STIMPANKO STILIAUS VYNO RŪSYS – ERDVĖ, KURIĄ PAMATO TIK NEBIJANTYS ŠIKŠNOSPARNIŲ

2019 m. lapkričio 29 d.

Admin Structum.

admin@estructum.lt

Tamsus seno karinio bunkerio koridorius veda požemiais pirmyn. Pro ausis iš tunelio tamsos šnarėdami neria keli išgąsdinti šikšnosparniai. Galiausiai atsiveria sunkaus metalo durys ir patenkame… į žadą atimantį autentiškomis senomis technikos detalėmis dekoruotą vyno rūsį. Turėti tokios paskirties patalpą buvo dabartinio jos šeimininko svajonė. Bet, sutikite, sostinėje nedaug tėra erdvių, kur šią svajonę galima įgyvendinti. Vis dėlto šeimininkai įsigijo ant polių pakeltą namą Rasų kvartale ir kartu – po juo esančius senuosius bunkerius, iš kurių vienas idealiai tiko vyno rūsiui. Įveikus šikšnosparnių baimę, liko įveikti gausybę techninių iššūkių – to drąsiai ėmėsi studijos „Dizaino virtuvė“ dizainerės Gabija Pažarskytė ir Karolina Juodeškaitė bei statybos, apdailos ir baldų gamybos įmonė „Medžio forma“.

IŠŠŪKIS – KAIP ATVESTI VENTILIACIJOS KANALUS IR KANALIZACIJĄ PO ŽEME?

„Rasų gyvenvietės namai įremti į šlaitą. Po jais – jau pačiame kalne – tuneliai, vedantys į bunkerius. Erdvė labai įdomi, kita vertus, sakyčiau, net kiek šiurpoka. Užsakovas mane pasikvietė jau tuomet, kai jo namo interjeras buvo užbaigtas. Parodė bunkerių vidų ir pasakė, kad norėtų čia turėti vyno rūsį – tai jo sena svajonė. Jis atrakino didžiulius vartus, pradėjome eiti maždaug 50 metrų ilgio labai siauru tuneliu, kai iš jo pradėjo skristi šikšnosparniai!“ – pirmąjį apsilankymą sename bunkeryje prisimena G. Pažarskytė.

Atrakinus rūsio duris, atsivėrė kupolinis skliautas. Dizainerė nutarė stipriai nekeisti erdvės, sienų ir skliauto, tačiau ir be to liko gausybė sudėtingų klausimų: kaip palaikyti rūsyje būtent vynui tinkamą temperatūrą? Kaip į patalpą atvesti vandenį ir kanalizaciją? Kaip sumažinti drėgmę?

„Darbas buvo tikrai nežmoniškas. Tačiau turėjau labai gerą komandą – įmonę „Medžio forma“, kuri įrengė praktiškai viską: ventiliaciją, kanalizaciją, išsprendė iššūkį, kaip padaryti, kad vyno rūsyje būtų malonu pabūti ilgiau“, – atskleidžia interjero dizainerė.

Įmonės „Medžio forma“ vadovas Žydrūnas Zalieckas sako, kad šiandien technologijos leidžia bet kokias patalpas pritaikyti šeimininko poreikiams – tereikia žinoti, kur atrasti reikiamą įrangą.

„Vėdinimo ten beveik nebuvo, drėgmė – gerokai didesnė, nei reikėtų vyno rūsiui. Todėl teko sumontuoti pramoninius drėgmės rinkiklius, ventiliaciją ir kanalizaciją. Priminsiu, kad vanduo iš rūsio ištekėti turi į viršų, o ne į apačią, taigi reikėjo vandens siurblio. Tačiau tinkamų technologijų, kaip minėjau, yra, tereikia pasukti galvą, kaip padaryti, kad įranga funkcionuotų ir estetiškai atrodytų“, – sako Ž. Zalieckas.

Elektros instaliacija, vandens siurblys, šildymo sistema buvo paslėpti patalpos grindyse. Iki tol buvusi rūsio temperatūra buvo per žema, kad vynas kokybiškai išsilaikytų, todėl patalpą tenka nuolat bent minimaliai šildyti.

„Įrengtas papildomas infraraudonųjų spindulių šildymas virš stalo, kad tiesiog būtų malonu pasėdėti su draugais kelias valandas, o šiluma būtų juntama iškart“, – patikslina pašnekovas.

TECHNINĖS DETALĖS IŠDIDŽIAI PUIKUOJASI ANT SIENOS

Ž. Zalieckas prisipažįsta, kad prireikė ilgai kraipyti galvą virš vizualizacijų, kurias sukūrė dizainerės G. Pažarskytė ir K. Juodeškaitė: viskas atrodė darniai ir įspūdingai, tačiau, kaip sako „Medžio formos“ vadovas, reikėjo, kad patalpa ne tik gražiai atrodytų nuotraukose, bet ir visi įrenginiai veiktų, o viduje iš tikrųjų būtų šilta ir jauku.

„Pavyzdžiui, sienas reikėjo paruošti, kad jos nepelytų, nedrėktų. Tepėme jas kelių rūšių lakais ir įvairioms rišamosiomis medžiagomis, kad pasiektume ir maksimalaus funkcionalumo“, – prisimena pašnekovas.

„Medžio forma“ taip pat kūrė metalines ir medines konstrukcijas vynui laikyti, medinį baro stalą patalpos viduryje, kriauklę, varinius visą rūsį apraizgiusius vamzdžius, iš dalių surinko kai kurias interjero detales.

Ž. Zalieckas užsimena, kad į „Medžio formą” dažnai kreipiasi dizaineriai, kurių sumanymams reikia išskirtinio dėmesio ir nestandartinių sprendimų.

„Pavyzdžiui, šio projekto vizualizacijoje variniai vamzdžiai buvo jungiami su tokiu maišytuvu, kokio varinės spalvos tiesiog nėra gaminama. Įsigijome chromuotus maišytuvus ir vežėme partneriams, kurie taikydami elektrolizės metodą suteikė jiems varinį atspalvį, – atskleidžia darbo subtilumus Ž. Zalieckas. – Ieškoti tokių išeičių – vienas įdomiausių mūsų veiklos elementų. Precizišką požiūrį bei lankstumą  ypač vertina ir mūsų užsakovai.“

RETAI LIETUVOJE TAIKOMA STIMPANKO STILISTIKA

Interjero dizainerė G. Pažarskytė sako, kad bunkeriai anksčiau priklausė lenkų kareiviams, jie čia laikydavo ginklus.

„Džiaugiausi, kad patalpos nesaugo jokių šiurpių prisiminimų, kad jose nesislėpė žmonės, nebuvo žūčių. Norėjau išsaugoti tuos skliautus ir erdvės autentiškumą“, – kalba pašnekovė. Rūsio sienos buvo nušveistos ir impregnuotos – nieko daugiau.

Vyno rūsys buvo sukurtas stimpanko stiliaus dvasia – „Dizaino virtuvės“ atstovė įsitikinusi, kad tai pirmoji tokio stiliaus erdvė Lietuvoje. Dažniausiai stimpanką atspindi apranga su įvairiomis techninėmis detalėmis: dantračiais, varžtais, apskritais akiniais, uždėtais ant aukštos skrybėlės, odiniais dirželiais, įvairiomis metalinėmis senoviškomis technikos detalėmis. Šiuo atveju stiliaus simboliu tapo moters skulptūra vyno rūsio viduryje.

„Centre esančią skulptūrą, kurią pavadinome „geležine moterimi“, sukūrė menininkas Balys Tuskėnas. Jis visiškai išpildė mūsų pirminę viziją. Skulptūra pagaminta pagal individualų užsakymą, kiekviena jos detalė – specialiai atrinkta. Nusprendžiau tą moterį kabinti ant trosų rūsio viduryje, kad ji priverstų apeiti ją ratu, o ne tiesiog stūksotų kuriame nors kampe. Užsakovas taip pat buvo sužavėtas šios skulptūros, vėliau ją net pavadino mano vardu – Gabija, – šypsosi interjero dizainerė. – Kadangi paties rūsio forma pailga, suplanavau geležinę moterį viduryje, kad žmonės kaip tik turėtų ją apeiti, nueiti pabendrauti arčiau prie vyno butelių“, – paaiškina interjero dizainerė.

Visi kiti interjero elementai taip pat natūraliai atkartojo stimpanko stilistiką. Baro kėdes, šviestuvus, interjero detales (smėlio laikrodį, senovinį mikroskopą) G. Pažarskytė ir K. Juodeškaitė atrado Europos antikvaro aukcionuose.

„Kabanti moteris prie lubų pritvirtinta didžiuliais laivų karabinais – juos taip pat aptikome aukcione. Kaip ir vairą ant rūsio durų, telefoną (beje, padarėme, kad jis veiktų), peleninę. Čia tikrai buvo, kuo užsiimti“, – juokiasi dizainerė.

RŪSYJE FILMUOJAMA FILMO SCENA

Ji pati dalyvavo savotiškame erdvės „atidaryme“, nors rūsys bus skirtas naudoti privačiai. Dizainerės teigimu, daiktai, kuriuos specialiai buvo stengiamasi atrasti tokius, kurie turėtų istoriją, jau būtų kažkam tarnavę, kuria specifinę šios erdvės aurą, o žmonės dėl centre pastatytos skulptūros nesusitelkia tik prie baro ar kuriame nors rūsio krašte.

Šiuo metu 2018-aisiais įkurtame rūsyje filmuojamas filmas. Taigi šiandien jame praktiškai gyvena ne pats šeimininkas, išpildęs savo seną svajonę, o tie, kurie tokioje erdvėje nori dirbti – filmuoti ar fotografuoti.

„Iš tikrųjų ten yra ką veikti: jei nenori kalbėtis apie vyną, gali apžiūrinėti daugybę unikalių interjero detalių“, – sako G. Pažarskytė. Čia, pasak dizainerės, gali sutilpti ir komfortiškai bendrauti apie 10–15 žmonių.

Kol kas, kaip sako „Dizaino virtuvės“ atstovės, tai buvo vienas įspūdingiausių jų įgyvendintų projektų. Ar dar pamenate šikšnosparnius? Taip, jais taip pat pasirūpinta – mažiesiems bunkerių gyventojams palikta anga įskristi, o vyno ragauti gali keliauti tik tie, kurie bent 50 metrų tamsoje ištveria jų draugiją.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/10/Silumos-namai_baneris2.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!