Stogas stogui nelygu: forma, danga, sandarumas


 

Kuo svarbus stogo nuolydis

Techniniu požiūriu kuo nuožulnesnis stogas, tuo didesnė jo apkrova. Esant itin mažam nuolydžio kampui gali prireikti individualių techninių sprendimų, pavyzdžiui, gegnes išdėlioti tankiau nei įprasta. Taip pat dėl mažo stogo nuolydžio (kai jis mažesnis nei 9 laipsniai) ypač aktualus tampa stogo dangos sandarumas, tam tinka prilydomoji danga, kurios sandarumas yra pats didžiausias. Jei stogo nuolydis 9–11 laipsnių, patariama jį dengti bitumine čerpelių danga.

Kiekviena stogo danga turi savo minimalaus nuolydžio ribą, tarkime, bituminių čerpelių riba siekia apie 9 laipsnius, čerpes galima dėti nuo 16–17 laipsnių, tačiau gali tekti atsižvelgti į kai kuriuos papildomus reikalavimus.

Įprasta šlaitinio stogo nuolydžio riba yra daugiau nei 11 laipsnių, tačiau Lietuvoje dėl galimų sniego apkrovų dažniau renkamasi didesnio nuolydžio stogus. Statesnis stogas geriau atlaiko lietaus ar sniego sankaupą – 45 laipsnių nuolydžio stogas iki minimumo sumažina įlūžimo riziką, tačiau stogo nuolydį būtina derinti su architektūriniais poreikiais ir pastato planu.

Stogo dangų skirtumai ir panašumai

Iš tradicinių dangų ilgalaikiškiausi yra malksnomis dengti ir čerpiniai stogai. Dengiant stogą čerpėmis, labai daug lemia ir pačių čerpių kokybė. Gamintojų teigimu, jų eksploatacijos laikas yra 70–90 metų, joms suteikiama 30 metų garantija. Metalinis stogas tarnaus apie pusšimtį metų, o trumpiausiai – bituminės čerpelės ir šiferis.

Stogo dangų svoris tarpusavyje skiriasi, pavyzdžiui, bituminių čerpelių ir betoninių čerpių svoris gali skirtis keliais kartais. Pati stogo danga sudaro 12–13 procentų stogo svorio, tačiau didžiausia apkrova stogui tenka ne dėl jo konstrukcijos svorio, o dėl gamtiniųsąlygų sniego ir vėjo apkrovų.

Plieninės dangos. Jos būna įvairių formų ir spalvų, pavyzdžiui, imituojančios čerpes. Plieninę dangą paprasta montuoti, ji lengva ir nebrangi. Ją klojant būtina įrengti storesnį šilumos izoliacijos sluoksnį, kuris atlieka ir garso izoliacijos funkciją. Ši danga netinka sudėtingos konstrukcijos stogams su daug plokštumų įrengti. Be to, dengiant stogą gali likti daug atraižų, tačiau jas galima išradingai panaudoti mažesniems objektams.

Čerpės. Tai tradicinis dengimo variantas. Dažniausiai pasirenkamos rūšys – keraminės ir betoninės. Betoninės čerpės gali būti natūralios spalvos, dažomos arba glazūruojamos – šios pasižymi plačia spalvų gama. Ši danga ilgalaikė, atspari ugniai, tačiau gali pradėti samanoti. Čerpės yra kiek brangesnės už plieninę dangą: betoninių čerpių stogas bus brangesnis keliais, o keraminių – 15–20 procentų.

Bituminės čerpelės. Tai estetiška stogo danga. Jomis su mažais nuostoliais ir labai lanksčiai galima padengti netaisyklingos formos stogą, tačiau gali prireikti papildomo pakloto iš OSB plokštės. Bituminės čerpelės gali samanoti. Tokio stogo kaina beveik tokia pati kaip ir keraminių čerpių stogo.

Šiferis. Ši medžiaga pigi ir lengva, nesunkiai pritvirtinama, tačiau jau po 1–1,5 metų ima blukti. Šiferis, uždraudus asbestą, dabar gaminamas iš sintetinio pluošto. Kadangi senojo šiferinio stogo era baigėsi, jį lengviausia keisti ant tų pačių gegnių konstrukcijų montuojant naują beasbestį šiferį. Tik reikia turėti galvoje, kad šiferio eksploatacijos laikas pakankamai trumpas, tad per gyvenimą tokią dangą gali tekti keisti 1–2 kartus.

Šiluma po stogu – ir gyventi žymiai geriau!

Stogai yra skirstomi į apšiltintus – kai po jais įrengiamos šildomos patalpos, ir neapšiltintus – kai po jais paliekamos nešildomos erdvės, negyvenamos palėpės.

Dėl netinkamos stogo konstrukcijos gali atsirasti nemenki šilumos nuostoliai. Juos sumažinus bus suvartojama mažiau energijos visam namui šildyti ar vėsinti.

Hidroizoliacija – neišvengiama

Pagal hidroizoliacijai naudojamą medžiagą šlaitinį stogą galima įrengti dviem būdais: kai hidroizoliacijai naudojama vandens garams laidi plėvelė (dar vadinama difuzine plėvele) ir kai – vandens garams mažai laidi plėvelė. Šilumos izoliaciją iš universalių plokščių reikia apsaugoti nuo vėjo. Tam tinka specialios mineralinės vatos plokštės arba specialios plėvelės, laidžios vandens garams ir mažai laidžios orui. Šlaitiniuose stoguose su mažai vandens garams laidžia hidroizoliacija vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas tarp hidroizoliacinės plėvelės ir apsaugos nuo vėjo plokštės. Vėdinamo oro tarpo aukštis nustatomas skaičiavimais, tačiau visais atvejais jis turi būti ne mažesnis kaip 50 mm.

Stogui vėdinti ties karnizu ir kraigu pagal specialius statinių konstrukcijos reikalavimus turi būti įrengtos vėdinimo angos.

Šlaitiniuose stoguose, kai hidroizoliacija yra vandens garams laidi plėvelė (difuzinė plėvelė), atskiro apsaugos nuo vėjo sluoksnio įrengti nebereikia. Difuzinė plėvelė glaudžiama tiesiai prie šilumos izoliacijos plokščių. Šlaitiniai stogai turi būti vėdinami. Vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės. Vėdinamo oro tarpo aukštis – ne mažesnis kaip 50 mm. Be to, turi būti užtikrintas lauko oro judėjimas nuo karnizo (stogo apačios) iki kraigo (stogo viršaus). Virš hidroizoliacijos sluoksnio išilgai gegnės kalama lenta, ant jos skersine kryptimi – grebėstai, ant kurių tvirtinama čerpių arba banguotų lakštų danga.

Statant energiškai efektyvų, pasyvųjį namą su šlaitiniu stogu, jo konstrukcija iš esmės niekuo nesiskiria nuo tradicinio namo stogo konstrukcijos, tačiau energiškai efektyvaus namo stogui reikalingas storesnis šilumos izoliacijos sluoksnis, kuris atitiktų pasyviųjų namų reikalavimus. Be to, vandens garų izoliacijos (užtvaros) sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad garantuotų patikimą stogo konstrukcijos sandarumą. Prieš kelerius metus Lietuvoje atsirado kompleksinė pastatų atitvarų sandarinimo sistema, kurią sudaro medžiagos ir sprendiniai pagrindinių pastato dalių sandarinimui ir sienoms, stogui, langams, durims ir kitiems sandarumo sluoksnį kertantiems elementams – nuo lipnių sandarinimo juostų, difuzinės plėvelės ir garo izoliacijos iki apsaugos nuo vėjo plokščių. Tokia sistema leidžia sukurti vientisą sandaraus pastato apvalkalą, kuris didina jo energinį efektyvumą ir tuo pat metu sukuria daugiau komforto.

Ilgalaikė hidroizoliacija būtina ir plokščiajam stogui, kuris nuolat veikiamas klimato ir temperatūros svyravimų bei įvairaus mechaninio poveikio. Stogo hidroizoliacinė danga turi būti įrengta taip, kad užtikrintų eksploatacinį stogo patikimumą. Naujo, renovuojamo ar, kai keičiant visiškai nuimamas senas hidroizoliacinis sluoksnis, stogo hidroizoliacija gali būti įrengiama iš dviejų tarpusavyje suklijuotų polimerinės bituminės dangos sluoksnių arba vieno sluoksnio dangos.

Bituminės, PVC ar kitos stogo dangos prie pagrindo turi būti tvirtinamos mechaniškai. Bituminės prilydomos dangos dar yra ir prilydomos prie stogo šilumos izoliacijos. Visų dangų siūlės turi būti užsandarintos (sulydytos).

Plokščiojo stogo hidroizoliacijai naudojamos ritininės dangos, dažniausiai bituminės. Jos kartu sulituojamos taip, kad nepraleistų kritulių. Kuo mažesnis stogo nuolydis, tuo lėčiau lietaus vanduo nuo jo nuteka, todėl reikia daugiau hidroizoliacijos sluoksnių.

Vandens garai pašalinami per vandens garų išlyginamojo sluoksnio mikrotarpsluoksnius, per parapetus, karnizus ar vėdinimo kaminėlius. Jei stogo plotis daugiau kaip 10 metrų, būtina numatyti vėdinimo kaminėlius, įrengiant vieną kaminėlį 60–80 kv. m stogo plotui.

Plokščiojo stogo įrengimo ypatumai

Plokščiasis stogas dar vadinamas sutapdintu, nes stogas ir namo viršutinio aukšto lubos sutampa vienoje plokštumoje. Kuo mažesnis sutapdinto stogo nuolydis, tuo patikimesnės konstrukcijos reikia, nes ant jo kaupiasi lietaus vanduo, sniegas, medžių lapai. Plokščiojo stogo nuolydis gali būti nuo 0,7 iki 7 laipsnių. Jei stogo nuolydis didesnis nei 7 laipsniai, toks stogas jau laikomas šlaitiniu, o ne plokščiuoju. Plokščiąjį stogą būtina atitinkamai projektuoti: parinkti konstrukcines stogo medžiagas, nuolydžio formavimo ir lietaus vandens nutekėjimo sistemą, hidroizoliacines stogo medžiagas, numatyti vaikščiojimo takus (jei jie reikalingi), apskaičiuoti stogo konstrukcijos šilumos perdavimo koeficientą, parinkti reikiamą šilumos izoliacijos medžiagų storį ir tipą.

Plokščiasis stogas privalo turėti vandens nutekėjimo sistemą, o jo nuolydis turi būti suformuotas taip, kad vanduo po lietaus ant stogo nesilaikytų ilgiau kaip 4 valandas.

Renovuojamų pastatų stogo šilumos izoliacijos storis svyruoja nuo 150 iki 200 mm, priklausomai nuo pastato paskirties ir esamos stogo būklės. Naujų A klasės pastatų stogo šilumos izoliacijos storis didėja iki 300–350 mm. Tad čia dažniausiai šilumos izoliacija yra įrengiama iš 2–3 sluoksnių.

Apatinės akmens vatos plokštės gniuždomasis įtempis σ10 ≥ 30 kPa, viršutinės plokštės gniuždomasis įtempis σ10 ≥ 50 kPa. Įrengiant plokščiojo stogo šilumos izoliaciją, plokštes reikia pradėti montuoti nuo tolimiausių zonų, kad vėliau nereikėtų per jas vaikščioti. Plokštės suklojamos taip, kad nesusidarytų keturių kampų sandūros, o viršutinio sluoksnio plokštės turi perdengti visas apatinio sluoksnio siūles (jei įrengiamas antrasis šilumos izoliacijos sluoksnis). Šilumos izoliacija prie pagrindo tvirtinama per visą jos storį, nesvarbu, kiek sluoksnių naudojama.

Skardinimas – baigiamasis stogo dengimo akcentas

Skardinimas reikalingas stogo ir sienų sujungimams apsaugoti. Skardos lankstiniais uždengiami likę stogo plyšiai, kad per juos nepatektų vėjas ir vanduo. Skardinimo darbai reikalingi ir norint nukreipti lietaus vandens srautą. Dėl to šlaitinio stogo viršuje dedamas skardinis kraigas, o stogo šonuose – skardinės vėjinės. Taip pat skardinami plokščiojo stogo parapetai. Skarda dažnai apsaugomos stogo vėdinimo angos. Tinkamai ir kokybiškai pritvirtinti elementai užtikrina namo stogo ilgalaikiškumą.

EKSPERTO ZONA

Audronė Endriukaitytė,

mokslų daktarė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Architektūros inžinerijos katedros lektorė

Tam, kad padidėtų energinis namo efektyvumas, būtų tausojama gyventojų sveikata ir gyvenamoji aplinka taptų patogesnė, pirmiausia reikia pasirūpinti, kaip sumažinti šilumos nuostolius per pastato atitvaras, besiribojančias su išore: stogą, sienas, grindis, langus, duris ir t. t. Pavyzdžiui, pastatų su mansardomis konstrukcijų šilumos izoliacinis sluoksnis yra montuojamas tarp gegnių. Tam, kad stogas atitiktų galiojančius norminius reikalavimus, projektuojant B energinio naudingumo klasės pastato stogą šilumos izoliacijos sluoksnis turėtų būti ne mažesnis kaip 250 mm. Tiems, kurie jau šiandien žvelgia į artimą ateitį ir planuoja A energinės naudingumo klasės pastatus, stogą šiltinti reiktų apie 350 mm šilumos izoliacijos sluoksniu. Šiuo atveju gegnes reiktų naudoti kompozitines, kurių aukštis būtų 300–500 mm. Iš šiltosios, t. y. iš pastato vidaus pusės, ant gegnės yra tvirtinama vandens garų izoliacija (kartu ir oro barjeras). Tam naudojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė. Prie gegnės apačios per pritvirtintą polietileno plėvelę yra prikalami mediniai tašeliai ar metalo profiliai, ant kurių vėliau tvirtinama lubų apdaila (gipso kartono plokštės, medinės dailylentės ir pan.). Tarpas tarp tašelių ar profilių užpildomas 50 mm storio šilumos izoliacija. Kompozitinės gegnės viršuje yra įrengiama difuzinė plėvelė, kuri atlieka 2 funkcijas: apsaugos nuo vėjo ir hidroizoliacijos. Vėdinamas oro tarpas suformuojamas tarp difuzinės plėvelės ir stogo dangos.“

Mantas Grigaliūnas,

rinkodaros vadovas

Montuojant stogo konstrukciją labai svarbu tvarkingai įrengti šilumos izoliacijos sluoksnį ir vėdinamus oro tarpus. Egzistuoja keletas klaidingų įsitikinimų, pavyzdžiui, neretai baiminamasi, kad dėl plieninės stogo dangos lietui lyjant bus girdimas barbenimas. Galiu patikinti, kad, jei stogas ar palėpės perdengimas bus be tarpų ir kokybiškai apšiltintas, triukšmo namo viduje nesigirdės. Dažniausiai šiltinimui naudojamas 20 cm arba dar storesnis akmens ar stiklo vatos sluoksnis, kuris puikiai izoliuoja ir garsą. Metalinis stogas vasarą neįkais, jeigu jis bus tinkamai apšiltintas, o tarp šilumos izoliacijos ir stogo dangos bus tvarkingai įrengti ventiliacijai skirti oro tarpai. Beje, ventiliuojamą oro tarpą būtina įrengti visada, nesvarbu, kokia danga dengiamas stogas, nes kuo danga stipriau įkaista, tuo greičiau oras kyla į viršų ir veržiasi lauk. Be to, saulės šiluma per storą apšiltinimo sluoksnį negali patekti į pastato vidų. Svarbu tai, kad plieninė stogo danga nepelija, nekerpėja, nesamanoja, ant jos neužsilaiko sniegas, smulkios medžių šakelės ir spygliai.“

 


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų