Pasak AB SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės, iki 2013 m. vidurio statybų sektorius buvo lūkuriavimo stadijoje, o 2013–2014 m. šiek tiek sujudo, tačiau augimas išliko nuosaikus. „Statybų sektorius yra vienas jautriausių gyventojų ir įmonių nuotaikoms, todėl didesnis proveržis galimas tik esant optimistiškiems lūkesčiams dėl ateities perspektyvų. Artimiausiais metais gyventojų ir įmonių lūkesčiai veikiausiai toliau bus santūrūs, atsižvelgiant į padidėjusią geopolitinę įtampą ir neužtikrintas pasaulio ekonomikos perspektyvas, turinčias įtakos Lietuvos ekonominei padėčiai. Jei geopolitiniai konfliktai taptų dar aštresni, atitinkamai blogėtų lūkesčiai ir mažėtų noras investuoti į statybas ar renovavimą. Kita vertus, finansinė įmonių ir gyventojų padėtis yra gana gera ir, žvelgiant objektyviai, vis labiau leidžia galvoti apie gyvenimo sąlygų gerinimą, patalpų plėtrą ir pan. Be to, tikėtina, kad žaliavų ir medžiagų kainos išliks stabilios arba mažės, esant žemai pasaulinei infliacijai ir ribotai statybos paslaugų paklausai“, – dėsto analitikė.
Remdamasis pastarųjų metų tendencijomis, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas daro išvadą, kad 2015 m. statybos darbų apimtys turėtų išlikti daugmaž stabilios. „Prieškrizinio lygio dar nepasieksime, tačiau po truputį augame, – sako jis. – Toliau turėtume didinti apimtis eksporto rinkoje, ypač Skandinavijos ir Vakarų Europos, kur mūsų statybos įmonėmis vis labiau pasitikima. Apskritai 2015-aisiais toliau sieksime, kad statybos verslui būtų sudarytos geros sąlygos dirbti skaidriai, mokėti darbuotojams kompetenciją atitinkančius atlyginimus. Artimiausia statybos sektoriaus ateitis priklausys ir nuo to, ar Aplinkos ministerija atsižvelgs į verslo pastabas dėl renovacijos organizavimo, kaip bus planuojamos valstybės investicijos, ir nuo bendros politinės padėties Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje.“
Bus tęsiami pradėti projektai
2015 m. statybų sektorius turės daug veiklos, nes bus tęsiami šiemet pradėti projektai. O jų visuose segmentuose tikrai yra labai daug. „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius teigia: „Gal tik prekybos centrų segmente veiklos bus kiek mažiau. Kita vertus, žiūrint į ateitį, į 2016-uosius, statybų tempai greičiausiai mažės, nes prognozuojame, jog 2015 m. naujų projektų bus pradėta kur kas mažiau nei šiemet, nes, pavyzdžiui, būsto segmento rinka turės iš pradžių atsikratyti šiuo metu besiformuojančio pertekliaus. Analogiškas įžvalgas galime teikti ir verslo centrų segmentui, kur, užbaigus dabar vystomus projektus, rinkos poreikis kuriam laikui greičiausiai bus patenkintas, tad norinčiųjų investuoti į naujų verslo centrų statybas kitais metais neturėtų būti daug. Pramonės ir sandėliavimo segmentas taip pat susiduria su iššūkiais eksporto rinkose, ypač orientuotose į Rytus, tad prognozuojame, kad pramonės bei sandėliavimo sektoriaus plėtra taip pat bus pristabdyta – kitais metais daugiausia bus baigiamos dabar pradėtų projektų statybos, o naujų investicijų bus mažiau nei šiemet.“ Tam įtakos daugiausia turi bendra šalies ekonominė padėtis, jos perspektyvos ir, žinoma, pasiūlos bei paklausos pusiausvyra kiekviename nekilnojamojo turto (NT) sektoriuje.
Euro zonos galimybės
Valiutos pasikeitimas – naujas įvykis ir, „Inreal“ analitikų nuomone, tai nebus vien tik formalumas. Faktas, kad Lietuvoje bus naudojama bendra Europos valiuta, jau geras pusmetis kur kas labiau traukia potencialius užsienio investuotojus. Prognozuojama, kad 2015 m. turėtume matyti dar didesnį užsienio investuotojų aktyvumą Lietuvos NT rinkoje ne tik įsigyjant pinigų srautą generuojančių objektų, bet ir investuojant į plėtrą, pavyzdžiui, viešbučius. Kita vertus, naujai pradėtų plėtoti projektų greičiausiai bus mažiau nei 2014-aisiais, nes šiais metais vystytojai buvo išties labai aktyvūs ir netgi per daug aktyvūs, tad pasiūlos augimas greičiausiai rinkos poreikį patenkins šiek tiek į ateitį, o motyvacijos pradėti naujus projektus 2015 m. bus mažiau.
Kad prisijungimas prie euro zonos ir bendrieji makroekonominiai rodikliai padės išvengti sąstingio NT rinkoje, sutinka ir „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas. „2014-ieji – aktyvūs statybų sektoriaus įmonėms metai. Vienas po kito dygo nauji gamybiniai, prekybiniai ir gyvenamieji pastatai. „YIT Kaustai“ šie metai buvo labai darbingi – permainingi, tačiau sėkmingi. Tiesa, kaip ir kitos statybos sektoriaus įmonės, mes turėjome prisitaikyti prie artėjančio euro įvedimo bei geopolitinių iššūkių – neramumų Ukrainoje. Su šiais iššūkiais statybų sektorius susidurs ir 2015 m., tačiau, tikime, kad statybų sektoriaus plėtra bus ne mažesnė nei praėjusiais metais. Papildomų injekcijų statybos sektorius sulauks ir iš Europos Sąjungos Struktūrinės paramos fondų. 2014–2020 m. finansavimo programos labiausiai suaktyvins infrastruktūros projektų įgyvendinimą, taip pat turėtų išjudinti pastaraisiais metais diskusijų pelkėje įstrigusius daugiabučių namų renovacijos projektus“, – prognozėmis dalijasi vienos didžiausių Lietuvoje statybų bendrovių vadovas.
Būtinas skaitmeninimas
Lietuvoje statybos sektorius, kaip ir visame pasaulyje, turi skaitmenizuotis. Kaip pastebi Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas D. Gedvilas, naujos informacinės technologijos beveik neatpažįstamai pakeitė prekybą, mediciną, kitas sritis, tačiau statybos organizavimas, kai kurie darbo metodai iki šiol keitėsi vangiai. 2015 m. skaitmeninės statybos vystymo procesui bus labai svarbūs, nes tai bus paskutiniai metai prieš 2016-uosius, kai pagal naują Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvą visos ES šalys galės reikalauti viešai finansuojamiems statybos objektams naudoti BIM (angl. Building Information Modelling – statinio informacinis modeliavimas) metodologiją. Šiais metais turės vykti didelis ir svarbus viešosios įstaigos „Skaitmeninė statyba“, valstybės, mokslo ir švietimo institucijų darbas, siekiant pasirengti esminiams pokyčiams.
Kad technologinės naujovės greitai ateis ir į statybos sektorių, nori tikėti ir vienos didžiausių Lietuvos statybų bendrovių „YIT Kausta“ generalinis direktorius K. Vanagas. Pasak jo, pradėjus naudoti BIM visuose statybos etapuose, paspartės statybų procesai, padidės darbų našumas bei kokybė, o BIM taikymas palengvins statybos procese dalyvaujančių šalių bendradarbiavimą, užtikrins statybos proceso skaidrumą ir projekto eigos vientisumą. Be to, didėjanti konkurencija gyvenamųjų namų statybos rinkoje įmones skatins ne tik peržiūrėti ir optimizuoti veiklos procesus, bet ir didesnį dėmesį skirti statinių kokybei bei energiniam efektyvumui užtikrinti. „Mes visi turime išmokti taupyti ir racionaliai naudoti gamtos išteklius bei energiją. Jau po metų, įsigaliojus šalies įstatymams, visi turėsime statyti taupius ir aplinkai palankius pastatus. Energiją taupančių sistemų šiandien jau yra ir ateityje jos bus vienas pagrindinių kriterijų, renkantis tiek gyvenamąjį būstą, tiek investuojant į biuro ar gamybinius pastatus“, – tvirtina K. Vanagas.
Su praktikais sutinka ir 161 statybinę įmonę ir organizaciją jungiančios asociacijos vadovas. „Skaitmeninės statybos ir BIM metodologijos plėtra Lietuvoje išties išspręs nemažą dalį problemų, su kuriomis dabar susiduria statybos sektorius, tačiau daliai jau ne vienus metus su statyba susijusioms problemoms reikia išskirtinio dėmesio. Esminiams pokyčiams ir pažangai statyboje reikalingas strateginis požiūris ir pagreitį įgavęs skaitmeninės statybos plėtros procesas“, – sako D. Gedvilas.
Kvalifikuotos darbo jėgos stoka
Pasak AB SEB banko vyriausiosios analitikės V. Tauraitės, statybų sektoriui bus sunku rimtai atsigauti, nes trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Beje, ši tendencija ateityje ryškės vis labiau. Kad visų pirma reikia imtis veiksmų, sprendžiant kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, sutinka ir D. Gedvilas. „Emigracija daugiausia gerų specialistų atėmė būtent iš statybos sektoriaus, juntamas darbo jėgos senėjimas, poreikis tobulinti statybos specialistų rengimą aukštosiose ir profesinėse mokyklose, kurti darbo išteklių registrą, – tvirtina Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas. – Keisti darbininkų darbo įpročius turime ir dėl vis dar grėsmingai didelio nelaimingų atsitikimų bei darbo saugos pažeidimų skaičiaus statybos aikštelėse. Sieksime, kad darbų sauga kuo greičiau nebebūtų konkuravimo objektas viešuosiuose pirkimuose. Bendradarbiaudami su Darbo birža, Valstybine darbo inspekcija, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir kitomis organizacijomis, dalyvaudami ES projektuose, sieksime spręsti šiuos klausimus. 2015 m. šiems procesams bus itin svarbūs. Be to, statybos darbuotojų kompetencijos ugdymas bus vienas iš prioritetų ir dėl kylančių energinio pastatų efektyvumo reikalavimų. Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, VGTU, KTU, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, profesinio mokymo įstaigomis, kitomis organizacijomis duoda gerų rezultatų konsoliduojant visus dėl bendro tikslo – pažangos statybų sektoriuje. Partnerių vaidmuo, siekiant svarbiausių tikslų, svarbus išliks ir šiemet.“
Reikia strategijos
Kaip tvirtina D. Gedvilas, žvelgti į ateitį ir prognozuoti būtų daug paprasčiau, jei Lietuvos statybų sektorius turėtų aiškias kryptis, strateginį planavimą – gaires bent artimiausiems penkeriems metams, nacionalinę statybos strategiją 15, 20 ar 30 metų. Todėl Lietuvos statybininkų asociacija sieks, kad tokio pobūdžio dokumentas būtų sukurtas ir patvirtintas valstybės. Prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, prof. habil. dr. Artūras Kazlauskas, doc. Audrius Banaitis mano, kad statybos strategija turėtų būti nustatoma kaip valstybės plėtotės nacionalinės strategijos dalis, priklausanti nuo šalies ekonominių, teisinių, ūkinių ir kitokių galimybių bei vykdomos Vyriausybės politikos socialinėje, teisinėje, ūkio, ekonominėje, aplinkosaugos, teritorinio planavimo, kultūros paveldo išsaugojimo ir kitose veiklos srityse.
Pagrindinis tikslas – inovacinė, Lietuvos ūkio ir gyventojų poreikius veiksmingai tenkinanti statybos šaka, gerai integruota į Europos Sąjungą, teikianti tarptautiniu mastu konkurencingas statybos paslaugas bei tokius pat produktus. Statybos strategijos praktinis įgyvendinimas priklauso nuo Seimo, ministerijų, savivaldybių vykdomos politikos, taigi nuo šalies politinės konjunktūros. Politinės įtakos išvengti neįmanoma, tačiau ją reikia kiek galima labiau mažinti. Parengta pirmoji kompleksinė statybos plėtotės ilgalaikė strategija iki 2015 m., deja, netapo valstybės ekonominės politikos formavimo ir įgyvendinimo pagrindu.
FOTO:
DALIUS GEDVILAS,
Statybininkų asociacijos prezidentas
VILIJA TAURAITĖ,
AB SEB banko vyriausioji analitikė
Arnoldas
Antanavičius,
„Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas
Kęstutis Vanagas,
„YIT Kausta“ generalinis direktorius
