Sukūrė aplinkai draugiškesnę alternatyvą tradicinėms plytoms

2020 m. liepos 20 d.

Giedre Linden.

giedre@structum.lt

Apie plytas dauguma susimąstome retai, nors kasdien jų mus supa milijonai. Tūkstančius metų kuklios degtos molio plytos nesikeitė. Tie patys statybiniai blokeliai, kuriuos naudojame statydami šiuolaikinius priemiesčio namus, buvo pažįstami ir senovės Babilono miesto, Didžiosios kinų sienos, Šventos Onos bažnyčios Vilniuje ar Maskvos simboliu tapusio Vasilijaus Palaimintojo soboro statytojams.

Tačiau mums pažįstamos plytos kelia didelę žalą aplinkai, nes joms gaminti naudojami neatsinaujinantys gamtiniai i6tekliai ir išskiriama daug anglies dvideginio. Štai kodėl Škotijos Heriot-Watt universiteto geotechnikos ir geoaplinkos inžinerijos profesorė Gabriela Medero nusprendė jas perkurti.

Iš Brazilijos kilusi G.Medero sakė, kad ją patraukė civilinė inžinerija, nes ji jautė aistrą matematikai ir fizikai, kurias šioje srityje galėjo panaudoti praktiškai. Ji sužinojo apie statybos pramonės aplinkai keliamą žalą, tad ėmėsi ieškoti galimų sprendimų. Remiama savo universiteto G.Medero apjungė jėgas su kolega inžinieriu Samu Chapmanu ir 2009 metais įsteigė kompaniją „Kenoteq“.

Šios kompanijos svarbiausiu produktu tapo inovatyvios plytos, pavadintos „K-Briq“. Anot G.Medero, jos gaminamos iš 90 proc. statybinių atliekų, taigi jų nereikia degti pečiuje, dėl ko jas gaminant išsiskiria tik mažiau nei dešimtadalis anglies dvideginio kiekio, palyginti su kiekiu, kuris išsiskiria, gaminant tradicines plytas.

Dabar kompanija testuoja naują įrangą, leisiančią pagaminti daugiau produkcijos. G.Medero vylėsi, kad jos sukurtos plytos padės pasaulį padaryti aplinkai draugiškesniu, rašo CNN.

Problema su plytomis

Kiekviename plytų gaminimo etape yra problemų, nepaisant to, kad jos gaminamos iš natūralių medžiagų.

Plytos gaminamos iš molio, sutinkamo visame pasaulyje. Kasant molį pašalinamas viršutinis dirvos sluoksnis, kuriame auga augalai.

Tradicinės plytos gaminamos, suteikiant moliui blokelio formą ir kaitinant juos iki 1 250 laipsnių Celsijaus temperatūros įkaitintame pečiuje. Daugumos plytos gaminti skirtų pečių kūrenimui naudojamas iškastinis kuras, kas lemia klimato pokyčius.

Pagamintos plytos nuvežamos į statybų aikšteles, dėl ko išnaudojama dar daugiau anglies dvideginio.

Kasmet pasaulyje pagaminama 1500 milijardų plytų. Sudėjus jas vieną šalia kitos susidarytų tiek, kiek prilygtų 390 atstumui nuo Žemės iki Mėnulio ir atgal, įveiktam 390 kartų.

Skirtingų plytų daromas poveikis aplinkai priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant pečiaus, kuro tipus ir transportavimo būdą. Anot G.Medero, poveikį didina ir milžiniškas kasmet pagaminamų plytų kiekis.

„K-Briq“ palyginimas su tradicinėmis degtomis plytomis

Teigiama, kad tonai produkcijos (matuojant kilovatais per valandą), tradicinės plytos suvartoja 11 kWh, o „K-Briq“ – 1 kWh.

CO2 kvadratiniam metrui (kilogramais) tradicinės plytos išskiria 10 kg, „K-Briq“ – 1 kg.

Atliekų tonos pagaminimui (kilogramais) tradicinės plytos sugeneruoja 10 kg, „K-Briq“ – 0 kg.

„K-Briq“ plytos gaminamos, statybos ir griovimo atliekas, įskaitant plytas, žvyrą, smėlį ir gipskartonio plokštes sumalant ir sumaišant su vandeniu bei rišamąja medžiaga. Tada šios plytos supresuojamos joms pritaikytose formose. Nudažytos perdirbtais pigmentais jos gali įgyti bet kokią spalvą.

Kiek anksčiau šiemet „Kenoteq“ laimėjo pirmąjį užsakymą – tiekti plytas „Serpantine“ galerijos paviljonui Londono Haid parke. Nors šis projektas turėjo būti įgyvendintas dar šiemet, dėl koronaviruso pandemijos jis atidėtas iki 2021 metų vasaros.

Architektūros studijos „Counterspace“ suprojektuotame paviljone bus panaudotos pilkos, juodos ir 12-os rožinės spalvos atspalvių „K-Briq“ plytos. Pagrindinė paviljono architektė Sumayya Vally sakė, kad jai patiko perdirbtas produktas „K-Briq“. Anot architektės, joms pagaminti naudojamos senos medžiagos, kas įkūnija praeitį, tačiau, kadangi plytos gali būti specialiai pritaikomos, tai leidžia „dizaineriui būti medžiagos gaminimo proceso dalimi“ ir sukuria unikalių architektūrinių galimybių.

Kodėl negalima dar kartą panaudoti senų plytų?

Vien Jungtinėje Karalystėje (JK) kasmet statyboms sunaudojama 2,5 mlrd. naujų plytų. Maždaug tiek pat jų yra griaunamuose pastatuose. Atrodytų, paprastas sprendimas plytų gaminimo problemai būtų panaudoti senas plytas.

Bet ne viskas taip paprasta. Anot Bobo Geldermano, klimato dizaino ir tvarios aplinkos tyrėjo Delfto technologijos universitete Nyderlanduose, plytų atliekų panaudojimas yra brangus ir daug darbo reikalaujantis procesas.

Kaip skelbė JK „Plytų vystymo asociacija“, senus plytinius pastatus tokiu atveju reikėtų atsargiai demontuoti, o plytas nuvalyti nuo cemento skiedinio likučių su plaktukais ir kalteliais. Panaudotos plytos paprastai pasitelkiamos, renovuojant istorinius pastatus arba kitiems specializuotiems projektams, bet masinei statybai toks jų atgaivinimo procesas būtų per brangus.

Kliūtimi tampa ir tai, kad nėra standartinio būdo patikrinti panaudotų plytų stiprumą, saugumą ir ilgalaikiškumą.

G.Medero sako, kad „K-Briq“ plytos gali išspręsti šias problemas.

Anot G.Medero, „K-Briq“ plytų kaina bus konkurencinga, palyginti su tradicinėmis. Be to, kadangi tai yra naujas produktas, „K-Briq“ plytos buvo kruopščiau tiriamos Heriot-Watt universiteto medžiagų testavimo laboratorijoje ir gavo Britų agremano tarybos (BBA) sertifikatą. G.Medero teigimu, „K-Briq“ plytos yra tvirtesnės ir ilgaamžiškesnės už tradicines degtas molio plytas, be to, pasižymi geresne izoliacija.

Plėtros planai

„Kenoteq“ šiuo metu turi vieną cechą Edinburge, kur per metus gali būti pagaminti 3 milijonai „K-Briq“ plytų. G.Medero siekia plėstis, bet statybų pramonėje sukelti revoliuciją sudėtinga.

B.Geldermanas aiškina, kad statybų pramonė žinoma, kaip lėtai kintanti: tam, kad kokia nors naujovė būtų įteisinta, prireikia daug laiko, tad statybų kompanijos nėra skatinamos pereiti prie aplinkai draugiškesnių sprendimų ir medžiagų.

Ne pelno siekiamos organizacijos „Zero Waste Scotland“, kuri drauge su kitomis organizacijomis, įskaitant „Scottish Enterprise“ ir Karališkąja inžinerijos mokslų akademija, finansavo „Kenoteq“, statybos programų vadovas Stephenas Boyle statybų pramonės konservatyvumą prilygino „vištos ir kiaušinio“ situacijai. Novatoriškiems startuoliams reikia stambesnių užsakymų, kad galėtų plėstis, sakė jis, bet jiems sunku konkuruoti, neturint jau veikiančios didelės įmonės.

Nepaisant iššūkių, „Kenoteq“ nėra vienintelė kompanija, kuri siekia statybų pramonę paversti draugiškesne aplinkai. Yra ir tokių novatorių, kaip „Qube“ – Indijoje įkurtas startuolis, gaminantis plytas iš plastiko atliekų, ar „ClickBrick“, kuris leidžia statyti be cemento, vadovaujantis „Lego“ kaladėlių principu.

Pokyčių ženklų jau yra. Škotijoje vyriausybė peržiūri Žiedinės ekonomikos įstatymą, skatinantį verslus mąstyti kūrybingai ir ekonomiškai apie tai, kaip jie perdirba ir dar kartą panaudoja medžiagas. Boyle teigimui, yra rangovų, pasiruošusių naudoti „K-Briq“ plytas jau rytoj, jeigu jos būtų gaminamos dideliais kiekiais.

Per ateinančius 18 mėnesių G.Medero planuoja savo plytų gaminimo įrangą atgabenti tiesiai į statybinių atliekų perdirbimo įmones. Tai padidintų gamybą ir sumažintų transporto sugeneruojamų išmetamų dujų kiekį, sako ji, nes sunkvežimiai, atvežę statybines atliekas, tuo pačiu galės pasikrauti „K-Briq“ plytų.

„Reikia rasti darnios statybos būdų, naudojant nebrangias, geros kokybės medžiagas, kurios ilgai tarnaus“, – teigė G.Medero.

 

Nuotr. Unsplash

https://structum.lt/wp-content/uploads/2020/11/340x430.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!