumos siurbliai. Jos suteikia galimybę naudoti žemesnę oro temperatūrą patalpoje, palyginti su įprastu šildymu, ir išsaugoti tokį pat šilumos komfortą. Tokios šildymo sistemos savybės garantuoja akivaizdų taupymą, nes galima sumažinti sezoninį šilumos energijos suvartojimą, lyginant su šildymu radiatoriais. Dėl naudotų vamzdžių „PE-RT Blue Floor“ ilgais ritiniais nesusidaro daug trumpų vamzdžio atkarpų, o šildymo kilpų klojimas, naudojant profesionalų išvyniojimo įtaisą, didina darbo patogumą ir trumpina atlikimo laiką“, – sako M. Želvys.

Įvertinant formos atminties reiškinį, kuriuo išsiskiria vienalyčiai „KAN-therm“ vamzdžiai „PE-RT Blue Floor“, iki minimumo sumažinama vamzdžių užlūžimo ir užspaudimo galimybė, veikiant ilgalaikei apkrovai, pavyzdžiui, karučio svoriui arba šildymo kilpas mindžiojant žmonėms. Tai vamzdžiams „PE-RT Blue Floor“ padeda visada atgauti savo pirminę formą. Klojant daugiasluoksnius vamzdžius, dėl tokio pažeidimo tektų pakeisti pažeistą (suspaustą) vamzdį. Grindinio šildymo arba šaldymo sistema, sumontuota naudojant aukštos kokybės vamzdžius „KAN-therm PE-RT Blue Floor“, užliejus betonu, tampa neatskiriama pastato konstrukcijos dalimi, kuri savo patvarumu viršija šilumos šaltinio ilgalaikiškumą ir prilygsta paties pastato eksploatavimo trukmei.

Energetiškai efektyvūs apšvietimo sprendimai

UAB „Gaudrė“ projekte „Narbuto 5“ atliko visus pastato vidaus, lauko bei fasado apštvietimo projektavimo darbus. Šios bendrovės specialistai taip pat atliko ir apšvietimo valdymo projektavimo darbus, patiekė visą reikiamą apšvietimo bei apšvietimo valdymo įrangą, atliko projekto priežiūros ir apšvietimo valdymo programavimo darbus.

Visada yra lengviausia pasinaudoti standartiniais šviestuvais, bet šiame projekte didžioji dauguma apšvietimo prietaisų buvo gaminami specialiai tik šiam projektui ir juos gamino UAB „Gaudrė“, mūsų ypatumas yra tai, kad galime sukurti ir pagaminti apšvietimo produktus, atitinkančius architekto ir kliento projekto viziją, be abejo, ir visus keliamus šviesotechninius reikalavimus“, – sako bendrovės apšvietimo specialistas Donatas Storpirštis.

Pasak pašnekovo, ieškant sprendimų visą laiką buvo atsižvelgiama į energinį efektyvumą, kitaip būti ir negalėjo, nes užduotis buvo suprojektuoti apšvietimą, atitinkantį BREEAM reikalavimus. Nuo pat projektavimo pradžios visi apšvietimo sprendimai buvo derinami su BREEAM sertifikatus suteikiančia įmone. Norint gauti BREEAM sertifikatą neužtenka išpildyti reikalavimą apšviesti darbo vietą ne mažiau kaip 500Lx, čia vertinamas ir šviestuvų akinimo koeficientas, šviestuvų valdymas, bei apšvietimo komfortas. Biuro darbo vietų apšvietime buvo pasiektos ne didesnės kaip 9W/m² energijos sąnaudos esant maksimaliam apšvietimui. Be to, viso pastato apšvietimui buvo panaudota ENCELIUM valdymo sistema, nes norit pasiekti geriausią apšvietimo energetinį efektyvumą neužtenka surasti ar pagaminti gerą šviestuvą, būtinas ir efektyvus apšvietimo valdymas įvertinant ir natūralios šviesos įtaką bei darbo vietos užimtumą: visose darbo vietose yra naudojami jutikliai, nuolat sekantys, ar darbo vietoje yra žmogus – jeigu žmogaus nėra – šviestuvai išjungiami, jeigu darbo vietoje pakanka natūralaus apšvietimo – šviestuvo galia yra mažinama. Kiekvienas darbuotojas bet kada gali prisijungti prie apšvietimo valdymo sistemos kompiuterio pagalba ir gali reguliuoti apšvietimą savo darbo zonoje individualiai.

Neteršiantis aplinkos lauko apšvietimas

Lauko bei fasado apšvietimo sprendimai irgi tapo iššūkiu. Apšvietimas projektuotas taip, kad būtų kuo mažesnė šviesos tarša į aplinką, tuo pačiu nepamirštant ir išorinės pastato estetikos. Čia taip pat buvo laikomasi visų BREEM reikalavimų, buvo vertinamas netgi naujai įrengto apšvietimo poveikis aplinkiniams pastatams.

Įrengiant fasado apšvietimą taip pat neapsieita be nestandartinių sprendimų. Čia taip pat teko modifikuoti šviestuvus, kad jie maksimaliai tiktų prie fasado apdailos ir konstrukcijos. „Ruošiant techninį apšvietimo projektą buvo numatyta bendra viso pastato apšvietimo koncepcija, tačiau kiekvienas klientas (nuomininkas) be abejo turėjo savo viziją ir pageidavimus. Atsižvelgiant į tai, apšvietimo sprendimai buvo koreguojami individualiai kiekvienam biurui, bet vis tiek buvo stengiamasi maksimaliai išlaikyti bendrą viso pastato apšvietimo vientisumą: šviestuvų tipažą ir šviesos spalvinę temperą bei bendrą pastato apšvietimo valdymo sistemą.“, – sako D. Storpirštis.

Anot jo, dažnai projektuojant biurų pastatų apšvietimą bendrosioms erdvėms būna skiriama mažiau dėmesio, nes šios erdvės „niekieno“, bet ne šiuo atveju. Šiame projekte netgi bendrosiose erdvėse nebuvo naudojami standartiniai šviestuvai, čia taip pat buvo sukurti šviestuvai pagal architekto viziją. Didžiausias iššūkis buvo net ne šviesotechniniai dalykai, o specialus šviestuvo korpusas pritaikytas prie lubų konstrukcijos ir estetikos. Be to, pakabinamų lubų tipai skirtingose bendrų erdvių dalyse buvo ne vienodi – taigi teko gaminti skirtingus šviestuvus, bet tik įėjus į pastatą matome vientisą vaizdą. Vidaus apšvietimo sprendimai pratęsiami ir į lauko apšvietimą. Taigi, išlaikoma bendra pastato apšvietimo estetika. Bet nepaisant visų estetinių sprendimų bendrosiose erdvėse visi šviestuvai taip pat valdomi bendros pastato apšvietimo valdymo sistemos ENCELIUM ir šviestuvai įjungiami tik tada, kai yra judėjimas bendrosiose erdvėse. Kitu metu šviestuvai budi minimaliu režimu, taip dar labiau padidinamas pastato apšvietimo energetinis efektyvumas.

Naudojo ekologiškas lietuviškas medžiagas

Be kitų subrangovų, glaistymo ir dažymo darbus pastate atliko UAB „Salgesta“ darbuotojai. Įmonė „Salgesta“ rūpinasi ir siekia, kad statybos darbų paslaugos atitiktų klientų poreikius, lūkesčius ir laiko reikalavimus, o objektuose atliekami darbai užtikrintų darnią plėtrą, švarią ir sveiką aplinką, saugotų biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę. Bendrovė statybose taiko naujausias Lietuvoje ir užsienio šalyse sukurtas technologijas bei pagamintas ekologiškas medžiagas, atitinkančias pasaulinius standartus, taip pat ieško naujų sprendimų ir galimybių, siekia būti patikima ir ilgalaikė savo klientų partnerė.

Verslo centro koridoriams ir bendrojo naudojimo patalpoms glaistyti ir dažyti meistrai rinkosi mūsų šalies kompanijos IGIS produkciją. Ši Panevėžyje įsikūrusi bendrovė yra viena didžiausių grunto, glaisto, dažų ir tinko gamintojų Lietuvoje, per dieną pagaminanti apie 60 tonų produkcijos.

Dirbdami objekte UAB „Salgesta“ darbuotojai atsižvelgė į visus dizainerių siūlymus. Pasak direktoriaus Saulius Bradavičiaus, didžiausias iššūkis buvo dėl skirtingų medžiagų sandaros atsiradusios deformacinės siūlės, tad teko įrengti matomas dekoratyvines siūles. Naudotas glaistas, skirtas gipskartonio plokščių siūlėms užpildyti, betono, tinkuotų bei kitų mineralinių paviršių įtrūkimams bei didesniems nelygumams išlyginti.

Sustiprins įmonės vardą ir žinomumą

UAB „Narbutas“ lankytojams jau atvėrė naujo biuro baldų salono duris. Biuro baldų salonas įsikūrė pirmajame verslo centro „Narbuto 5“ aukšte ir užima 435 m2 plotą. „Išskirtinę mūsų simpatiją šiam verslo centrui pelnė ir pavadinimų sutapimas. Tai sustiprins įmonės vardą, žinomumą ir net pabrėš mūsų adresą“, – džiaugiasi bendrovės rinkodaros vadovė Gabrielė Vaitonytė.

Salono reprezentaciniams baldams naudota danga „Fenix“, įrengtos akustinės pertvaros ir sieninės plokštės garso sklidimui sumažinti. Baldų salono interjeru rūpinosi architektūros studija „Plazma“, parinkusi šiltas ir ramias spalvas, padedančias susikoncertuoti į produktyvų darbą. Salono darbuotojai džiaugiasi turėdami didelę erdvę ir galimybę joje eksponuoti daugumą naujausių „Narbuto“ baldų kolekcijų. Tiek klientai, tiek architektai gali šias kolekcijas pamatyti, pačiupinėti. Tai palengvina apsisprendimą įsigyti būtent tokius baldus.

Erdviose patalpose eksponuojami ne tik „Narbuto“, bet ir nemažai užsienio tiekėjų baldų pavyzdžių. Lankytojai gali apžiūrėti didelę pasaulyje labai gerai žinomo vokiečių gamintojo „Interstuhl“ kėdžių ekspoziciją. Ši bendrovė yra pagrindinis užsienio partneris, pasirinktas siekiant sustiprinti darbo kėdžių liniją, todėl klientai gali rinktis labiausiai patinkančias darbo kėdes.

Suplanuotos erdvės gerina darbuotojų santykius

Salone ne tik eksponuojami baldai, bet ir įkurtos darbo vietos, pasitarimų kambariai, poilsiui skirtos zonos.Erdvė suplanuota taip, kad darbuotojai visiškai netrukdytų vieni kitiems. „Labai džiaugiamės, kad suplanuotos erdvės padėjo suformuoti visiškai kitokius mūsų komandos darbo principus. Išmokome dirbti netrukdydami vieni kitiems. Erdvės suformuotos tiek individualiam darbui, tiek grupėmis ar komandiniam darbui, tiek susitikimams su klientais bei architektais ar dizaineriais. Įvairaus dydžio pasitarimų kambariai užtikrina mažesnių grupių darbą, taip pat tinka didesniems susitikimams su klientais bei architektais. Be to, įsirengėme ir poilsio zonas, kuriose darbuotojai gali pabendrauti ir pailsėti. Yra virtuvės, poilsio kambarys, sūpynės, kambariai, skirti pokalbiams telefonu bei „Skype“ konferencijoms“, – pasakoja G. Vaitonytė.

Naujojo biuro ir ekspozicijos akcentas – atvirumas lankytojams. Į biurą kviečiami architektai ir dizaineriai, jame vyksta gamintojų mokymai. Taip pat planuojama vesti mokymus ir konferencijas, kaip teisingai stovėti ir sėdėti prie „sėsk–stok“ stalų, kaip teisingai susireguliuoti darbo kėdes, pasirūpinti darbo vietos ergonomika, sveikesnės darbo vietos koncepcija, klientai gaus ir praktinių rekomendacijų.

Svarbu paminėti, jog vidines aliuminio stiklo pertvaras, berėmio stiklo ir nerūdijančio plieno turėklus pastate sudėjo UAB „Durų sistemos“. Ši įmonė yra viena didžiausių berėmio grūdinto stiklo konstrukcijų ir aliuminio stiklo atitvarų gamintojų Lietuvoje. Iššūkių nebijanti „Durų sistemos“ komanda profesionaliai atlieka darbus ir vidaus patalpose, ir išorės fasaduose.

/img/banners/Artwork Milena_Structum_340x600px.gif
Būk pirmas!