Studentai industrinę Biržų teritoriją prikels „naujam gyvenimui“

2020 m. kovo 17 d.

Admin Structum.

admin@estructum.lt

Projekto dalyviai: Justina Klezytė, Gintarė Puplinskaitė, Greta Laiškonytė.

Komandos vadovas: doc. dr. Dalia Dijokienė

Pasirinkta  teritorija: Biržų miesto centrinėje dalyje esantis apleistas pramoninis rajonas

Nagrinėjame Biržų miesto centrinėje dalyje esantį apleistą pramoninį rajoną (buvusios pieno perdirbimo įmonės teritoriją). Plečiantis Biržų miestui ir didėjant užstatymo intensyvumui,  pramoninis rajonas, anksčiau buvęs miesto pakraštyje, darė vis didesnę įtaką priartėjusioms urbanizuotų teritorijų centrų dalims ir  laikui bėgant tapo neintegruotu vienetu miesto plano struktūroje. Šiuo metu apleista  ir funkciškai nusidėvėjusi pieno perdirbimo įmonės teritorija kelia socialines ir ekonomines problemas. Dabartinė nesutvarkyta industrinė teritorija stipriai kontrastuoja su aplinka bendrame miesto kontekste ir formuoja neigiamą, atgrasų bei niūrų miesto dalies įvaizdį. Remiantis aktualia teritorijos problematika pasirinkome industrinę teritoriją prikelti „naujam gyvenimui“ ir atsižvelgiant į darnios plėtros principus, pritaikyti teritorijas žmonių poreikiams. Sėkmingas šios teritorijos panaudojimas sudarytų  ne tik tinkamas sąlygas miesto ekonominio lygio bei kultūrinės saviraiškos augimui, bet kartu ir gerintų  nepatrauklios miesto dalies įvaizdį.

Pradinio etapo metu atlikome detalią teritorijos analizę, kuri padėjo sukurti koncepcines įžvalgas, vedančias į tolimesnius sprendinius. Pirminiai pateikti siūlymai buvo numatoma žaliojo vidinės miesto struktūros rato jungtis (upių krantų ir pilies teritorijos apjungimas, sudarant nenutrūkstantį žaliąjį ryšį), horizontalių ryšių stiprinimas teritorijoje bei tinkamas potencialas  teritorijai egzistuoti kaip pocentriui, apjungiant ne tik industrinę zoną, bet ir gretimas senosios stoties ir apleistos krantinės dalis. Konkretizuojant numatomus sprendinius buvo remtasi ir šaltiniais iš žinomų pasaulyje pavyzdžių.

Pramoninė zona detalizuota atsižvelgiant į industrinių teritorijų tvarkymo pavyzdžius. Alver Architects rengta Rotermano kvartalo konversija inspiravo mūsų projekte išsaugoti architektūrinę ir urbanistinę išraišką, viešųjų erdvių sistemą ir susisiekimo tinklą  kurti remiantis pastatų išsidėstytu ir esama  istorine sistema, suvienodinti pastatų mastelį, proporcijas, formas: esamas struktūras papildyti naujais tūriais arba skaidyti didesnius objektus mažesniais segmentais. Kitas aktualus pavyzdys – Serp ir Molot geležies gamykla Maskvoje, Rusijoje.

MVRDV projektuotojai tvarkant teritoriją išsaugo senas tam tikras gamyklinės detales, teritorijos skiriamuosius ir istorinius ženklus, tokius kaip gamyklų dūmtraukiai, atviros konstrukcijos, integruoja istorines struktūras naujuose pastatuose. Šie sprendimai sėkmingai gali būti panaudojami tvarkant ir Biržų pramoninę teritoriją. Krantinės sutvarkymas detalizuotas atsižvelgiant į Tushino mieste, Rusijoje esantį krantinės sutvarkymo pavyzdį. LDA design grupės rengtas krantinės sutvarkymo projektas inspiravo funkcijų ir veiklų pasiskirstymo principus Agluonos krantinėje, suskirstant teritoriją į pasyvaus/ aktyvaus laisvalaikio zonas. Panašus sprendimas pritaikytas ir senosios stoties teritorijoje remiantis Superkilen parko Kopenhagoje pavyzdžiu.

Erdvė dalinama į tris skirtingas zonas, kurios skiriasi spalva, numatoma veikla ir landšaftiniais sprendimais. Kiekviena atkarpos dalis įgauna skirtingą charakterį ir panaudojimo sritį. Šį principą galima būtų pritaikyti Biržų geležinkelio atkarpoje.

Architektų vizualizacijos

https://structum.lt/wp-content/uploads/2020/04/PAROC_ULTRA_2020_Structum_340x430.jpg

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!