„Structum“ konferencijoje pateikti stulbinantys pastatų konversijų pavyzdžiai ir kokybiškos priemonės

2022 m. balandžio 8 d.

Structum.lt.

portalas@structum.lt

Sulig vis stiprėjančiomis tvarumo tendencijomis ir vis plačiau skatinamu Žaliuoju kursu, permainos neišvengiamai atkeliauja į statybų industriją. Tai skatina architektus ieškoti būdų, kaip naujam gyvenimui prikelti senus pastatus arba jų kompleksus.

 

Ketvirtadienį šia tema vyko nuotolinė „Structum“ konferencija „Restauracija, pastatų konversija: antram gyvenimui prikelto pastato vertybių ir kokybės sąveika“. Jos metu buvo pristatomi aukštos kokybės sprendiniai ir architektų iš užsienio projektų pavyzdžiai.

Konferencijos vaizdo įrašą rasite čia.

 

Klaidos, lemiančios atnaujintų fasadų greitą nusidevėjimą

Konferenciją pradėjo UAB „Ejot Baltic“ techninis konsultantas, inžinierius Giedrius Raškauskas ir jo pranešimo tema „Tvirtinimo elementai, mažinantys šilumos nuostolius“. Jis pristatė tvirtinimo elementų gamintojo „EJOT“ smeiges, skirtas fasado tinkavimui su minimaliais nuostoliais šildymui.

Giedrius Raškauskas

„Viena pagrindinių smeigių funkcijų yra atlaikyti vėjo apkrovas, tačiau prispausdama izoliacinę medžiagą, per klijus vėjo apkrovą perduoda į fasado plokštumą. Kita jų funkcija – jeigu naudojame polistireninio putplasčio plokštes, tai jos turi polinkį deformuotis dėl temperatūros pokyčių. Smeigės šį reiškinį stabilizuoja. Dar viena smeigių panaudojimo priežastis – aukštos kokybės smeigės sumažina šiltinimo sistemos atsiplėšimo galimybę. Smeigės suteikia papildomą apsaugą ir saugumą“, – teigė G. Raškauskas.

Pranešėjas palietė itin opią fasadų atnaujinimo problemą – žaliuojančius fasadus. Jis teigė, jog ši tema visuomet sukelia daug spekuliacijų ir neretai joje trūksta tikslumo. „Norėčiau įnešti šiek tiek šviesos iš savo ilgametės patirties praktikoje, stebėjimų, techninės literatūros skaitymo, ilgų ir įdomių pokalbių su užsienio specialistais. Fasadai nebūna pažaliavę tose vietose, kur būna sumontuotos smeigės. Šiluma, išeidama per smeigę, sušildo paviršių, jį išdžiovina ir toje vietoje pelėsis arba kiti teršalai nebeturi poveikio. Pietiniai fasadai dažniausiai būna švarūs, o dažniausiai žaliuoja šiaurės vakarų kryptyje esantys fasadai. Taigi, žaliuoja šalti ir drėgni paviršiai ir taip yra sukuriamos sąlygos tose vietose kauptis biologiniams teršalams.

Ilgą laiką buvo teigiama, jog vėdinami fasadai yra ženkliai geresni, nes jie nelinkę žaliuoti. Jis pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuoti pastatai su vėdinamais fasadais. Šviesios ilgos juostos ant plokščių – tai dideli šilumos nuostoliai. Iki šiol didžioji dalis ventiliuojamų sistemų buvo tvirtinama ant aliuminių konsolių. Aliuminis yra trylika kartų laidesnis šilumai negu nerūdijantis plienas. Ši klaida pridarė daugybę nuostolių ir neretai tenka ardyti fasadą ir procesą atlikti iš naujo“, – kalbėjo G. Raškauskas.

 

Pastato atnaujinime – itin svarbu numatyti energijos taupymą

Antrasis konferencijoje pasirodęs pranešėjas – pasaulinės inžinerinės bendrovės padalinio Lietuvoje „IMI Hydronic Engineering“ vadovas Antanas Valančius. Jo pranešimo tema buvo „20 įžvalgų, kurios leidžia taupyti“.

„Dirbu bendrovėje, kurios šūkis „Proveržis inžinerijoje – už geresnį gyvenimą!“. Tai įpareigoja, bet kartu ir lengva darbuotis – „IMI Hydronic Engineering“ gamina produktus, kurie taupo energiją, laiką ir kitus resursus. Ši įmonė gamina daiktus, skirtus vandeninėms pastatų šildymo ir vėdinimo sistemoms, kurios leidžia taupyti, užtikrinti komforto sąlygas.

Pastatai sunaudoja apie 40 proc. pasaulinės energijos, o iš jų apie 50 proc. tenka pastatų ŠVOK sistemoms. Taupymo galimybių yra daug. Pastato infrastruktūra – sistemų energijos sunaudojimą galima sumažinti, gerinant pastato infrastruktūrą naujo apšiltinimo, langų ir kt. pagalba.

ŠVOK sistema – optimizuojant vandenines ŠVOK sistemas galima ne tik pagerinti komforto sąlygas, bet ir pasiekti energijos sutaupymą iki 30 proc. Dar viena galimybė sutaupyti – žmonių elgesys. Galima keisti tai, kaip žmonės naudojasi pastatu, tačiau tai sudėtinga ir sunkiai nuspėjama. Jeigu sistema nesuteikia reikiamo komforto, žmonės pradės sistemą reguliuoti patys.

„IMI Hydronic Engineering“ padalinio Lietuvoje vadovas, norintiems gilinti žinias apie pastatų efektyvumą, rekomendavo su jais susiekti arba pastudijuoti bendrovės išleistą faktų knygą „Energijos efektyvumo faktų knyga“.

 

Maksimalaus atsparumo natūralūs fasadų paviršiai

Pasaulinės įmonės „Cosentino“, gaminančios aukštos vertės naujoviškus paviršius dizaino ir architektūros pasauliui atstovė Lietuvoje Edita Motiejūnė pristatė pranešimą tema „Didelio formato „Cosentino“ paviršiai. Galimi pritaikymai pastatams suteikiant naują gyvenimą“.

edita motiejune

„Dirbdami su klientais ir partneriais, visuomet siekiame surasti ir pasiūlyti sprendimus, kurie geriausiai atitiktų sukurtą dizaino viziją, tvarumo, ilgaamžiškumo lūkesčius. Siekiame, kad sukurtos erdvės ilgam įkvėptų ir praturtintų žmonių gyvenimus bei aplinką.

Šių tikslų nebūtų įmanoma pasiekti be unikalių ir išskirtinių, pasaulyje atitinkamuose segmentuose pirmaujančių produktų. Pirmasis – „Silestone“, kuris yra seniausias „Cosentino“ produktas, rinkoje esantis jau virš 30 metų. Tai hibridinis paviršius, sudarytas iš aukščiausios kokybės mineralų – kvarco ir perdirbtų medžiagų. Jų panaudojimas yra naujausia inovacija, produktui suteikianti didelį pranašumą rinkoje. Jis vadinamas tvariu produktu.

„Dekton“ produktas yra jauniausias ir turbūt inovatyviausias „Cosentino“ krepšelyje. Jis į rinką paleistas 2013 m. „Dekton“ produktas – unikalus ir analogų rinkoje neturintis, dėl savo sudėties ir gamybos technologijos. Jo sudėtyje yra tik mineralai. Kiekvieno paviršiaus sudėtyje yra nemažiau 20 skirtingų mineralų rūšių. Tai 100 proc. natūralus produktas be jokios chemijos. „Dekton“ paviršiai yra atsparūs ultravioletiniams spinduliams, karščiui, šalčiui, dėmių susidarymui, dažams, graffiti, smūgiams ir braižymui. Paviršius yra lengvai prižiūrimas ir nereikalauja specialių priemonių, o jo garantija siekia 25 metus.

Trečiasis mūsų naudojamas produktas yra „Sensa“ – natūralaus akmens paviršiai. Jis skirtas žmonėms, vertinantiems natūralumą ir grožį, sukurtą gamtos. Tai labai kruopščiai atrinktas, išskirtinių raštų akmuo. Siūlome dviejų rūšių akmenį: granitą ir kvarcitą. Svarbu paminėti, jog „Sensa“ asortimentas yra specialiai apdorotas specialios „Cosentino“ technologijos „SenGuard“ – paviršius padengiamas specialia medžiaga ir tokiu būdu paveikiama akmens molekulinė struktūra. Šio proceso metu yra užrakinamas paviršius ir sustabdomas bet kokių skysčių patekimas į paviršių“, – teigė E. Motiejūnė.

 

Dr. A. Buska: pastatų konstrukcijų viduje nuolat vyksta plika akimi nematomi procesai

Mineralinės vatos gamintojų UAB „Rockwool“ techninis vadovas Dr. Andrius Buska savo pranešimo temoje narpliojo renovacijos iššūkius.

„Jeigu reiktų kalbėti apie pastatus, tai supratimas ir fasadų apibūdinimai labai skirtingai asocijuojasi skirtingose žmonių grupėse. Jeigu kalbėtumėme apie gyventojus, kurie gyvena nerenovuotuose pastatuose, tai jie dažniausiai į renovaciją žvelgia vertindami komfortą ir mažesnes šildymo sąskaitas. Tuomet savivaldybių atstovai labiau galvoja apie bendrą atgimstančių kvartalų vizualinį vaizdą. Tuo tarpu centrinės valdžios įstaigos labiau rūpinasi energetine nepriklausomybe. Dėl to įvairiuose pastatuose matome įvairių detalių, kurias pastebime vizualiai, bet nematome, kas už to slypi.

andrius buska uab rockwool

Pastatuose praleidžiame apie 90 proc. ir dėl kilusios pandemijos tas procentas galimai dar labiau išaugo. Maždaug du trečdaliai Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose, pastatytuose iki 1990 m., kurie neatitinka energinio naudingumo reikalavimų ir turi būti renovuojami siekiant sumažinti šilumos nuostolius bei užtikrinant normalaus komforto sąlygas.

Per 17 metų Lietuvoje yra renovuota tik apie 10 proc. visų daugiabučių, pastatytų iki 1990 m. Pagal tempus, kaip renovaciją vystome šiandien, atrodo, kad procesas užsitęs ilgai ir jį reikia labai spartinti. Juolab, kad pastatų energinis efektyvumas tampa aktualesnis, negu kada nors anksčiau.

Norint sumažinti šildymo nuostolius, neapsieiname be šiltinimo medžiagų. Pastatų patrauklumas, kokybė, šiuolaikiškumas ir patogumas juose būti ar gyventi glūdi tinkamoje visų konstrukcinių elementų (dažnai nematomų) sintezėje – tad čia „ROCKWOOL“ akmens vatos gaminiai yra nepakeičiami.

Dėl išorinių veiksnių poveikio pastatų konstrukcijų viduje nuolat vyksta mums plika akimi nematomi procesai, kurių pasekmės dažnai tampa pastebimos tik po tam tikro laiko, kas ir lemia sudėtingesnius jų sprendimo būdus, tačiau yra medžiagų ir sprendimo būdų, galinčių ilgus metus tarnauti be rūpesčių užtikrinant konstrukcijų atsparumą įvairių veiksnių poveikiui“, – tvirtino Dr. A. Buska.

 

Majoral Tissino Architects

Majoral Tissino Architects

„Majoral Tissino Architects“ nuotr.

 

Stulbinantys projektai Ispanijoje: naujam gyvenimui prikelti viduramžių pastatai

Konferencijoje savo pranešimus skaitė ir žinomų architektų biurų iš užsieno atstovai. Pirmoji iš jų buvo architektė Merce Majoral, kuri yra Barselonoje įsikūrusios architektų studijos „Majoral Tissino Architects“ bendrasavininkė. Ji savo pranešime „Two interventions over time“ pristatė įspūdingą viduramžiais pastatyto namo konversiją į modernų namą šeimai.

M. Majoral pristatė prie Barselonos viduramžiais įkurtame kaimelyje stovinčio namo istoriją, kuris buvo atnaujinamas dviem skritingais laikotarpiais. „Pirmoji mūsų intervencija šiame pastate įvyko 2013 m., antroji – pernai. Mes siekėme perorientuoti natūralios šviesos patekimą į pastatą. Taip pat mūsų užduotis buvo sukurti šias patalpas: svečių kambarį, virtuvę, miegamąjį ir baseiną. Mums pavyko erdves paversti atviromis, jos tapo viena su kita susijusios. Atlikdami savo darbą, stengėmės gerbti pirminį pastato vaizdą“, – teigė A. Majoral.

Paskutinis konferencijos pranešimas buvo tiesiai iš Bostono. 5 val. ryto JAV laiku su konferencijos dalyviais sveikinosi viena iš „Estudi NUA“ įkūrėjų, architektė Maria Rius Ruiz. Jos pranešimo tema buvo „Mediona 13: 3 houses in one“.

 

Estudi NUA mediona

„Estudi NUA“ nuotr.

 

M. Ruiz pristatė vieną iš pastarųjų savo studijos darbų. Tai buvo konversija vieno iš apleistų viduramžių laikotarpį siekiančių namų Ispanijos uostamiestyje Taragona. Šis uostas buvo labai svarbus strateginis miestas Romos imperijos egzistavimo laikotarpiu.

„Mes įvykdėme konversijos projektą apleistame Taragonos senamiesčio pastate, pritaikydami šių laikų žmonių poreikius. Pasirūpinome, kad į pastatą per atriumą patektų daugiau natūralios šviesos. Centrines duris parinkome plačiai atveriamas, kas irgi padidino šviesos patekimą į patalpas. Projekte taip pat numetėme ir daug naujų langų.

Kitas svarbus aspektas, kuriuo vadovavomės – tai patalpų funkcionalumas. Interjere panaudojome spalvas, kurios ispanų statybose buvo naudojamos šimtemčiais. Pavyzdžiui, žydros spalvos naudojimas buvo paplitęs dažant sienas, langines bei durų apvadus, tikint, jog tai atbaido piktąsias dvasias. Skyrėme daug dėmesio tam, kad objektas išsaugotų autentiškumą“, – teigė M. Ruiz.
 

https://structum.lt/wp-content/uploads/2022/08/340x430-px_Structum.lt_.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!