Konferencijoje „Interjeras 2020“ – nuo išmaniųjų unitazų iki meistriškai rekonstruoto Latvijos žvejų kaimelio

2019 m. lapkričio 11 d.

Admin Structum.

admin@estructum.lt

Lapkričio 7-ąją interjero dizaineriai, statybos ir inžinerijos įmonių atstovai bei architektai užplūdo žurnalo „STRUCTUM“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga organizuotos konferencijos „Interjeras 2020“ sales. Renginyje 8 pranešėjai dalinosi naujausiomis ateinančių metų spalvų tendencijomis, vonios kambario įrangos naujienomis, originalių jau įgyvendintų architektūrinių objektų pavyzdžiais. Konferencijos „vinimi“ tapo Zaiga Gaile – Latvijos Kipsalos rajoną užsibrėžusi renovuoti architektė. Po jos pranešimo apie senų pastatų modernų atnaujinimą skambėjo ovacijos.

„JUNG“ palengvino darbą interjero architektams

Konferenciją pradėjo įmonės „JUNG Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis. Atrodo, jungiklis – tokia minimali interjero detalė, tačiau pranešėjas pabrėžė, jog žingsnis po žingsnio ji virsta viena  funkcionaliausių.

„Šiandien jungikliais valdome daug dalykų: nuo šildymo iki žaliuzių, nuo šviesos iki apsaugos sistemos. Jungikliai gali tiesiog įjungti ar išjungti, arba apšvietimą palaipsniui ryškinti arba pritamsinti, gali būti automatiniai (pavyzdžiui, judesio daviklis), gali būti jungikliai-termostatai“, – sakė R. Skurdenis.

Jis pridūrė, kad jungiklis ne tik ilgus metus atlieka savo funkciją, tačiau taip pat gali interjere arba išnykti, arba jį sugadinti. Pranešėjas pabrėžė, jog objektuose, kur jungiklių yra daug (pavyzdžiui, didžiuliuose viešbučiuose), labai svarbus tampa jų projektavimas iš anksto. Jis papasakojo apie specialius projektavimo programų priedus, kuriuos naudodami dizaineriai bei architektai gali lengvai į projektuojamą objektą įterpti jungiklius, pritaikyti jų spalvą prie interjero. Projekte iškart matoma ne tik jungiklių forma ir spalva, tačiau ir visos reikiamos techninės specifikacijos.

„JUNG“ yra sukūrusi patogią platformą (www.jungiklis.info), kurioje galima rinktis ir derinti jungiklių spalvą, medžiagą, dydį, tipą, jungti juos į skirtingas funkcijas atliekančius blokus.

Vienas pagrindinių poreikių vonios kambaryje – „be barjerų“

Konferenciją tęsė „Geberit A/S“ Šiaurės šalių regiono rinkodaros direktorius Karolis Bacevičius, atskleidęs 2020-ųjų vonios kambario estetinių elementų naujienas. Pranešėjo atstovaujama įmonė 2020-aisiais pasiūlys unitazų nuleidimo mygtukus, maišytuvus ir kitas detales rinktis iš trijų papildomų atspalvių: juodo chromo, sendinto aukso ir raudono žalvario. Tokie atspalviai suteiks daugiau galimybių kurti vientisą interjerą, iš kurio darnos neišsiskiria nė viena menka detalė.

Bacevičius priminė XX amžiaus pabaigoje gyvenusį industrinį dizainerį Victorą Papaneką, kuris pirmasis pareiškė, jog daikto funkcija yra svarbesnė už jo estetiką.

„Tai – labai teisinga mintis, ypač kai mes kalbame apie vonios kambarį, – sakė K. Bacevičius. –Įmonė „Geberit“ pastaraisiais metais atliko kelias stambias visuomenės apklausas ir išskyrė 6 pagrindinius savo klientų poreikius.  Dažniausiai pasitaikęs poreikis – „vonios kambarys be barjerų“. Tai ne tik neįgaliesiems pritaikyti vonios kambariai, tačiau ir prabangūs, funkcionalūs, gražūs vonios kambariai, suprojektuoti vyresniems žmonėms. Nes Europos visuomenė sparčiai sensta“, – atskleidė K. Bacevičius.

Dar viena įmonės pastebima tendencija – vonios kambarių dydžiai mažėja, todėl pageidaujama sprendimų, kurie leistų sutalpinti tuos pačius elementus (vonią, klozetą, dušą, praustuvą) mažesnėje erdvėje. Toliau rikiuojasi tokie lūkesčiai, kaip lengvas valymas, gražus dizainas, komfortas.

Siekiant pritaikyti vonios kambarį vyresnio amžiaus žmonėms, „Geberit“ savo klientams pasiūlė neslidžią dušo kabinos dangą ir unitazą, kurio aukštį galima reguliuoti po sumontavimo.

Vietos taupymui pasitarnauja į vonios kambario sieną integruojama praustuvo dalis. Pasirinkus tokį sprendimą po praustuvu iškart galima įrengti stalčių ir jame susidėti šeimininkų daiktus.

Lengvą unitazo priežiūrą užtikrina unitazai su savaiminio apiplovimo arba specialia vandens nuleidimo technologija, dangčio pašildymo, naktinio apšvietimo funkcija. Unitazo puodas įrengtas kartu su potinkiniu rėmu, gali turėti specialų filtrą, kuris tiesiai iš puodo sutraukia blogus kvapus ir į WC patalpą grąžina gaivų orą.

„Du viename“ – WC sprendimai taikosi prie vietos taupymo tendencijos

Apie išmaniuosius sprendimus WC patalpoje kalbėjo ir kompanijos „Laufen“ Baltijos šalių biuro vadovas Nerijus Bakšys.

Jo teigimu, Jungtinėje Karalystėje jau šiandien apie 75 proc. žmonių į tualeto kambarį keliauja su kokiu nors išmaniuoju prietaisu – tai tarsi byloja, kad išmanumas bet kokiu atveju veržiasi net į tokią privačią erdvę.

Išmanų unitazą išrado šveicarai. Vėliau, po gerų 20-ies metų jį sukonstravo ir japonai, būtent toje šalyje šis kūrinys geriausiai prigijo. Šiandien 5 iš 6 Japonijoje naudojamų unitazų turi apiplovimo ir daug kitokių išmanių funkcijų.

„Išmanųjį unitazą žmonės laiko išlepusių damų išsigalvojimu, mano, kad tokį unitazą sudėtinga įrengti, ir, žinoma, beprotiškai brangu. Tačiau išmanusis unitazas ne tik užtikrina didesnę higieną, tačiau ir taupo erdvę. Pavyzdžiui, „Laufen“ sukūrė unitazą, kuris kartu yra ir bidė“, – sakė N. Bakšys.

Visi funkciniai tokio unitazo blokai integruoti keraminiame dėkle ir tik nerūdijančio plieno valdiklis išduoda, kad tai – kažkas daugiau nei įprastas unitazas. Jį labai lengva valyti, nes unitazo dangtis lengvai nuimamas.

Bakšys atkreipė dėmesį, jog tipiniai bidė nėra labai patogūs – reikia apžergti unitazą, dėvint pėdkelnes ar kelnes tai tampa pernelyg sudėtinga. Unitazas ir bidė viename prietaise, leidžia dvi funkcijas sutalpinti į 1-2 m2 plotą ir apiplovimo srovę nukreipia ten, kur reikia.

„Laufen“ skaičiuoja, jog žmogus suvartoja apie 140 tualetinio popieriaus per metus. Tai – didelė našta gamtai. Todėl atsisakę tualetinio popieriaus, pasirinkę bidė variantą, galime labai sumažinti savo daromą poveikį aplinkai.

Metų spalva atspindi mūsų norus – gamtos, prasmės ir ramybės

Toliau konferencijoje kalbėjęs „Akzo Nobel Baltics“ generalinis direktorius Ramūnas Urbonas  pristatė būsimą 2020-ųjų metų spalvą. Ji yra prigesinto melsvai pilko atspalvio, pavadinta „Rami aušra“ („Tranquil dawn“).

Pasak R. Urbono, metų spalvą renka ne tik dizaineriai, bet ir žurnalistai, psichologai. Metų spalva atspindi tuometines visuomenės lūkesčius.

„Technologijų pažanga yra sparti, tačiau pajuntame, kad tolstame vienas nuo kito ir nuo gamtos. Tas pojūtis aktualus visame pasaulyje. Antroji tendencija – žmonės nori būti žaismingi, vis labiau ieško prasmės.  Ketvirta – žmonės nori būti kūrybiški – nes tai vienintelė savybė, kurios nepakeis technologijos“, – kalbėjo R. Urbonas.

2020-ųjų metų spalva turėjo simbolizuoti naują pradžią. Todėl „Rami aušra“ („Tranquil dawn“) perteikia dangaus spalvą prieš pat aušrą, ūkanotą pavasario rytą.

Ją papildančiose naujose paletėse taip pat yra ryškių oranžinių, geltonų spalvų. Na, o žaismingumą, kurio ieško dauguma žmonių, skatina sodrių mėlynų, vyšninių, žalsvų spalvų paletė.

Gamintojas „Akzo Nobel Baltic“ atkreipė dėmesį į naujausius tyrimus, kurie skelbė, jog naujoji Y karta („tūkstantmečio jaunimas“ arba millenials) pasitiki savimi, renkasi patys, mėgsta ryškias spalvas ir ypač daug dėmesio skiria gamintojų aplinkosauginėms iniciatyvoms bei pačių gaminių poveikiu aplinkai.

„Mūsų atstovaujamo prekės ženklo „Sadolin“ dažai yra atsparūs šlapiam trynimui, puikiai dengia lubas ir išsilygina. Tačiau svarbiausias dažų gamintojo padarytas pokytis – jų sudėtyje nėra lakiųjų organinių junginių. Dažai bet kokiu atveju yra cheminis produktas, be chemijos pagaminti dažus kol kas labai sudėtinga, tačiau pasitelkus naujausias technologijas jau galima pagaminti dažus su mažiau nei 1 g / litre lakiųjų junginių”, – sake Ramūnas Urbonas.

Interjero konferencijos dalyviams „Akzo Nobel Baltics“ dalino specialius testerius, kurie leidžia išmėginti naują atspalvį ant sienos. Testeris turi 30 mililitrų dažų ir volelį, tad išbandymui nereikia jokių papildomų įrankių.

Efektyviausias džiovintuvas leidžia palikti medžius žaliuoti

„Dyson“  verslui skirtų produktų vadovas Laurynas Ūselis grąžino klausytojus į vonios patalpas, tačiau šįkart kalbėjo apie verslui skirtus higienos produktus.

Šis gamintojas sukūrė maišytuvą, kuris kartu yra ir rankų džiovintuvas. Pasak L. Ūselio „Dyson“ ilgai dirbo, kad džiovintuvai skleistų kuo mažiau triukšmo. O naujausias gamintojo sukurtas produktas yra ne tik tylus, tačiau ir prisideda prie komforto, higienos ir aplinkos išteklių tausojimo.

„Kol žmogus eina iki džiovintuvų, ar rankšluosčių stendo, jis prilašina vonios kambario grindis. Būtent dėl šios priežasties „Dyson“ suprojektavo maišytuvą ir džiovintuvą viename įrenginyje. Galbūt mums šiandien tai neatrodo aktualu, tačiau dalyje pasaulio šalių jau jaučiama vandens trūkumo problema. Todėl maišytuvai kuriami su aeratoriais, kurie sumažina ištekančio vandens per minutę kiekį“, – sakė L. Ūselis

Komercinėse patalpose vienas rankų džiovintuvas naudojamas vidutiniškai 200 kartų per dieną. Įvertinus šį faktą, „Dyson“ džiovintuvo išlaikymas kainuoja 34 eurus per metus ir tai yra kelis kartus pigiau, nei standartinis vandens džiovintuvas ir keliasdešimt kartų pigiau, nei įrengti vonios patalpoje servetėlių laikiklį. Be to, servetėlių gamybai reikia gamtos išteklių – medienos.

Skaičiuojant CO2 emisiją, „Dyson“ per vieną džiovinimo seansą išmeta į aplinką vos 3,6 g, CO2, tuo metu popieriaus laikikliai ar įprasti džiovintuvai – po 16-17 g CO2.

Visai neseniai pasauliui pristatytas ant sienos kabinamas šlifuoto plieno džiovintuvas „Dyson Airblade 9kJ“. Tai – greičiausias ir efektyviausias rankų džiovintuvas.

Architektė atskleidė 8 skirtingus užsakovų tipus

Po informacijos apie naujausius techninius sprendimus, architektės Miglės Šalnaitės, atstovaujančios architektų biurą „ArchDesign“, pranešimas ne vieną privertė nusišypsoti ir pritariamai linkčioti galva.

„Liūtas ar kačiukas? Kaip pažinti interjero užsakovą?“ – pranešimo pradžioje klausė architektė.

Ji pripažino, kad architektai labai norėtų, jog užsakovai jų tiesiog klausytų. Kita vertus, jų siekis išlieka sukurti tokį interjerą, kokio iš tiesų reikia konkrečiam klientui.

Pasak M. Šalnaitės, interjero užsakovus galima suskirstyti į 8 tipus. Jie gali būti taisyklių laužytojai, valdovai, tyrinėtojai,  linksmuoliai, globėjai, realistai, išminčiai arba magai.

Taisyklių laužytojas yra provokuojantis, maištingas, siekia pokyčių ir nepripažįsta ribų. M.Šalnaitė sako, kad tokie užsakovai iš tiesų skatina architektus kurti, tačiau architektui tenka atsakomybė, kad itin originalios idėjos vis tik atitiktų statybos techninius reikalavimus.

Lyderį dažniausiai galima atpažinti pagal frazę „Projekto nereikia, jūs tik papieškit“. Šie žmonės labai aiškiai planuoja darbą ir kontroliuoja architektą.

Abu šie užsakovų tipai būdami blogos nuotaikos gali virsti netolerantiškais, valdingais. M. Šalnaitė architektams patarė nepriimti jų valdingo elgesio kaip asmeninio įžeidimo.

Užsakovai gali būti ir tyrinėtojo tipo – tokie žmonės yra nuotykių ieškotojai, smalsūs, trokšta naujų patyrimų. Tipinė iš jų lūpų skambanti frazė yra: „O kodėl čia taip?“

Architektams smagu dirbti su linksmuoliais. Jie – entuziastingi, viskuo džiaugiasi, spontaniški. Kita vertus, būdami blogos nuotaikos tiek linksmuolis, tiek tyrinėtojas gali nevaldyti emocijų, būti impulsyvūs, linkę į kraštutinumus.

Kai kurie užsakovai iškart parūpina architektui botus, kad jis nesušlapęs kojų pereitų pažliugusią teritoriją iki statomo namo. Iš tokio pasiūlymo gali suprasti, jog žmogus yra globėjas.
Dar vienas tipas – realistai. Autentiški, detalūs, tiesūs, visiškai be išsisukinėjimų klausiantys: „ Ar Jums reikia avanso?“ ir pareiškiantys: „Ne, tai man per brangu.“

O štai išminčiai ypač mėgsta skaičiuoti patys. Jie atkreipia dėmesį į smulkiausias detales, o virtuvės spintelių dydį gali paskaičiuoti kubiniais centimetrais.

Galiausiai lieka magai. Šie užsakovai siekia įgyvendinti savo svajones, yra charizmatiški, tačiau ne visuomet suvokia, kad tas svajones apriboja realybė. Iš jų gali išgirsti: „Kaip netelpa? Turi tilpti.“

Originalūs interjerai – nuo „jachtos“ įspūdžio iki panoramos, atsiveriančios iš dušo

Architektūrinę dalį tęsė architektų biuro „Prusta“ įkūrėja Eglė Prunskienė.  Šio biuro architektai turi taisyklę interjeruose naudoti tik natūralias medžiagas.

„Jos bėgant laikui darosi dar gražesnės. Kaip sakė vienas britų interjero dizaineris, interjerą reikia kurti iš medžiagų, kurios sendamos taurėja. Tai – akmuo, medis, šiandien – jau ir metalas“, – sako E. Prunskienė.  Architektė dalinosi pastaraisiais metais įgyvendintų išskirtinių interjerų pavyzdžiais.

Architektė pasisako už tiek išorės, tiek vidaus apdailos medžiagų dermę ir netipiškus sprendimus, kurie išsprendžia būsto erdvės problemas.

Pavyzdžiui, įspūdingame bute viršutiniame aukšte Čiurlionio gatvėje, trūko ploto. Architektų komandos „Prusta“ sprendimas buvo prailginti antresolę ir ją užapvalinti, kad nebūtų sukurtas sunkumo įspūdis. Buto miegamajame kartu įkurta ir vonia, dušą atskiriant tik stikline pertvara ir varinėmis detalėmis. Pro jas dar galima žvelgti į senųjų pastatų panoramą.

Dar vienas interjeras, kuriame siekta perteikti beribės laisvės įspūdį, kurtas tarsi didžiulės jachtos vidaus interjeras. Čia nenaudotos rankenėlės, grindys primena denį.  Būste sumontuota virtuvė, kurioje net maišytuvai pasislepia spintelėje.

„Prusta“ studijai teko kurti interjerą ir biurui – „Inspired“ komunikacijos agentūrai. Interjeras puoštas Jono Meko portretu, jame panaudota daug metalinių konstrukcijų.

Eglė Prunskienė su komanda projektavo ir namą, kurio klientai pageidavo simetriško vidaus kiemelio jo viduryje, iš visų pusių apsupto namu. Iš pradžių architektė skeptiškai vertino šią idėją, tačiau vėliau, pamačiusi, kaip klientai interjerą dekoruoja rytietiškomis detalėmis ir jiems svarbiais dvasingumo simboliais, suprato, kad tiek namo forma, tiek jo vidus ir šeimininkų dvasinės nuostatos susijungia į darnią visumą.

Dar vienas šios architektų studijos kurtas objektas buvo butas Senamiestyje. Būste atidengtos ne vieną šimtmetį menančios  plytos, mediniai balkiai, liko nepakeistos senos pušinės grindų lentos.
Atspalviai parikti pagal apsitrynusio namo fasado spalvas.

Stabilizuoti augalai populiarėja pastebėjus teigiamą poveikį žmogui

Konferenciją tęsė „Gaja decor group“ atstovė Judita Seliutienė, praplėtusi architektų bei dizainerių žinias apie tai, kas yra stabilizuoti augalai ir kokios yra galimybės jais puošti erdves.

„Stabilizuoti augalai auginami specialiuose ūkiuose, nuskinami tuomet, kai atrodo gražiausiai, apdorojami specialia technologija ir išlieka taip, kaip atrodo, ilgus metus. Stabilizuojami gali būti tiek samanos, tiek medžiai, tiek gėlių žiedai“, – kalbėjo J. Seliutienė.

Nors iš pradžių tokie augalai, žaliosios sienos naudoti biurų dekorui, netrukus ši tendencija pasiekė ir privačias namų erdves, pavyzdžiui, svetaines, vonios kambarius. Taip apdorotiems augalams nereikia nei vandens, nei saulės šviesos, nei jokios kitos priežiūros.

„Vienintelis dalykas, ko reikia šiems augalams – tai kokybiškas oras, ir kad drėgmė būtų didesnė nei 40 proc. „Gaja decor“ veikia šešerius metus ir per jų veiklos metus dar neteko keisti nei vieno kūrinio. Tiesiog įmonės atstovai kartą per metus nuo augalų nuvalo dulkes“, – sakė pranešėja.

Įmonės atstovai pastebėjo, kad tokios sienos labai tinka įvairioms atsipalaidavimui skirtoms erdvėms: spa, viešbučiams. Žalios sienos turi netgi moksliškai įrodytą teigiamą poveikį žmogui: augalai mažina stresą, biuruose skatina smegenų aktyvumą. Užtenka tiesiog stebėti žalius augalus.

„Žalieji augalai tinka ir ligoninių aplinkai, nes stebėdamas augalus žmogus yra mažiau jautrus skausmui“, – sakė J. Seliutienė.

„Gaja decor group“ per savo veiklos metus įrengė ir nedidelius stabilizuotų augalų akcentus ir didžiules vientisas žalias sienas, kurios yra montuojamos iš stambių kvadratų. Augalai gali būti apšviečiami iš už plokštės, ant kurios yra sumontuoti – tai dar drąsesnis dekoro sprendimas.

Meilė seniems mediniams namams ir moderniems interjerams

Konferenciją vainikavo labai laukta architektė iš Latvijos, „Zaigas Gailes Birojs“ studijos Rygoje įkūrėja Zaiga Gaile, skaičiusi pranešimą „Kūrimas ant senovės pagrindo“

Architektė dar 1980-aisiais kartu su vyru išleido knygą „Baldai jauniems žmonėms“. Knyga pelnė įvairių apdovanojimų, buvo išleista ir rusų kalba 60 tūkstančių vienetų tiražu.

1997-aisiais architektų pora pradėjo galvoti apie nuosavą namą. Buvusiame žvejų rajone Rygoje jie visiškai renovavo senoviškos išvaizdos namą, tačiau jo vidinę dalį susiprojektavo taip, kad ji patenkintų visus gausios šeimos (jie užaugino tris vaikus) poreikius.

Šiame name Z. Gaile gyvena jau 20 metų ir per tą laiką unikaliai įrengtą būstą fotografavo įvairiausi interjero žurnalai. Įsikūrusi žvejų rajone, Kiipsaloje, Z. Gaile pradėjo žvalgytis aplink ir vieną po kito renovavo 14 medinių namų. Dauguma jų buvo labai prastos būklės.

„Sujungiame nauja ir sena. Studijuoju namo struktūrą, kad ją labai gerai suvokčiau. Ir kai ją perprantu, ant to pagrindo statau tai, kas nauja. Kuriu modernų interjerą sename name. Pavyzdžiui, rusų pora paprašė plieno paviršių virtuvės, nors jie įsikūrę sename name“, – kalbėjo Z. Gaile.

Vienas paskutiniųjų architektės renovuotų namų – sujungtas iš medinio, XIX amžiaus, klasicistinio stiliaus namo ir XX amžiaus modernaus, renovuoto namo. Du visiškai skirtingų stilių namai sujungti stikliniu koridoriumi.

Per savo veiklos metus ši architektė rekonstravo netgi buvusį fabriką – jis virto restoranu ir pirmaisiais Latvijoje loftais.  Jos projektuotas latvio Žanis Lipke, išgelbėjusio gyvybę daugybei žydų, memorialas pelnė įvairių apdovanojimų.

Architektė taip pat renovavo ir svirną, jame įrengta koncertų salė. Svirno vidaus interjerui panaudota daug stambių akmenų sienų.

Gailės teigimu, pats svarbiausias jos gyvenimo projektas – žuvų fermos renovacija į nuosavą namą ant pat jūros kranto. Ten ji pati vyksta dirbti ir atsipalaiduoti. Šio būsto langai atsiveria į atvirą jūrą, o tai ir įkvepia architektę aktyviai kurti toliau.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/09/V_JUNG_KNX_F_50_STRUCTUM-340x430.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

2019 lapkričio 11

Mantaz K

„Prusta“ pranešimas – svetima gėda. Pranešimo turinys visiškai neatitiko temos. Gaila 30 min. laiko žiūrint į 20 metų senumo interjerus.
„Gaja decor group“ – nulis informacijos. Pateiktas „g o o g l e“ atvaizdų rinkinys, kuriam peržiūrėti pakaktų 2-3 min.

ZAIGAS GAILES verta didžiųjų raidžių. ‘Struktum’ konferencijai uždirbo visus 10 balų.