Specialistų patarimai: kokių energijos taupymo būdų galėtų imtis savivaldybės

2020 m. spalio 30 d.

Audinga Satkūnaitė.

audinga@structum.lt

Mokesčiai už šilumos energiją sudaro iki 80 % visų būsto energijai skirtų išlaidų. Kalbėdami apie efektyvų energijos naudojimą ir šildymo išlaidų mažinimą, dažniausiai gręžiamės į daugiabučius ir jų gyventojus. Tačiau savivaldybių pastatai yra tokie patys šilumos energijos naudotojai. Kokių energijos taupymo sprendimų savivaldybėms gali pasiūlyti specialistai?

Vyrauja klasikiniai energijos taupymo būdai

Įmonės „Projektai ir Co“ statybos projektų grupės vadovas Justinas Laurinavičius sako, kad savivaldybės pastatams galimi tokie patys energijos taupymo sprendimai kaip ir bet kokiam kitam pastatui.

„Sprendžiant energijos taupymo klausimą, pirmiausia reikia išsiaiškinti esamą pastato būklę ir atlikti energinį auditą. Todėl kiekvienu atveju priimami individualūs sprendimai, priklausantys nuo gautų audito rezultatų, investicijų dydžio ir siekiamo rezultato“, – pabrėžia J. Laurinavičius.

Anot jo, tipiniu atveju senos statybos savivaldybių pastatuose pirmiausia reikėtų apšiltinti išorines atitvaras, pakeisti langus, duris ir pertvarkyti pastato inžinerines sistemas.

Energijos taupymas„Šildymo ir vėdinimo sistemų pertvarkymas ir automatizavimas yra būtinas, norint pasiekti efektyvų rezultatą. Mažinti energijos sąnaudas taip pat padėtų atsinaujinantys energijos šaltiniai: biokuras, saulės elektrinės, geoterminio šildymo sistemos ir kt. Pavyzdžiui, saulės kolektorių sukaupta energija galėtų būti panaudojama karštam vandeniui ruošti arba pastato elektros poreikiams tenkinti, o perteklinė elektros energija būtų parduodama energijos tiekėjui, vėliau ją susigrąžinant mažesne kaina nei pardavimo“, – vieną iš energijos taupymo būdų siūlo J. Laurinavičius.

Specialisto teigimu, seniems pastatams kol kas Lietuvos rinkoje vyrauja klasikiniai energijos taupymo sprendimai. Inovatyvesnių sprendimų paieškas dažniausiai stabdo didžiulių investicijų poreikis.

„Šiuo metu statybos techniniuose reglamentuose aprašomi minimalūs reikalavimai senų pastatų energinio naudingumo projektavimui daugeliu atvejų nenurodo privalomo atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo ir, kol nebus kitokių reikalavimų, sunku pasakyti, ar savivaldybės savo pastatams bus pasiruošusios skirti didesnes investicijas energijos taupymui. Daug svarbiau šiuo metu renovuoti kuo daugiau senų, energiškai neefektyvių pastatų, mažinant jų energijos sąnaudas ir į atmosferą išmetamų CO2 dujų kiekį“, – tikina J. Laurinavičius.

Energijos taupymas ateityje

UAB „Thermaflex“ pardavimų ir technikos vadovas Baltijos šalims Liutauras Rimkūnas sako, kad energijos sunaudojimas, tikimasi, iki 2040 m. padidės daugiau nei 55 %. Tai turėtų raginti savivaldybes įvertinti esamus šildymo, aušinimo ir geriamojo vandens tinklus, taip pat sukurti naujas gyvenamąsias bei darbo erdves ir atsižvelgti į didėjančius energijos poreikius.

„Labai svarbu ankstyvoje stadijoje atnaujinti ir išplėsti infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas ateities patogumas ir saugumas. Plėtra taip pat leidžia naujai pažvelgti į esamą pastatą. Jo pritaikymas naujiems reikalavimams yra ypatinga užduotis, nes reikia atsižvelgti ne tik į aplinkos ir teisinius aspektus, bet ir į klientų lūkesčius“, – sako L. Rimkūnas.

Anot jo, augant energijos paklausai, įstatymų leidėjai tuo pačiu metu pareikalaus energijos taupymo technologijų. Todėl pradėjus plėtrą reikės taikyti sprendimus, kurie nenaudos didelio energijos kiekio ir užkirs kelią jos praradimui. Pavyzdžiui, „Thermaflex“ izoliacija poliolefininių medžiagų pagrindu atitiktų minėtuosius kriterijus.

„Sienų, stogų ir naudojamų įrenginių izoliacija bus labai svarbi taupant energiją; tai sumažins nuostolius iki 40 %. To netiesiogiai reikalaus įstatymai – kiekvienas naujas pastatas turės būti mažai energijos naudojantis. Tai jau įgyvendinama ir dabar, tačiau kuo toliau, tuo labiau to bus siekiama“, – teigia specialistas.

Energijos taupymas

Kokia šildymo izoliacija yra netinkama?

Pasak L. Rimkūno, netinkama šildymo sistemų izoliacija yra ta, kuri netinkamai atlieka savo vaidmenį sistemoje. Centrinio šildymo ir karšto vandens sistemose naudojamos techninės izoliacijos daugiausia skirtos sumažinti energijos nuostoliams ir užtikrinti efektyviam šilumnešio paskirstymui.

„Neefektyviam izoliacijos sistemų veikimui įtakos turi tokie parametrai: žemas šilumos perdavimo koeficientas, dėl kurio nebus pasiektas tikėtasis izoliacijos rezultatas ir energijos nuostoliai išliks didesni, negu būtų kitu atveju. Netolygi medžiagos porų struktūra ir nepakankamas tankis, drėgmę sugerianti medžiaga, o tai reiškia techninių parametrų nestabilumą“, – tikina L. Rimkūnas.

Specialisto teigimu, kiekviena izoliacija gali būti pažeista, todėl ji turėtų būti labai atspari mechaniniams pažeidimams. Netinkamai parinkta izoliacija yra atnaujinimo ar dalies izoliavimo proceso pavojus.

„Kitas svarbus žingsnis – tinkamas izoliacijos diegimas. Net geriausiai izoliacijai reikia kruopštaus darbo. Profesionalūs ir kruopštūs izoliacijos darbai leidžia visiškai pasiekti numatytus tikslus ir naudą, kurią duoda tinkama techninė izoliacija. Būtina atkreipti dėmesį, kad pasirinkta techninės izoliacijos sistema būtų visiškai sukomplektuota, lengvai, greitai ir efektyviai sumontuojama“, – sako L. Rimkūnas.

Svarbi mikroklimato kokybė

UAB „Schneider Electric“ pastatų segmento pardavimų vadybininkas Šarūnas Miknevičius tikina, kad, kalbant apie energijos efektyvumą, dažnai pamirštama pastato mikroklimato kokybė.

„Nereikia akcentuoti vien tik taupymo. Pavyzdžiui, jei pastate nenaudosime kondicionierių, vėdinimo įrangos, tikrai sutaupysime. Tačiau tokiu atveju neturėsime komfortiško gyvenimo, t. y. patalpų, kuriose galima sveikai ir efektyviai dirbti. Turi egzistuoti pusiausvyra tarp taupymo ir oro kokybės – jo šviežumo ir temperatūros bei drėgmės. Tai yra gero mikroklimato sudedamosios dalys, padedančios darbuotojams išlikti sveikiems ir produktyviems“, – dėsto Š. Miknevičius.

Anot specialisto, geram mikroklimatui bei energinio efektyvumo balansui išlaikyti reikalinga pastato valdymo sistema, o tiksliau – skirtingų sistemų sujungimas arba tiesioginis jų valdymas.Energijos taupymas

„Jeigu mes turime skirtingus resursus, pavyzdžiui, miesto centrinį šildymą ir papildomai naudojame elektrinį šildytuvą arba kondicionierių, tai per valdymo sistemą galime efektyviau valdyti prietaiso veikimą, atsižvelgdami į esamą oro temperatūrą. Taip sunaudosime mažiau energinių resursų“, – tvirtina Š. Miknevičius.

Efektyvesnį energinių resursų naudojimą galima pasiekti vedant apskaitą, atliekant monitoringą, analizuojant gautus duomenis bei pagal juos imantis veiksmų. Pavyzdžiui, pažeista kompresoriaus žarnelė – gedimas, kurį paprastai sunku pastebėti. Ilgainiui tai vers kompresorių naudoti vis daugiau energijos, o laiku pastebėjus galima sutaupyti resursų bei išvengti gedimų ateityje. Tinkamai apdoroti didžiulį duomenų srautą gali padėti analitinės programos. Įmonė „Schneider Electric“ siūlo ne vieną pastatų valdymo sistemų sprendimą: pradedant nuo temperatūros jutiklių, valdiklių iki analitinės programinės įrangos, leidžiančios suvaldyti visas automatizuotas pastato sistemas.

Pasak Š. Miknevičiaus, pastato energinio efektyvumo nereikėtų vertinti tik remiantis šia diena, o atsižvelgti į visą pastato gyvavimo ciklą. Pavyzdžiui, galima nusipirkti pigų daiktą, kuris pradžioje naudoja labai mažai resursų, tačiau jo eksploatavimas ir tvarkymas kiekvienais metais gali kainuoti tiek pat, kiek į jį buvo investuota. Todėl specialistas rekomenduoja, prieš pradedant remonto, statybos darbus, pasitarti su įvairių sričių specialistais, kad būtų surastas ekonomiškai ir technologiškai geriausias sprendimas.

„Sunku gauti gerą rezultatą, kai konkursai rengiami atsižvelgiant į mažiausią kainą, o kokybinių reikalavimų nėra. Mano patirtis rodo, kad pigiausias sprendimas nėra efektyviausias. Perkant pigiausią, nukenčia arba kokybė, arba eksploataciniai kaštai. Todėl svarbu parašyti aiškią, išsamią, kokybišką užduotį projektuotojams“, – paaiškino Š. Miknevičius.

Anot specialisto, savivaldybės turėtų labiau galvoti apie ateitį ir įsidiegti atvirų protokolų įrangą, jog į jas būtų galima lengvai integruoti naujas sistemas, kurios atsiras po metų ar penkerių.

„Priešingu atveju, naujinant sistemas gali neužtekti tik įsidiegti naują programinę įrangą, bet gali tekti pakeisti visą esančią įrangą. Būtent dėl to „Schneider Electric“ įranga veikia atvirais protokolais, tad ją galima sujungti ir su kitų gamintojų platformomis“, – kalbėjo Š. Miknevičius.

Jis pabrėžia, kad savivaldybės yra didelis, ne vieną pastatą sujungiantis organizmas, kuriam bendra pastatų valdymo sistema leistų stebėti, kaupti duomenis bei valdyti kiekvieno pastato ar patalpos energijos sunaudojimo resursus. Analitinėmis programomis palyginus gautus duomenis, galima pagrįstai daryti išvadas, ką ir kur reikia tobulinti, išvengti nenumatytų išlaidų dėl gedimų ir, dirbant kartu su specialistais, užtikrinti energinį efektyvumą visuose pastatuose.

Energijos taupymas

Energijos taupymas turi vykti kompleksiškai

Pasak „Samsung Electronics Baltics“ ŠVOK technikos vadovo Baltijos šalims Rimvydo Breskio, vienas iš energijos taupymo būdų galėtų būti šildymo sistemos atnaujinimas integruojant šilumos siurblius. Viena jų – sistema „oras–vanduo“, kuri gali didžiąją dalį šildymo sezono aprūpinti pastatą ir tiekti aukštos temperatūros termofikatą. Šilumos siurblys veikia perduodamas šilumą iš vienos aplinkos į kitą, naudodamas kompresorių ir šilumnešio grandinę. Šilumos siurblys „oras–vanduo“ – tai šilumos perdavimas iš aplinkos į vandenį.

Anot R. Breskio, prieš įdiegiant šią sistemą, reikėtų įvertinti esamos šildymo sistemos būklę bei pastato energinę klasę. Atnaujinant pastato sistemas kompleksiškai, pasiekiamas geriausias rezultatas.

„Idealu, kai pastatas turi gerą šiluminę izoliaciją, tuomet jo šildymui nereikia tiekti aukštos temperatūros ir sistema dirba itin efektyviai. Energiškai neefektyvaus – šiluminiu požiūriu kiauro pastato šildyti šilumos siurbliais nėra tikslo. Sistemų atnaujinimas turi būti atliktas kompleksiškai – tik tokiu atveju racionalu investuoti į šilumos siurblius“, – įsitikinęs R. Breskis.

Specialisto teigimu, kaip alternatyva vandeninėms sistemoms gali būti naudojama ir VRF sistema „oras–oras“. Šios sistemos dažnu atveju naudojamos ne tik vėsinimui, bet ir patalpų šildymui biuruose. Šilumos siurbliai „oras–oras“ vidiniais blokais itin efektyviai perduoda šilumą ar vėsą tiesiogiai patalpų orui. Tai leidžia pasiekti greitą šildymą bei vėsinimą, sunaudojant minimaliai elektros energijos sezono metu.

VRF sistemos tuo pačiu metu gali dirbti šildymui bei vėsinimui, taip užtikrindamos kiekvieno vartotojo asmeninius poreikius, neatsižvelgiant į sezoniškumą, ir užtikrinti tinkamą patalpų mikroklimatą. Šilumos siurblius „oras–oras“ galima derinti su visomis įprastomis šildymo sistemomis.

Visus šiuos specialistų įvardintus energinio efektyvumo sprendimus galima pritaikyti ir septintus metus STRUCTUM organizuojamame nacionaliniame projekte „Išmanusis miestas“, kuris prisideda prie Lietuvos miestų ir miestelių augimo.

Asociatyvios Unsplash nuotr.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2020/12/Juno-banner.jpg

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!