Sustabdytas nacionalinio stadiono projektas

2020 m. gegužės 21 d.

Viešųjų pirkimų tarnyba (kuri šiuo metu vis dar neturi vadovo) vakar paskelbė išvadą, kadnacionalinio stadiono projektas neatitinka koncesijos bruožų ir todėl turi būti anuliuotas. Vyriausybės atstovai sako, kad savivaldybė nesuvaldė rizikų. 

R. Šimašius neslepia pasipiktinimo dėl susidariusios situacijos. Jis primena, kad Viešųjų pirkimų tarnyba du kartus anksčiau yra pabrėžusi, kad nacionalinio stadiono statybų projektas nėra viešųjų pirkimų objektas, tad tai nėra jų kompetencijos sritis. Todėl projekto vystymas buvo tęsiamas sklandžiai.

„Kovo mėnesį VPT sustabdė stadiono sutarties pasirašymą, nes savivaldybė laikinąsias apsaugos priemones buvo apskundusi teismui. Teismas sprendimą skelbs šiandien. Tačiau šiandien šis teismo sprendimas jau nebeturės prasmės – atjungus gyvybės palaikymo aparatą niekas nebesiginčija, kokios operacijos reikia ligoniui“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašė sostinės meras.

„Žinoma, teismui skųsime, bet suprasdamas proceso ilgumą, iliuzijų neturiu. <…> Jau dabar su dar didesne energija einame ruošti naujo plano stadionui, nes Vilnius jį vis tiek turės“, – socialiniame tinkle rašė jis.

Kiek anksčiau stadiono projektui pritarė Finansų ministerija, Centrinė projektų valdymo agentūra, Europos investicinis bankas. Prie projekto dirbo tarptautiniai architektai, į projektą verslas jau buvo investavęs šešiaženkles sumas.

Anot VPT, pagal dabartinį modelį tiek statybos darbus, tiek vėliau finansavimo paslaugas savivaldybė be rizikos gali įsigyti per viešuosius pirkimus. Ketvirtadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas planuoja skelbti sprendimą byloje, kurioje savivaldybė siekia panaikinti VPT draudimą pasirašyti Nacionalinio stadiono statybos ir koncesijos sutartį su „Axis industries“.

Kovą VPT neleido pasirašyti 156 mln. eurų vertės sutarties. Jos pasirašymas sustabdytas Generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prašymu, siekiant išsiaiškinti, ar koncesijos vertės padidėjimas po derybų yra pagrįstas ir teisėtas.

Po kelerius metus trukusių konkurso procedūrų koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia „Axis industries“ bei projekto finansuotoju „Baltcap“ savivaldybė planavo pasirašyti dar kovą. Tam pritarė tiek savivaldybės taryba, tiek Vyriausybė.

Pagal bendrą savivaldybės, statytojų, finansuotojų ir Vyriausybės sutartį, kompleksą daugiau nei du dešimtmečius valdytų bendrovė „Kauno arena“. Statinio projektą kurtų britų architektas Damonas Lavelle, atstovaujantis tarptautinei architektų kompanijai „Populous“, projektuojančiai UEFA stadionus, ir Lietuvos kompanija „Cloud architektai“.

Tikimasi, kad Lietuva jau 2023 metais turės ne tik nacionalinį stadioną, bet ir dar beveik 30 sporto ir kultūros erdvių ant Šeškinės kalvos.

Daugiafunkcį sporto kompleksą turėjo sudaryti dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Taip pat bus statomi sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis.

Šiandien Vyriausybė paskelbė, kad nuosekliai laikėsi ir laikosi savo pažadų bei įsipareigojimų dėl Šeškinės Daugiafunkcinio komplekso projekto arba vadinamojo nacionalinio stadiono.

„Vilniaus miesto savivaldybė nesugebėjo suvaldyti paties proceso ir rizikų, todėl, panašu, nusprendė kapituliuoti. Tačiau užuot pati prisiėmusi atsakomybę Savivaldybė, o tiksliau – meras Remigijus Šimašius, mėgina visiškai nepagrįstai kaltę versti vienai ar kitai institucijai“, – sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas.

Jis atkreipia dėmesį, jog Vyriausybė kaltinama „sužlugdžiusi projektą“, o to esą įrodymas – Savivaldybės gautas Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) raštas.

„Norėčiau priminti, kad VPT nėra pavaldi Vyriausybei, tai yra nepriklausoma ir savarankiškai sprendimus priimanti institucija, pelniusi nepriekaištingą reputaciją didžiosios dalies visuomenės akyse. Vilniaus miesto mero užuominos, esą VPT „dirba Vyriausybei“ ar dar kam nors, yra neatsakingas ir netoleruotinas politikavimas – arba nevykusi rinkiminės kampanijos pradžia“, – teigia L. Savickas.

Bendra daugiafunkcio sporto komplekso kaina – 93,2 mln. Eur. Tačiau praradus ES finansavimą ir į jo vietą pritraukus didžiausią Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytoją „BaltCap“, sutarta mokėjimą išdėstyti per 25 metus, tokiu būdu bendra sumokėta suma siektų 155,9 mln. Eur. Tačiau savivaldybė sutartyje pasiliko galimybę visus mokėjimus atlikti anksčiau ir tokiu būdu likti prie pradinės komplekso sukūrimo kainos.

Sostinės meras tikino, kad savivaldybė ieškos išeičių kaip įgyvendinti stadiono vystymo projektą. Galimai, keisis numatyta stadiono vieta. Greičiausiai bus skelbiamas naujas architektūros konkursas.

@„Cloud architektai“ vizualizacija

Temos:

statyba
https://structum.lt/wp-content/uploads/2020/05/340x430_pentacolor.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!