Stefano Corbo: „Architektūra – saviraiškos forma, istorinis ir kultūrinis produktas“

2018 m. spalio 26 d.

Vytautė Kazanavičiūtė.

Mokslų daktaras, apsigynęs architektūros magistro laipsnį Madrido ETSAM universitete, Stefano Corbo yra italų architektas, tyrėjas ir Rod Ailando Dizaino mokyklos (RISD) docentas.

Jis yra dėstęs įvairiose aukštosiose mokyklose: Nandzingo universitete Kinijoje, LAU universitete Beirute, Architektūros fakultete Algero mieste Italijoje, ETSAM universitete Madride. Taip pat buvo kviestinis lektorius „SAC Städelschule“ Frankfurte, Deakino universitete Melburne, Dizaino koledže Minesotoje, ESALA koledže Edinburge ir Majamio universitete.

S. Corbo straipsniai spausdinti žurnaluose, architektas yra išleidęs dvi knygas: „From Formalism to Weak Form: The Architecture and Philosophy of Peter Eisenman“ („Nuo formalizmo iki silpnosios formos: Peterio Eisenmano architektūros filosofija“), išleistą 2014 m., ir 2016 m. pasirodžiusią „Interior Landscapes: A Visual Atlas“ („Interjero peizažai: vizualusis atlasas“).

Nuosavą studiją, pavadinimu „SC STUDIO“, S. Corbo įkūrė 2012 metais. Joje praktikuoja tarpdisciplininį architektūros ir dizaino tinklą, persmelktą intelektualinio, ekonominio ir kultūrinio konteksto.

Kuo jus sudomino architektūra ir dizainas? Ar tapti tuo, kas esate dabar, buvo didelis iššūkis?

Nuo pat vaikystės architektūra mane intrigavo ne tik kaip saviraiškos forma, bet ir kaip istorinis bei kultūrinis produktas. Studijuodami architektūrą, mes galime geriau suvokti, kas mus supa, žmogaus ir gamtos santykį, miestą ir kaimą, mūsų vidinį ir išorinį pasaulius. Dėl šių priežasčių aš visada žiūrėjau į architektūrą kaip į žinių šaltinį – kolektyvinį procesą, kuris generuoja idėjas, refleksijas, naujoves. Šiuo požiūriu profesionalo praktika, akademinis darbas ir tyrinėjimai yra trys itin svarbūs tos pačios disciplinos aspektai.

Aš niekada savęs neklausiau, kur aš esu ir ką noriu pasiekti. Architektūra, visų pirma, yra mano aistra, natūrali būsena, kuri mane žavi, ir aš visada noriu sužinoti kuo daugiau apie ją. Aš to nelaikau karjera.

Kokia yra gero dizaino paslaptis? Kas apibūdina gerą projektą?

Mano nuomone, nuostabi architektūra yra tokia architektūra, kuri yra žmonių sukurta kitiems žmonėms. Kartais mes pamirštame, kad mūsų, kaip kūrėjų, darbas yra spręsti problemas arba pagerinti specifines gyvenimo sąlygas. Žmonių poreikiai turėtų būti svarbiausias mūsų tikslas. Tuo pačiu metu mes neturėtume žmonėms primesti savo nuomonės.

Aš nemanau, kad architektas turėtų aiškinti žmonėms, kaip geriausia panaudoti erdves ir kaip jas keisti. Gero statinio interjeras turi būti lankstus: architektas privalo pateikti neutralias konstrukcijas, kurias per laiką turi apgyvendinti ir suasmeninti patys gyventojai.

Kodėl intelektualinis, ekonominis ir kultūrinis kontekstas yra itin svarbus jūsų darbe?

Šis klausimas susijęs su mano prieš tai pateiktu atsakymu: gera architektūra visada turi turėti fizinį ir intelektinį kontekstą. Ji turi atitikti socialinę, kultūrinę, politinę aplinką. Aš nemanau, kad architektūra yra individuali vienišo genijaus kūryba. Atvirkščiai – esu įsitikinęs, kad architektūra yra labiau sudėtinė trajektorija, kuri sujungia skirtingus veikėjus ir aspektus. Būtent dėl to ji turėtų visada kurti dialogą su ją supančia aplinka. Architektūra nėra skulptūra, ji priklauso miestui, ir nėra savarankiškas „pats iš savęs“ objektas. Tik stebint ir analizuojant socialinę bei kultūrinę aplinką, įmanoma sukurti architektūrą, kuri yra socialiai atsakinga ta prasme, kad tarnauja miestui ir bendruomenei.

Kokia yra apžvalgos bokšto Kinijoje koncepcija? Kur jūs sėmėtės įkvėpimo, kurdamas šį objektą?

Sučiano apžvalgos bokštas buvo ironiška dviejų tradicinių kiniškos architektūros tipologijų interpretacija: Porceliano bokšto, mitologinio statinio, pastatyto Nandzinge XV a., ir Didžiosios kinų sienos.

Kurdami šį objektą, pasiskolinome ir savaip perteikėme keletą šių statinių elementų – bokštų vertikalumą ir topografinę Didžiosios kinų sienos geometriją – tam, kad sukurtume efemerišką rampą, kuri nuvestų lankytojus tiesiai į dangų.

Tiesą pasakius, bokštas sukurtas iš dviejų susikertančių takų. Vienas takas suteikia galimybę lankytojams apeiti visą bokštą ir pamatyti panoraminį miesto vaizdą. Antras kuria tiesioginio susisiekimo su žemutiniu aukštu galimybę. Bokštas, pastatytas pačiame žaliosios miesto zonos pakraštyje, kurią vagoja daug pasivaikščiojimams skirtų takų, bus tarsi miesto simbolis. Augalija pamažu kolonizuos bokšto struktūrą ir pakeis ne tik jo vaizdą, bet ir suteiks skirtingų potyrių lankytojams.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/09/V_JUNG_KNX_F_50_STRUCTUM-340x430.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!