Statome saugodami – tvarumo tendencijos statybų pramonėje

2018 m. sausio 26 d.

VYTAUTĖ KAZANAVIČIŪTĖ

Konkurencinga statybų industrija nuolatos ieško būdų, skatinančių šios pramonės evoliuciją. Tačiau, įgyvendinant inovatyvius projektus, svarbu atsižvelgti ir į grįžtamąjį ryšį. Kokiuose miestuose gyvens ateities kartos, jeigu dabartinės statybų įmonės visiškai nepaisys tvarumo, aplinkos apsaugos aspektų? Ką turime daryti, kad išmoktume statyti saugiai ir rastume tobulą pusiausvyrą tarp praktikos ir empatijos gamtai bei žmonėms?

Gyventojų skaičius pasaulyje auga, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų kenksmingų medžiagų naudojimas nemažėja. Mokslininkai ne kartą perspėjo, kad iki 2050 m. gamtoje įvyks daugybė pokyčių dėl klimato atšilimo procesų. Manoma, kad, didėjant gyventojų skaičiui, išteklių naudojimas ir anglies dvideginio išmetimas augs pagal įprastą trajektoriją – vidutinis 2 °C atšilimo lygis, tikėtina, pasieks 4–6 °C ir atneš laviną katastrofų bei kataklizmų. Todėl kiekvienas, net ir, atrodytų, nereikšmingas, tačiau apgalvotas, tvarumo idėja paremtas sprendimas gali pakeisti pasaulio ateitį. Statybų pramonės vaidmuo šiuose procesuose ypač svarbus.

Kas yra tvari statyba?

Darnumas, etiškumas, žalumas... Su tvarumo samprata siejami žodžiai neretai apibendrina įvairias tendencijas bei procesus. Tačiau ką tvarumas ir etiški kūrybos procesai reiškia statybų sektoriuje?

Tvarumas sukuria ekonominę vertę, kuri naudinga šiandien ir rytoj visame pasaulyje. Tvari statyba brėžia moralės, etikos ir našumo ribas architektūros bei statybos sektoriuose ir numato, kad darbai būtų atliekami užtikrinant ekonomiškai pagrįstus procesus, mažinančius neigiamą poveikį aplinkai, taupant energiją ir gamtinius išteklius. Etiška statyba taip pat siekia didinti darbuotojų, bendruomenės ir gaminių saugumą.

Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkos apsaugos agentūra (EPA) tvarumą apibrėžia kaip „darną, sukuriančią ir palaikančią sąlygas, kuriomis produktyviai bei harmoningai egzistuoja ir žmonės, ir gamta, sėkmingai vykdant dabartinių ir būsimų kartų socialinius, ekonominius ir kitus reikalavimus“.

Tvarumo tendencijos ir nauda verslui

Vis daugiau gamintojų įvertina darnią pramonę, pateisinančią ir finansinius lūkesčius, ir aplinkos saugojimo iššūkius. Etiški statybos procesai tampa ne tik žaliųjų kompanijų prioritetu. Pamažu net ir skeptiškos įmonės pradeda puoselėti tvarumo idėjas ir organizacijos valdyme pritaiko įvairius praktinius šios ideologijos aspektus. Daugeliu atvejų tokie sprendimai turi reikšmingų, pozityvių rezultatų. Vieni jų – veiklos efektyvumo padidinimas ir išlaidų bei atliekų kiekio sumažinimas, konkurencinio pranašumo ir įmonės reputacijos gerinimas, ilgalaikis verslo gyvybingumo bei sėkmės užtikrinimas ir kt.

Didžiausia klaida, kurią daro įmonės, menkai suvokiančios tvarumo koncepciją, yra netinkamas darnių principų įtraukimas į verslo modelį. Žinoma, svarbu, kad pramonė imtųsi iniciatyvios pozicijos gerinant esamų produktų eksploataciją ir kuriant švaresnius gaminius bei procesus, tačiau iš tiesų pirmieji žingsniai tvarumo link turėtų būti paremti konkurencingumo ir produktyvumo (įskaitant darbuotojų motyvavimą) gerinimu, nes būtent šių aspektų stiprinimas užtikrina teigiamus rezultatus dabar ir padidėjusį pelną ateityje. Siekis akimirksniu sumažinti sąnaudas, išlaidas, riziką darbo vietoje ir padidinti gamybos našumą gali lemti verslo žlugimą.

Be to, formuojant tvarią gamybą, būtina iš naujo analizuoti įmonės darbo eigą. Paliečiami bene visi organizacijos departamentai, procesai. Svarbu apsvarstyti klausimus, susijusius su inovacijomis, perdirbimu, atliekų tvarkymu, gaminių projektavimu, infrastruktūra, finansavimu, kainomis, sunaudojama bei atsinaujinančia energija, produkto ciklo vertinimu, sąnaudomis, teisės aktais, valstybės parama, vartotojų poreikiais ir kt.

Žinoma, vien tik verslininkų iniciatyvos nepakanka. Siekiant ilgalaikių pokyčių, Vyriausybės indėlis yra labai svarbus. Kol kas vis dar trūksta skatinamųjų programų, užtikrinančių, kad išteklių efektyvumas ir aplinkosaugos konkurencingumas taptų pagrindine verslo strategijos ir verslo modelio dalimi. „Forum’s Sustainable Consumption“ tvaraus vartojimo ataskaitos duomenimis, įmonės gali atlikti svarbų vaidmenį keičiant sąveiką su vartotojais ir paklausos dėsnius, pertvarkydamos vertės suvokimą, taikydamos naujus verslo modelius ir keisdamos žaidimo taisykles viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėse, tačiau tam būtinas valdžios palaikymas.

Tvarumo ir žalumo skirtumai bei panašumai

Nepaisant to, kad sąvokos „tvarumas“ ir „žalumas“ dažnai vartojamos kaip sinonimai, šie terminai reiškia skirtingus dalykus. Žodis „žaliasis“ dažniau siejamas su vienu produktu, procesu ar pastatu. Tai, pavyzdžiui, aplinkai nekenksmingas konkrečios operacijos tobulinimas arba gaminys, kuriamas iš perdirbtų medžiagų. O tvarumas labiau susijęs su holistiniu organizacijos požiūriu, kai atsižvelgiama į visą gamybos procesą ir logistiką.

Vienas pavyzdžių, kuo žaliasis skiriasi nuo tvaraus, yra medienos naudojimas namo statybai. Nors mediena apskritai laikoma žaliuoju, ekologišku produktu, kuriam būdingas natūralumas ir patvarumas, ji ne visada yra tvari. Medis tampa tvarus tik tada, kai medžius kertanti įmonė rūpinasi aplinka ir užtikrina, kad miškas būtų atsodintas. Jeigu medžiai iškirsti kenkiant aplinkai, pastato statybai naudojama mediena nėra tvari, bet laikoma „žalia“.

Vis dėlto ir tvarumas, ir žalumas turi panašumų. Vienas jų – energinio efektyvumo didinimas ir energijos bei vandens sąnaudų mažinimas. Pastarieji ištekliai yra bene pagrindinis gamintojų rūpestis. Kaip spręsti šias problemas? Perėjimas prie energiją taupančio apšvietimo ir reguliuojamo apšvietimo lygio pagal gamybos grafiką gali sumažinti ilgalaikes elektros sąnaudas. Taip pat būtina reguliariai tikrinti įrangą, nes daug energijos iššvaisto nesureguliuotos inžinerinės sistemos.

Individualiuose namuose ir gamyklose svarbu pasitelkti atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip vėjas, vanduo ir saulė, būtina įdiegti natūralias vėdinimo sistemas, naudoti natūralias statybines medžiagas. Aplinką tausojančios medžiagos ir ištekliai, kurių energija nedidelė ir kurie turi minimalų poveikį aplinkai, yra pagrindiniai ekologiškos pastato konstrukcijos elementai (efektyviai vandenį naudojantys prietaisai, maišytuvai, dušo galvutės ir kt.).

Visgi vienas svarbiausių skirtumų – žaliosios tendencijos yra tai, ką turime šiandien. Tvarumo svarba tenka būsimiems veiksniams, nustatantiems aukštesnius standartus nei tie, kuriais apibrėžiamas ekologiškas pastatas. Kitaip tariant, tvarumas yra orientuotas į ateitį.

Tvarumo ateitis statybų sektoriuje

Prieš keletą metų Jeilio universiteto Architektūros mokyklos dekanas Robertas Sternas pasakė: „Po dešimtmečio mes nebekalbėsime apie tvarumą, nes jis tiesiog taps norma ir bus įtrauktas į pagrindinius architektūros bei statybos procesus.“

Šiuo metu aplinkos apsauga tampa prioritetu. Nauji pastatai jau dabar kyla saugant aplinką, taikomi netradiciniai sprendimai ir technologijos, siekiant išvengti vibracijų ir dinaminių apkrovų. Įmonės pagaliau pradeda suprasti, kad „draugiškumas aplinkai“ svarbus statant miestus, kuriuose ir dabartinė visuomenė, ir ateities kartos gyvens visavertiškai.

/img/banners/Artwork Milena_Structum_340x600px.gif
Būk pirmas!