Justiniškių gatvės tvarkybos metus buvo panaudoti stiklo pluošto asfalto armavimo tinklai. Pasak Kelių tyrimo instituto direktoriaus Audriaus Vaitkaus, pastarąjį dešimtmetį didžiausią nerimą mums kėlė provėžuotos ir sutrūkinėjusios sostinės gatvės, kurių remontas nepašalinant visų asfalto sluoksnių buvo tik trumpalaikis sprendimas, todėl remiantis atliktų tyrimų duomenimis pasiūlytas novatoriškas šios problemos sprendimas.
Šiemet tvarkant Justiniškių gatvę į pagalbą buvo pasitelkti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių tyrimo instituto specialistai, kurie pavasarį atliko išsamius gatvės dangos tyrimus. Tyrimų metu specialiais davikliais buvo įvertintas gatvės dangos storis, automobilių apkrovos ir konstrukcijos laikomoji geba, skelbia Vilniaus savivaldybė.
„Justiniškių gatvės tvarkomoje atkarpoje panaudoti stiklo pluošto asfalto armavimo tinklai bei specialius asfalto įtempius absorbuojantis sluoksnis. Atlikti moksliniai laboratoriniai tyrimai byloja, kad šie sprendimai bus veiksmingi ir jau po kelerių metų bus galima daryti svarias išvadas apie racionaliausią sprendinį. Šios technologijos pritaikymas kitų miesto gatvių dangų remontui gerokai sumažins išlaidas gatvių atnaujinimui ir ateityje“, – sako A. Vaitkus.
„Pernai buvo sutvarkyta beveik 1 km ilgio Justiniškių gatvės atkarpa, nutiestas naujas dviračių takas tarp Laisvės pr. ir Rygos gatvės. Netrukus bus sutvarkyta dar viena gatvės atkarpa. Sparčiai judame jungdami dviračių takus ir atnaujindami svarbiausias jungtis mieste. Darbų metu stengiamasi sudaryti kuo mažiau nepatogumų eismo dalyviams, todėl gatvės remonto darbai vyksta ir naktimis“, – sako Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
Justiniškių gatvės remontui sostinės savivaldybė skyrė apie 200 tūkst. eurų.
Cementbetonio dangos – Lietuvos ateitis
Prieš metus Vilniaus Gedimino Technikos universiteto atstovai skelbė, kad Lietuvos statybos pramonė ir susijusių sričių mokslininkai kaupia patirtį, žinias ir rengiasi naujai Lietuvos kelių erai – betoniniams keliams.
„Statybos industrijos asociacija (SIA), nuosekliai vykdydama švietėjišką misiją, supažindinant statybų sektoriaus bendruomenes su pažangą skatinančiomis naujovėmis, šiemet surengė konferenciją, skirtą, transporto infrastruktūros objektų betoninių dangų pranašumams aptarti, – pasakojo SIA prezidentas Vytautas Čaplikas. – Ir Lietuvos mokslininkai, ir praktikai turi sukaupę nemažai šios srities žinių, kuriomis ir dalinomės konferencijoje. Taip pat išgirdome, kas šioje srityje daroma Belgijoje, Vokietijoje, Lenkijoje.“
Betonas transporto statiniams jau ne sykį buvo tema, aptarinėjama tiek privačiuose pakalbiuose, tiek viešojoje erdvėje: sutariama, kad Lietuvai reikia ne vien asfaltuotų, bet ir betoninės dangos kelių, kokių turi ne viena kaimyninė šalis.
„Betono konstrukcijos ir kelių dangos yra ne tik ilgaamžės ir aukštos kokybės – labai vertinamos ir kitos betono savybės, analizuojama ir žaliavos, iš kurios betonas gaminamas, sudėtis, ir pats gamybos procesas, ir gaminių eksploatacija, ir jų perdirbimo galimybė, – kalbėdamas apie cementbetonio panaudojimą kelių statyboje, konferencijoje pasakojo prof. dr. Virgaudas Puodžiukas, VGTU Kelių katedros vedėjas. – Darnių technologijų keliai tiesiami efektyviai, atsižvelgiant į poveikį aplinkai, panaudojant gamtinius resursus ir užtikrinant ilgaamžiškumą; jie pagerina bendruomenės transporto infrastruktūrą. Apgalvotai parengus projektus bei nutiesus reikiamus kelius, tokie projektai, atsakingai prižiūrimi ir rekonstruojami, suteikia visuomenei saugias ir patogias sąlygas keliauti ir vežti.“
@Vilniaus sav. nuotr.
