Statybinės medžiagos, po kurių pasaulis pasikeis

2018 m. rugsėjo 5 d.

Agnė Vilkišienė.

agniete@structum.lt

Dabar turime dronus, virtualią realybę, BIM (angl. Building Information Modeling, liet. SIM arba statinio informacinis modeliavimas). Tačiau tai ne pabaiga. Betono ir kitų statybinių medžiagų vystymasis buvo toks intensyvus, kad jau dabar planuojami novatoriški pokyčiai statybų rinkoje.  

Šviesą generuojantis cementas 

Dr. José Carlos Rubio Ávalos sukūrė cementą, kuris turi galimybę absorbuoti šviesą. Statybų pramonė vystosi energijos taupymo kryptimi. Todėl cemento, veikiančio kaip elektros lemputė", sukūrimas sukels tikrą revoliuciją. Cemento gamybai naudojamos pramoninės atliekos, smėlis, vanduo, šarmai. Cheminei reakcijai įvykti nereikia aukštos temperatūros, todėl sunaudojamos energijos kiekis yra ypač mažas. Tokį cementą galima naudoti baseinuose, automobilių stovėjimo aikštelėse, kelių saugumo ženkluose ir visur kitus, kur reikia šviesos.  

Betonas statyboms Marse 

Šiaurės vakarų universiteto tyrėjai sukūrė betoną, kuris gali būti pagamintas naudojant medžiagas iš Marso. Šiam betonui nereikia vandens. Iki šiol vandens trūkumas Marse buvo vienintelė problema, stabdanti statybas kosmose.  

Marso betono gamybai naudojama siera. Ji šildoma 240 ° C temperatūroje. Tokioje temperatūroje medžiaga ištirpsta. Tada skystis sumaišomas su dirvožemiu, o gautas mišinys – atšaldomas.  Štai ir betonas.  

Plytų aušinimo sistema 

Oro kondicionieriai jau praeitis. Katalonijos pažangiosios architektūros instituto studentai, panaudoję molio ir hidrogelio mišinį, sukūrė naują medžiagą, kuri turi įtakos interjero konstrukcijų aušinimo efektui.  Hidrokeramika gali sumažinti kambario temperatūrą iki 6 ° C. 

Aušinimo poveikis atsiranda dėl hidrogelio, kuris sugeria kiekvienoje medžiagoje esantį vandenį iki 500 kartų stipriau nei bet kokie kiti analogai. Sugertas vanduo išgarinamas pamažu, norint sumažinti karštį patalpoje.   

Skaidrus medis 

Šiandien jau turime skaidrę kaip stiklas medieną. Ji gali būti naudojama langams ir saulės baterijoms kurti. Stokholmo KTH Karališkame technologijų instituto profesorius Larsas Berglundas pasakoja, kad skaidri mediena buvo gauta pašalinant medžio lukštą, o vėliau panaudojant nanokalkių siuvimo būdą. Kaip pigus išteklius, ši mediena gali būti naudojama tiek kaip statybinė medžiaga, tiek kaip interjero elementas.  

Plytos iš cigarečių 

Kasmet pagaminama 6 milijonai cigarečių ir 1,2 milijono tonų cigarečių atliekų. Poveikis aplinkai – milžiniškas. Elementai, tokie kaip arsenas, chromas, nikelis ir kadmis patenka į dirvą ir žaloja gamtą. Siekiant sumažinti cigarečių atliekų poveikį aplinkai, RMIT tyrėjai sukūrė lengvesnes ir energiją taupančias plytas iš cigarečių nuorūkų.   

Dr. Abbas Mohajerani apskaičiavo, kad į įprastas molio plytas įmaišius 1% cigarečių nuorūkų, galima sumažinti aplinkos taršą keleriopai.  Tyrimai rodo, kad tokia gamybos technologija ne tik padėtų mažinti atliekų kiekį, bet ir sumažinti standartinių molinių plytų svorį.  

/img/banners/VELUX_FRW_Enduser_Ad_half_web_baner_340x600_LT.JPG
Būk pirmas!