Sutapdinti neeksploatuojami stogai: inžinerinis požiūris ir geroji praktika


Inžinerinis požiūris ir reglamentai

Atsižvelgiant į stogo konstrukciją ir naudojamas medžiagas gali būti įrengiami visi toliau minimi ir kiti būtini, bet čia nepaminėti sluoksniai arba gali būti įrengiami atskirų sluoksnių deriniai:

  • stogo paklotas;
  • garo izoliacijos sluoksnis;
  • šilumos izoliacijos sluoksnis;
  • vėdinamojo oro tarpo sluoksnis;
  • vandens garų slėgį išlyginantis sluoksnis;
  • nuolydžių formavimo sluoksnis;
  • šilumos ir hidroizoliacinio sluoksnio tvirtinimas;
  • hidroizoliacijos apsauginis sluoksnis;
  • vandens nuvedimo sistemos įrengimas;
  • inžinerinių komunikacijų nutiesimas ar montavimas sutapdinto stogo konstrukcijoje;
  • inžinerinių įrenginių montavimas ant sutapdinto neeksploatuojamo stogo.

Kiekvieną paminėtą stogo konstrukcinę dalį apžvelgsime šiais aspektais:

  • stogo konstrukcinių dalių pagrindiniai techniniai reikalavimai, naudojamų statybos produktų atitikties įvertinimas;
  • projektavimas: kaip ir kodėl apibrėžiama kiekviena konstrukcinė dalis, jos detalizacija techninėse specifikacijose, sąnaudų žiniaraščiuose, brėžiniuose bei įtaka biudžetų sudarymui ir tolesniam suplanuotų sprendinių įgyvendinimui;
  • montavimas: stogo konstrukcinių dalių montavimas, kokybės užtikrinimas ir įvertinimas, dažniausiai pasitaikančios montavimo problemos ir klaidos;
  • eksploatacinės plokščiųjų sutapdintų stogų konstrukcinių dalių problemos ir jų priežastys.

Pagrindiniai reikalavimai plokštiesiems neeksploatuojamiems stogams yra reglamentuojami techniniu reglamentu STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“. Pagrindiniai kriterijai, kuriais reglamentuojamas sutapdintų (plokščiųjų) neeksploatuojamų stogų įrengimas, tai: nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,7 laipsnio ir ne didesnis kaip 7 laipsniai. Šiluminės stogų savybės yra apibrėžiamos techniniu reglamentu STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“.

Stogai turi tenkinti priešgaisrinius reikalavimus. Bet kurios paskirties I laipsnio atsparumo ugniai pastatų stogai, neatsižvelgiant į jų aukštį ir gaisrinių skyrių plotą, turi atitikti BROOF (t1) klasės reikalavimus. II laipsnio atsparumo ugniai pastatų stogai irgi turi būti ne žemesnės kaip BROOF (t1) klasės, jei pastato stogo plotas, neatsižvelgiant į jo aukštį ir gaisrinio skyriaus plotą, didesnis už nurodytą taisyklių „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“ 4-oje lentelėje. III laipsnio atsparumo ugniai pastatų stogams išorės degumo reikalavimai nekeliami. Jei pastato stogas kartu yra ir patalpos lubos, jam keliami vidaus degumo reikalavimai, atsižvelgiant į patalpos paskirtį, žmonių skaičių, gaisro ir sprogimo pavojingumo kategorijas. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad stogo atitiktis degumo klasei vertinama ne kiekvienam statybos produktui atskirai, bet kaip produktų sistema, į kurią įeina: paklotas, šiltinimo medžiaga su garo izoliacija bei hidroizoliacija ir t. t.

Savanoriškoji geroji sutapdintų stogų įrengimo praktika gali būti įgyvendinama statybų metu vadovaujantis Lietuvos statybininkų asociacijos 2010-03-19 įsakymu Nr. 7 patvirtintomis statybos taisyklėmis ST 121895674.06:2010 „Stogų įrengimo darbai“. Geroji praktika, įrengiant sutapdinto stogo šilumos izoliacijos sluoksnį, naudojant polistireninio putplasčio statybos produktus, gali būti įgyvendinama statybų metu vadovaujantis Polistireninio putplasčio asociacijos iniciatyva parengtomis ir LR aplinkos ministerijoje įregistruotomis statybos taisyklėmis ST 2124555837.01:2013 „Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu“.

Sutapdintų neeksploatuojamų stogų projektavimas

Vienas esminių pirmųjų sprendinių, priimamų dar prieš pradedant sutapdinto stogo projektavimo darbus, yra stogo ilgalaikiškumas. Ši charakteristika nulemia visą tolesnę stogo konstrukciją ir biudžetą. Tik labai aiškiai suvokus ir pasirinkus ilgalaikiškumo kriterijų, turi būti sprendžiamai kiti su stogo konstrukcija susiję klausimai.

Kaip nustatyti sutapdinto stogo ilgalaikiškumą? Ar turime Lietuvoje kokių nors sutapdinto stogo ilgalaikiškumo įvertinimo oficialių ar neoficialių priemonių? Pavyzdys: Suomijos stogų asociacija viešai skelbia stogų ilgalaikiškumo įvertinimo skaičiuoklę savo puslapyje www.kattoliitto.fi

Parenkant tinkamą stogo dangą, būtina atsižvelgti ir į pastato patalpų, esančių po stogu, santykinės oro drėgmės ir temperatūrinio režimo rodiklius, nes drėgmė, patekusi į stogo konstrukciją ir ten susikaupusi, sukelia daug nepageidautinų reiškinių: blogėja patalpų vidaus oro kokybė (taip daroma žala žmonių, esančių tose patalpose, sveikatai), tam tikrose pastato dalyse atsiranda pelėsių, prasideda konstrukcijų korozija, o tai neigiamai veikia pastato ilgalaikiškumą, taip pat prastėja medžiagų šiluminės savybės, o kartu didėja ir pastato šilumos nuostoliai.

Projektavimo metu formuojant sutapdinto stogo technines specifikacijas būtina remtis ne tik pagrindinių ir jį papildančių Lietuvos techninių reglamentų reikalavimais bei nuostatomis, bet ir gamyklų gamintojų, kurių produkcija rengiamasi panaudoti, technine dokumentacija. Projektuojami produktai ir sprendiniai turi būti aiškiai apibrėžti tinkamais techniniais rodikliais ir turi būti nurodyta, pagal kokius nacionalinius ar tarptautinius standartus šie rodikliai yra nustatyti. Suformavus technines specifikacijas, turi būti parengti brėžiniai bei schemos, paaiškinančios pasirinktus sprendinius, ir suformuotas apibendrintas medžiagų žiniaraštis, kuris leistų gana tiksliai suplanuoti statybos biudžetą ir organizuoti rangovų konkursą.

Sutapdinto stogo pakloto įrengimas

Šiuolaikiniuose pastatuose dažniausiai pasitaikantis ir vienas ekonomiškiausių sutapdinto stogo pakloto sprendimų yra profiliuotos skardos paklotas, naudojamas ir kaip atraminė stogo konstrukcija, ir kaip estetinės išvaizdos atitvara (lubos). Pakloto įrengimas technologiškai yra vienas sudėtingiausių stogo įrengimo etapų. Tinkamai suprojektuotas ir įrengtas stogo profiliuotos skardos paklotas gerina pastato karkaso statines savybes, veikiančias tolygų apkrovų pasiskirstymą, deformacijų bei svyravimų dydį, ir didina viso pastato patikimumą.

Projektavimo metu kaip pagrindinės profiliuotos skardos pakloto charakteristikos turėtų būti nurodytos:

  • skardos profilio geometriniai matmenys;
  • planuojama pakloto apkrova;
  • įlinkio apribojimas;
  • atstumas tarp atramų;
  • antikorozinė danga.

Projektuojant stogo pakloto mechanines apkrovos charakteristikas, rekomenduotina naudoti gamyklų gamintojų siūlomas apkrovos skaičiavimo programas bei techninėse specifikacijose nurodyti, kokio gamintojo ir kokio tipo pakloto gaminiai parinkti, ir kaip alternatyva patikslinti, kad statybos metu naudojant kito gamintojo paklotus būtina perskaičiuoti apkrovos charakteristikas ir pateikti jas darbo projekte. Paklotus tiekianti bendrovė nurodo, kad labai svarbu iš rangovo gauti kuo tikslesnę projektinę informaciją, kad tiekiami paklotai atitiktų projektinius sprendinius, taip pat labai svarbu atliekant pakloto montavimo darbus griežtai laikytis gamintojo technologinių reikalavimų ir rekomendacijų.

Paklotams tvirtinti būtina naudoti tinkamus, gamyklos gamintojos rekomenduotinus savigręžius varžtus ir tinkamai juos sumontuoti. Kaip atkreipia dėmesį UAB „Ejot Baltic“ specialistai, šiuolaikinės technologijos paklotui tvirtinti prie plieninių konstrukcijų numato ne tik tradicinius cinkuotus savigręžius, bet ir automatiškai įkalamas smeiges. Įmonės specialistai rekomenduoja paklotui tvirtinti prie stogo konstrukcijų naudoti cinkuotus savisriegius varžtus EJOT SAPHIR JT2 arba smeiges SBR-14, kurioms pritvirtinti turi būti naudojami montažiniai pistoletai P230 arba P 525 L. Tvirtinant smeigėmis, plieninės konstrukcijos turi būti ne plonesnės nei 6 mm, montavimo greitis padidėja net penkis kartus. Tvirtinti paklotą būtina prie kiekvienos plieninės atraminės konstrukcijos, o tarpusavyje pakloto lapus rekomenduotina tvirtinti kas 30–40 cm.

Nuolydžių formavimo sluoksnis

Reikiamas stogo nuolydis gali būti užtikrinamas šiais būdais:

  • kintamu birios šiluminės izoliacijos sluoksniu (dažniausiai naudojamas keramzitas), jis pilamas virš gelžbetoninio denginio po pagrindiniu šiluminės izoliacijos sluoksniu. Toks sluoksnis šiuo atveju visame plote yra vienodo storio;
  • naudojant šiluminei izoliacijai kintamo storio plokštes. Taip supaprastinama darbų technologija, bet išauga stogo kaina. Toks sprendimas būdingas stogams su atraminiu metaliniu paklotu, kai nuolydžiui formuoti negalima naudoti birių medžiagų;
  • montuojant su reikiamu nuolydžiu denginio konstrukcijas, dažniausiai metalinį paklotą arba gelžbetoninius denginio elementus, virš kurių klojamas vienodo storio šiluminės izoliacijos sluoksnis. Tokiu atveju dėl medžiagų taupymo sumažėja stogo kaina, bet gali atsirasti problemų su viršutinio aukšto patalpų interjeru.

Šilumos izoliacijos įrengimas

Įrengiant sutapdinto stogo apšiltinimo sluoksnį, termoizoliacinių statybos produktų mechaninis atsparumas turi būti parinktas įvertinus galimą apkrovų poveikį. Minimalūs reikalavimai termoizoliaciniams statybos produktams iš mineralinės vatos ir polistireninio putplasčio tokie:

  • kai termoizoliacinis sluoksnis yra sudarytas iš dviejų ar daugiau mineralinės vatos sluoksnių arba termoizoliaciniam sluoksniui panaudota viensluoksnė mineralinė vata su skirtingomis viršutinių ir apatinių sluoksnių stiprumo savybėmis, apatinių mineralinės vatos sluoksnių gniuždomasis įtempis, kai produktai deformuojami 10 %, turi būti ne mažesnis kaip 30 kPa, o viršutinio sluoksnio – ne mažesnis kaip 50 kPa, kai viršutinio sluoksnio storis ne mažesnis už 40 mm, kitais atvejais – 60 kPa;
  • kai termoizoliacinis sluoksnis yra sudarytas iš vieno mineralinės vatos sluoksnio, tokio statybos produkto iš mineralinės vatos gniuždomasis įtempis, kai produktai deformuojami 10 %, turi būti ne mažesnis kaip 50 kPa;
  • kai termoizoliacinis sluoksnis yra sudarytas iš dviejų ar daugiau polistireninio putplasčio (EPS arba XPS) sluoksnių, apatinių polistireninio putplasčio sluoksnių gniuždomasis įtempis, kai produktai deformuojami 10 %, turi būti ne mažesnis kaip 80 kPa, o viršutinio sluoksnio – ne mažesnis už 100 kPa;
  • kai termoizoliacinis sluoksnis yra sudarytas iš vieno polistireninio putplasčio (EPS arba XPS) sluoksnio, tokio statybos produkto iš polistireninio putplasčio gniuždomasis įtempis, kai produktai deformuojami 10 %, turi būti ne mažesnis kaip 100 kPa.

Didžiąją įrengiamų sutapdintų neeksploatuojamų stogų dalį sudaro gyvenamųjų, visuomeninių, komercinių ar pramoninių pastatų stogai, kuriems yra keliamas BROOF (t1) degumo klasės gaisrinės saugos reikalavimas, todėl būtent stogo degumo klasifikavimo ataskaita tampa pagrindiniu dokumentu, pagal kurį nustatoma konstrukcinė stogo sudėtis, taip pat ir šilumą izoliuojančio sluoksnio konstrukcinė sudėtis.

„Vienas ekonomiškiausių bei pažangiausių sutapdinto stogo įrengimo būdų – jį apšiltinti polistireniniu putplasčiu“, – teigia AB „Ukmergės gelžbetonis“, gaminančios prekių ženklo „Termoporas“ gaminius sutapdintiems stogams apšiltinti, specialistai. Žvelgiant ekonominiu aspektu, investicijos efektas sutapdintam stogui šiltinti, palyginti su mineraline vata, siekia iki 30 %. Didėjant pastatų energinio naudingumo klasei, o kartu ir investicijų sutapdintam stogui šiltinti lygiui, vis daugiau nekilnojamojo turto plėtotojų turėtų atsigręžti į perspektyvų šiltinimą polistireniniu putplasčiu.

Pasirinkus apšiltinimą polistireniniu putplasčiu, dėl mažesnio gaminių svorio mažėja stogo ir konstrukcijų apkrova. Sutapdinto stogo šilumos izoliacija iš polistireninio putplasčio gali būti įrengiama iš vieno arba kelių sluoksnių. Jei šilumos izoliacija įrengiama iš vieno sluoksnio, polistireninio putplasčio plokščių briaunos gali būti su užlankais. Jei šilumos izoliacija įrengiama iš dviejų sluoksnių, briaunos gali būti lygios, tačiau atstumas tarp skirtingų sluoksnių siūlių neturi būti mažesnis kaip 200 mm, teigia bendrovės specialistai. Taip pat nereikia pamiršti, kad šiltinimas polistireniniu putplasčiu leidžia lanksčiau ir tiksliau įgyvendinti siekiamus šilumos izoliavimo parametrus, nes polistireninio putplasčio blokai pjaustomi pagal kliento pageidavimą per kelias dienas net ir gana dideliems stogams. Klientai nėra priversti rinktis standartinių storių produktų ir nėra priklausomi nuo standartinių gaminių sandėliavimo.

Bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ specialistai taip pat norėtų išsklaidyti mitus, kad sutapdintiems stogams šiltinti negali būti naudojami vien tik polistireniniu putplasčiu grindžiami šiltinimo sprendimai. Šiuo metu rinka siūlo gana daug stogo įrengimo sprendinių, jais stogą galima apšiltinti naudojant vien tik polistireninio putplasčio gaminius ir pasirinktinas neprilydomas stogo hidroizoliacines dangas: bitumines, PVC, EPDM ar kt.

Garo izoliacijos įrengimas

Visuose apšiltintuose sutapdintuose stoguose turi būti įrengta garo izoliacija. Izoliacijos tipas priklauso nuo patalpų, esančių po stogu, santykinės oro drėgmės ir temperatūrinio režimo. Garo izoliacija įrengiama iš šiltosios konstrukcijos pusės prieš šilumos izoliaciją arba tarp šilumos izoliacijos sluoksnių. Garo izoliaciją tarp šilumos izoliacijos sluoksnių rekomenduojama įrengti tada, jei stogas įrengiamas ant profiliuoto plieno lakštų. Garo izoliacijos siūles būtina suklijuoti, tarpusavyje sulydyti arba kitaip užsandarinti.

Kai garo izoliacija įrengiama tarp dviejų šilumos izoliacijos sluoksnių, būtina laikytis taisyklės, kad vidinis šilumos izoliacijos sluoksnis būtų ne mažiau kaip tris kartus plonesnis už išorinį. Priešingu atveju – garo izoliacija turi būti įrengiama prieš šilumos izoliaciją iš šiltosios pusės. Įrengiant vėdinamuosius stogus ant profiliuoto plieno lakštų, garo izoliacija būtinai turi būti įrengiama tarp šilumos izoliacijos sluoksnių. Garo izoliacija prisijungimo prie sienų, švieslangių, šachtų ir įrenginių, pereinančių per denginį, vietose turi tęstis iki šilumos izoliacijos viršaus, o deformacinių siūlių vietose turi dengti kompensatorių kraštus.

Vienas pagrindinių techninių rodiklių, kuris turi būti nurodomas garo izoliaciniam sluoksniui, tai hidroizoliacinio sluoksnio garinei varžai lygiavertis oro sluoksnio storis sd, kurio vertė turi būti parenkama pagal STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ prieduose pateiktas rekomendacijas arba pagrįsta skaičiavimais pagal STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ reikalavimus.

Universaliausios ir dažniausiai naudojamos garų izoliacinės plėvelės gaminamos iš stabilizuoto polietileno, o jų storis siekia 2,0 mm.

Šilumos izoliacijos ir hidroizoliacinio sluoksnių mechaninis tvirtinimas

Sutapdinto stogo sluoksniai yra nuolat veikiami vėjo bei kitų apkrovų, todėl labai svarbu išskirti ir stogo sluoksnių tvirtinimą. Konstrukciniai-mechaniniai šilumos izoliacinio sluoksnio bei hidroizoliacinės dangos tvirtinimo sprendimai projektavimo metu turi būti suformuoti stogo vidurinei, pakraščių ir kampinėms dalims, atsižvelgiant į naudojamo pakloto tipą, šilumos izoliacijos sluoksnį bei hidroizoliacinę dangą. Labiausiai apkrovų veikiama stogo dalis – stogo kampai, todėl šiose vietose tvirtinimo elementų tankis turi būti didžiausias. Pagal „UAB Ejot Baltic“ specialistų rekomendacijas tvirtinimo elementų turi būti tiek:

  • kampinės stogo dalys – 9 vnt./m2;
  • stogo pakraščiai – 6 vnt./m2;
  • kitose vietose – 3 vnt./m2.

Apšiltinimo sluoksniui tvirtinti bendrovė siūlo prekių ženklo „Climadur-Dabo®“ savisriegius FBS-R-6,3 tipo betonui ir TKR-4,8 tvirtinti prie plieno pakloto bei plastikinių lėkštelių: „EcoTek“ – tvirtinti rankiniu būdu ir HTK – tvirtinti su įrankiais. Ne mažiau svarbu, kad projektavimo metu būtų priimtas sprendimas dėl tvirtinimo elementų antikorozinės dangos. Šiuo metu sutapdintų stogų įrengimą reglamentuojantys dokumentai neapibrėžia konkrečių antikorozinių reikalavimų tvirtinimo elementams: visi stogo konstrukcijoms gaminti naudojami metalo gaminiai bei skardos elementai turi būti iš korozijai atsparių medžiagų: cinkuoto plieno, nerūdijančiojo plieno, vario ir pan. UAB „Ejot Baltic“ tiekiami „Climadur-Dabo®“ savisriegiai yra padengti patentuota „Climadur“ antikorozine danga, kuri yra du kartus ilgalaikiškesnė nei cinkuotos dangos.

Apšiltinimo sluoksniui bei hidroizoliacinėms dangoms tvirtinti ant parapeto turi būti naudojamos smeigės su plieninėmis cinkuotomis lėkštelėmis HTV 82/40 F, tvirtinti prie betono ar plytų sienos – naudojamos mūrvinės ND-K 8×80, o prie daugiasluoksnių plokščių – TKR savisriegiai. PVC dangai tvirtinti turi būti naudojamos specialios lėkštelės HTV 40 RU, tvirtinimo metu nepažeidžiančios pačios PVC dangos.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad visi tvirtinimo elementai, naudojami plokščiojo stogo apšiltinimo sluoksniui ir hidroizoliacinei dangai tvirtinti, patenka į reglamentuojamų produktų sąrašą: mechaniškai tvirtinamų lanksčių hidroizoliacinių stogų membranų sistemos, kurioms išduodami Europos techniniai liudijimai pagal ETAG 006. „Ejot“ stogų tvirtinimo sistemai išduotas Europos techninis liudijimas ETA-07/0013.

Hidroizoliacinės dangos įrengimas

Sutapdintų stogų hidroizoliacinės dangos parinkimas ir reikalavimų suformavimas yra vienas atsakingiausių stogo įrengimo momentų. Būtent išorinė hidroizoliacinė danga yra veikiama sudėtingiausių hidrometeorologinių sąlygų, jai tenka vėjo, temperatūros, saulės, vandens bei kitos apkrovos ir ji turi užtikrinti patikimą bei ilgalaikę stogo apsaugą nuo šių poveikių.

Šiuo metu rinkoje sutapdintiems stogams įrengti siūlomos hidroizoliacinės stogo dangos iš šių medžiagų:

  • bituminės ritininės dangos;
  • EPDM stogų dangos;
  • PVC stogų dangos;
  • TPO stogų dangos;
  • skystosios stogų membranos („SikaRoof MTC“).

Visų tipų sutapdinto stogo dangos turi ir pranašumų, ir trūkumų bei techninių charakteristikų, o pasiūlos spektras yra gana didelis. Dėl šių priežasčių projektavimo metu turėtų būti apibrėžtas ir pagrįstas ne tik planuojamas naudoti stogo dangos tipas, bet ir konkretūs techniniai rodikliai bei charakteristikos, kuriuos turėtų atitikti hidroizoliacinė sutapdinto stogo danga. Projekte taip pat turėtų būti suformuluoti reikalavimai hidroizoliacinių stogo dangų pasiūlos galimybei ir pateikti reikalavimai pagrįsti alternatyvios dangos įvertinimo bei parinkimo skaičiavimus ar dokumentaciją.

Hidroizoliacinių dangų tiekėjai UAB „Profesionalios technologijos“, pristatantys rinkoje vieno didžiausių pasaulio stogų dangų gamintojų – koncerno „Sika“ – dangas, sutapdintiems stogams siūlo rinktis PVC stogo dangas. PVC stogo dangos yra vienos technologiškai pažangiausių hidroizoliacinių stogo dangų, o pagal savo atsparumo savybes puikiai tinka Lietuvos klimato sąlygomis. PVC stogo dangos gali būti mechaniškai tvirtinamos arba klijuojamos prie stogo konstrukcijos, o siūlės suvirinamos tarpusavyje karštu oru. Kitas būdas – balastinis tvirtinimas, naudojamas žalių stogų atveju. Stogo hidroizoliacinės dangos įrengimas vyksta greitai ir praktiškai bet kokiu oru, pavyzdžiui, keturių žmonių brigada per dieną sumontuoja 1 000 m2 stogo. Stogo dangos ilgalaikiškumas siekia apie 25–50 metų, žiūrint koks yra dangos storis, o kainos ir kokybės santykis šio tipo dangas daro patraukliausias projektuose. PVC stogo dangos gali būti ir šviesių spalvų, tad vasaros metu ši danga neįkaista taip stipriai kaip juodos dangos, be to, jos yra atsparios UV spinduliams. PVC stogo danga yra pralaidi vandens garams (kvėpuojanti), o bituminė stogo danga yra nekvėpuojanti, todėl įrengus PVC dangą ant stogo nebereikia vėdinimo kaminėlių. Ši danga taip pat labai lanksti, todėl ja paprasčiau apdirbti ir kitas stogo detales: švieslangius, ventiliacijos sistemas, įlajas ir t. t. Be to, tokia PVC stogų danga galima apdirbti ir renovuojamus skardinius stogus. Toks renovacijos metodas dažnai naudojamas Vakarų Europoje net ir senamiesčiuose ar miestų centruose.

Ne mažiau svarbus faktorius, siekiant kokybiško stogo, būtinybė suderinti kokybišką stogo dangą su kokybišku montavimu. „Svarbu atkreipti dėmesį, kad dėl dangos technologiškumo žemos kvalifikacijos stogdengiai šios dangos įrengti nesiima. Profesionalūs stogdengiai dažnai išnagrinėja kliento poreikius, o tik po to pasiūlo dangą“, – sako UAB „Daistatus“ profesionalai.

UAB „Profesionalios technologijos“ rekomenduoja rinktis populiarias Lietuvoje kalandruotas PVC dangas Sikaplan G ir VGWT 1,2 ar 1,5 mm storio, esant poreikiui, gali būti tiekiamos ir 1,8 bei 2 mm storio dangos. Lietuvos eksploatacinėmis sąlygomis rekomenduojama rinktis 1,5 mm storio dangą Sikaplan 15 G ar VGWT.

Naujovė rinkoje – skystosios stogų membranos. Tai solidi alternatyva standartinėms ritininėms bituminėms ar PVC dangoms renovuojamuose objektuose. Skystosios membraninės sistemos „SikaRoof MTC“ – atsakas į rinkos spaudimą pasiūlyti su stogų dengimo sistemomis dirbantiems rangovams paprastą ir ekonomišką sprendimą. Elastingos membranos dažnai naudojamos seniems stogams atnaujinti, kai yra ribotas priėjimas iki sudėtingos konfigūracijos stogo vietų. Tai idealus sprendimas nuo drėgmės izoliuoti tiek naujos statybos, tiek ir renovuojamus projektus, nes šia sistema galima dengti pačius įvairiausius pagrindus bei dangas: betono, OSB plokščių, cemento drožlių plokštės (cetrio), skardos, šiferio, bitumo, keraminių čerpių, medžio. Beje, kaip atspindinti medžiaga ji didina energijos efektyvumą mažindama vėdinimo sąnaudas.

Sistemos „SikaRoof MTC“ pranašumai:

  • dengimas šaltuoju būdu – jokių atvirų liepsnų, karščio;
  • besiūlė vandens nepraleidžianti danga puikiai sukimba su pagrindu;
  • danga atspari drėgmei ir lietui jau praėjus 10 min. po padengimo;
  • paprasta dengimo technologija net sudėtingiausių formų stogams;
  • užtenka paprasčiausių volelių ir šepečių.

Vandens garų slėgio išlyginamojo sluoksnio įrengimas

Plokščiųjų neeksploatuojamų stogų vandens garų slėgio išlyginamasis sluoksnis turi būti įrengtas po hidroizoliacinės dangos sluoksniu. Vandens garų slėgio išlyginamojo sluoksnio oro mikrotarpsluoksniai turi susisiekti su išore per parapetus, karnizus arba vėdinimo kaminėlius. Visuose platesniuose kaip 10 m stoguose turi būti įrengti vėdinimo kaminėliai. 60–80 m2 stogo plote turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas vėdinimo kaminėlis.

Vandens nuvedimo sistemos įrengimas

Lietuvoje reglamentuojama, kad minimalūs paviršiaus nuolydžiai turėtų būti ne mažesni kaip 1,4 laipsnio, stogo įlajų skaičius pagal stogo plotą (jei įlajos skersmuo DN110 – rekomenduojama 1 įlaja 80–100 m2 stogo ploto), atstumas tarp įlajų neturėtų būti didesnis negu 12 metrų. Pabrėžtina, kad įlajos nuo vertikalių stogo konstrukcijų pagal STR normatyvus turi būti montuojamos mažiausiai 500 mm atstumu. Negalima montuoti įlajų vertikalių ir horizontalių konstrukcijų susikirtimo vietose.

Labai svarbu, kad lietaus vandens nepatektų į stogo konstrukcijos vidų, o jei vis dėlto taip atsitinka – būtų iškart drenuojamas, naudojant specialius drenažinius žiedus. Visų pirma vanduo pradeda tekėti į įlajas, nes jos montuojamos žemiausiose stogo vietose – būtent čia ir yra perskrodžiama stogo konstrukcija. Įlajas būtina montuoti sandariai, kitaip neišvengsime stogo remonto, ir, žinoma, teks atseikėti nemažą sumą pinigų.

Kompanija HL rinkai siūlo daugiau kaip 40 įvairių tipų vandens nuvedimo įlajų bei kitų komplektuojamų elementų. Atsižvelgiant į stogo konstrukcijos, hidroizoliacijos tipą, termoizoliacijos sluoksnio storį, pirkėjams siūlomi optimalūs vandens surinkimo įlajų variantai. HL įlajos pritaikytos įvairaus tipo hidroizoliacijai arba stogo dangai sandariai privesti (bituminė prilydoma, PVC, FPO, cinkuota arba varinė danga), taip pat specialios įlajos profiliuoto metalinio tipo stogo konstrukcijoms.

Preliminariam įlajų skaičiui apskaičiuoti, įmonė siūlo pasinaudoti jų sukurta programa: http://www.hutterer-lechner. com/ru/products/dictionary/drain-calculation.aspx

Bendrovė HL taip pat siūlo pasinaudoti projektavimo konstrukcinių mazgų programa plokštiesiems stogams www.hl.blucina.net

HL įlajos gaminamos iš polipropileno. Ši medžiaga yra atspari aukštai temperatūrai (iki 90–100 °C laipsnių), hidroizoliacijos užspaudimo žiedai – iš nerūdijančiojo plieno, garantuojančio ilgalaikiškumą. Pagrindiniai įlajų tipai neeksploatuojamiems stogams arba terasoms HL62 (B) – vertikalaus prijungimo ir HL64 – horizontalaus prijungimo. Kitos šio tipo įlajų modifikacijos priklauso nuo stogo dangos. Šiandien labai aktualus plokščiųjų stogų renovavimo klausimas. Tam HL taip pat turi sprendimą. Tai – renovacinė įlaja HL69, kurios konstrukcija leidžia prijungti įlają prie senų esamų stoge lietaus nuotekų vamzdžių, pagamintų tiek iš PVC, PE, ketaus, tiek iš kitų medžiagų, bei papildomai apšiltinti esamą stogą be papildomų elementų. Galimi įvairūs įlajų prijungimo skersmenys DN75, 110, 125, 160. Įlajos gali būti prijungiamos vertikaliai arba horizontaliai. Pastaruoju metu daug problemų kelia didelis sniego kiekis žiemos metu. Užpustomos stogo įlajos ir susikaupęs sniegas neleidžia vandeniui į jas patekti. Tokiu atveju HL siūlo naudoti įlajas su savireguliuojamuoju įmontuotu elektriniu kabeliu HL62.1. arba HL64.1. Integruotas į įlajos korpusą elektrinis kabelis šildo į įlają patekusį sniegą ir atlaisvina vandeniui kelią.

Švieslangių bei dūmų šalinimo liukų įrengimas sutapdinto stogo konstrukcijoje

Natūralios šviesos bei natūralaus vėdinimo tikslais sutapdinto stogo konstrukcijoje dažnai įrengiami švieslangiai, o dūmams ir karščiui šalinti gaisro metu – dūmų šalinimo liukai. Švieslangiai bei dūmų šalinimo liukai, jų kokybė, šiluminės savybės bei kokybiškas montavimas veikia stogo ir kartu viso statinio kokybinius bei energinio efektyvumo parametrus. Kokie pagrindiniai švieslangių ir dūmų šalinimo liukų parametrai turi būti aprašyti techniniame projekte?

Vienas pagrindinių parametrų, iki šiol keltų dūmų šalinimo liukams, – atsparumas ugniai ir degumas. Statiniuose naudojami dūmų ir šilumos natūralaus ištraukiamojo ventiliacijos įtaisai turėjo būti parenkami įvertinus aplinkos, kurioje bus naudojami, sąlygas ir ne žemesnių kaip B300 atsparumo ugniai ir Bs-1,d0 degumo klasių, tačiau ši situacija pasikeitė. Naujoje STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ redakcijoje dūmų šalinimo liukai turi būti ne žemesnės kaip B300 atsparumo ugniai klasės, o degumo parametrai nereglamentuojami.

Kitas labai svarbus rodiklis – šilumos perdavimo koeficientas Uwd (W/(m2·K). Jis šiandien tampa ypač aktualus, įgyvendinant Europos Sąjungos direktyvą Nr. 2010/31/ ES, apibrėžiančią statinio energinio naudingumo parametrus, ir reglamentuojamas STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“, nustatant jo dydį ≤ 1,4 W/m²K. Šio rodiklio aktualumas vis didėja: nuo 2014-ųjų bus leidžiama statyti ne žemesnę nei B energinio naudingumo klasę atitinkančius, o jau nuo 2016 m. – tik A klasės pastatus. UAB „Anvy“ tiekiami švieslangiai visiškai užtikrina reikalavimus, keliamus šiandienos statiniui, kai svarbus aukštas energinis efektyvumas ir energijos taupymas.

Kitas parametras, svarbus stoglangiams apibūdinti, – tai šviesos laidumas. Šis parametras priklauso nuo stoglangio kupolo medžiagos ir spalvos. Taip pat ne mažiau svarbu projektiniuose sprendiniuose apibūdinti stoglangių konstrukciją:

  • stoglangio pagrindo konstrukcinius ypatumus;
  • kupolo rėmo konstrukciją;
  • kupolo medžiagą ir jos techninius parametrus;
  • kupolo spalvą.

Sutapdinto stogo skardinimas. Apsaugos elementai

Sutapdintam stogui skardinti projekte turi būti numatyti atitinkami skardos gaminiai. Siekiant, kad stogo apskardinimas būtų ilgalaikis ir patikimas, projekte turėtų būti apibrėžti leidžiamų naudoti skardos ruošinių tipai. Skardos gaminius galima nurodyti šiais techniniais rodikliais:

  • skardos storis;
  • skardos antikorozinė danga.

Skardinimo darbų charakteristikos reglamentuojamos techniniu reglamentu STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“:

  • parapetų viršaus nuolydis ir išsikišimas už sienos ribų;
  • skardos gaminių užleidimas ant sienos.

Stogų dengimo specialistai atkreipia dėmesį, kad projektuose retai formuojami reikalavimai skardos ruošiniams, todėl dažniausiai naudojami pigiausi 0,5 mm skardos ruošiniai.

Įrengiant eksploatuojamus plokščiuosius stogus virš parapetų, būtina įrengti apsauginę tvorelę, kurios aukštis virš grindų lygio būtų ne mažesnis kaip 1 200 mm, o neeksploatuojamiems stogams – 600 mm aukščio, jeigu namo aukštis didesnis nei 10 metrų.

Vienas pagrindinių kokybės parametrų, kuris turėtų būti nurodomas apsauginėms tvorelėms, – tai antikorozinė danga. Formuojant reikalavimus antikorozinei apsauginių tvorelių dangai, būtina nustatyti tvorelių eksploatacijos aplinkos koroziškumo kategoriją pagal standarto EN ISO 12944-2 reikalavimus. Ji bendruoju atveju turėtų būti C3: miesto ir pramoninė atmosfera, vidutinė tarša sieros dioksidu, mažo druskingumo kranto sritys. Šiuo atveju antikorozinė tvorelių danga neturėtų būti prastesnė nei „karštasis cinkavimas“ EN ISO 1461 tvorelių, gaminamų suvirinimo būdu, arba milteliniu būdu dažytų Sendzimiro cinko skardos gaminių.

Inžinerinių komunikacijų nutiesimas per sutapdinto stogo konstrukciją

Inžinerinių komunikacijų nutiesimui pro sutapdinto stogo konstrukciją ir jų sandarinimui skiriamas per mažas tiek Lietuvos reglamentų, tiek projektuotojų bei montuotojų dėmesys. Kabelių įvadas per stogo konstrukcijas yra dažnai pasitaikanti problema, nes projektuose nenumatomi techniniai sprendiniai ir neįkainojami sąmatų rengimo metu, o siekiant išpildyti užsakovo pageidavimus ir įrengti tinkamus hermetiškus bei ilgalaikius kabelių įvadus susiduriama su kainos ir technine sandarinimo mazgo problema. Šio sandarinimo mazgo ekonominė problemos pusė galėtų būti išspręsta projektuotojams nurodžius techniniame projekte technologijos tipą ir sandarinimo komplektų skaičių. Sandarinimo sprendinių kaina siekia 1 000–5 000 Lt be PVM.

Įmonė UAB „SwelBalt“ šiuo metu siūlo dviejų gamintojų kabelių įvadų sandarinimo per stogo konstrukcijas sprendimus: „Roxtec“ ir UGA.

Bendrovės „Roxtec“ sprendimai yra skirti kabelių pluoštų įvadams. Ši įmonė siūlo dviejų tipų stogo įvadų sandariklius: „Swan Neck 6×1“ ir „Swan Neck 6×2“. Jie sudaryti iš cinkuotų plieninių įvadų detalių, tvirtinamų prie stogo konstrukcijų ir hermetiškai aplydomų stogo dangomis. Kabeliams sandarinti numatyti integruoti standartiniai „Roxtec 6×1“ arba „6×2“ dydžių rėmai, kuriuose pagal kabelių skaičių bei skersmenį parenkami sandarinimo moduliai.

Nedidelius kabelių įvadus per stogo konstrukcijas siūlo ir gamintojas UGA. Sandarinimo elementas susideda iš analogiško kaip ir įlajos vamzdžio ir integruoto plastikinio antvamzdžio kabeliams išvesti ir sandarinti. Plastikinis antvamzdis gali būti skirtas nuo 1 iki 12 kabelių. Kabeliai sandarinami termovamzdeliais, kaip parodyta viename iš paveikslėlių, o tuščios – rezervinės angos guminiais suspaudžiamais ir besiplečiančiais kaiščiais.

Inžinerinių įrenginių montavimas ant sutapdinto stogo

Įmonės „Walraven“ atstovas Baltijos šalyse atkreipia dėmesį į inžinerinių įrenginių bei jų įrengimo tvirtinimą ant sutapdinto stogo. Labai svarbu tai, kad visi statyboje naudojami produktai būtų specialiai gaminami atlikti konkrečiai funkcijai, o jų tinkamumas atlikti šias funkcijas įvertinti atitinkamais dokumentais. Dažnai susiduriama su tuo, kad inžinerinėms komunikacijoms ir įrenginiams tvirtinti projektuose nėra numatoma specialių gaminių, nesuformuojami biudžetai, o tai neigiamai veikia tiek pačią statybos kokybę, tiek rangovus. Šie dažnai dėl lėšų stygiaus yra priversti šiuos tvirtinimus montuoti iš ne tam skirtų produktų ir susidurti su užsakovų nepasitenkinimu. Įmonė „Walraven“ plokštiesiems stogams siūlo prekių ženklo „BIS Yeti“ modulinę inžinerinių sistemų tvirtinimo sistemą, skirtą vėdinimo įrenginiams, vamzdynams, ortakiams, priežiūros takams, saulės baterijoms, kabelių kanalams ir t. t. Sistemą „BIS Yeti“ sudaro:

  • medžio ir plastiko kompozito padas, atsparus UV, su neslystančiu antivibraciniu kilimėliu;
  • U tipo 41 x 41 x 2,5 mm plieniniai profiliai su montavimo tvirtinimo elementais, cinkuoti pagal standartą EN ISO 1461.

Žaibosaugos įrengimas ant sutapdinto stogo

Lietuvoje projektuojamos ir įrengiamos dviejų tipų žaibo apsaugos sistemos: pasyvioji ir aktyvioji. Žaibolaidžiams ir laidininkams tvirtinti parenkami tokie tvirtinimo elementai, kurie nepažeistų stogo dangos ir užtikrintų konstrukcijų patikimumą.

Pasyvioji žaibosauga ant sutapdintų stogų paprastai daroma tinklinė: ant stogo formuojami tinklo skyreliai, jų dydis priklauso nuo kategorijos (IV kat. 20 x 20 m, III kat. 15 x 15 m, II kat. 10 x 10 m, I kat. 5 x 5 m). „Horizontalūs laidininkai klojami pakeliant juos nuo dangos ant kaladėlės formos laikiklių“, – pastebi žaibosaugos sistemas montuojančios UAB „Edgama“ specialistai. Taip pat būtina apsaugoti ant stogo esančius įvairius antstatus, dažniausiai tai daroma naudojant vertikalius žaibolaidžius, juos tvirtinant ant betoninių padų. Geriausiai naudoti aliuminio lydinio žaibolaidžius dėl jų mažo svorio, iki 2 m ilgio žaibolaidžiui užtektų 9 kg svorio pado, 3 m ilgio – jau reikėtų 19 kg svorio pado (PB19). Po padais reikia pakloti guminius kilimėlius. Į bendrą žaibo apsaugos tinklą turi būti sujungtos stogo metalinės konstrukcijos: parapetai, apskardinimo elementai, tvorelės, tam naudojamos įvairių tipų varžtinės jungtys ir gnybtai. Kaip laidininką rekomenduotina naudoti aliuminio lydinio 8 mm skersmens vielą, ją lengva tiesinti elektriniu suktuvu. Be to, taip tiesinant aliuminio lydinio viela sustandinama. Tokios vielos pranašumai yra mažas svoris, maža varža, o tai reiškia mažą įkaitimą žaibo išlydžio metu. Aliuminio lydinio viela turi didelį santykinį pailgėjimą, todėl dėl temperatūrų svyravimų ji ilgėja ir traukiasi, tad būtina naudoti lanksčias jungtis arba įrengti nedidelius išgaubimus iš pačios vielos. Pačios vielos sujungimui ar persikirtimui reikia naudoti varžtines jungtis. Jos gali būti plieninės (cinkuotos pagal standartą EN ISO 1461 arba pagamintos iš nerūdijančiojo plieno) arba aliuminio lydinio.

Pasak UAB „Edgama“ specialistų, aktyvioji (ESE) žaibo apsauga ant sutapdintų stogų įrengiama gana paprastai ir greitai, be to, projekto sąmata dažnai būna mažesnė, jei lyginsime su tinkline. Montuojant tokio tipo žaibosaugos sistemą, reikia parinkti tinkamą stiebo vietą ir tvirtinimą. Jei ant stogo yra antstatų, galima tvirtinti stiebą ir prie jų, tačiau būtina atsižvelgi, ar tai bus pakankamai tvirta konstrukcija, ar vieta tinkama. Tvirtinama V formos plieniniais laikikliais su atramine kojele.

Universaliausias stiebo tvirtinimas ant sutapdinto stogo yra laisvai pastatoma konstrukcija. UAB „Mijona“ siūlo tokias konstrukcijas stiebams, kurių ilgis yra nuo 4 iki 6 m, stiebo skersmuo – 42 mm. Stiebai parenkami cinkuoti, atitinkantys standartą EN ISO 1461, arba pagaminti iš nerūdijančiojo plieno. Iki 4 m stiebams užtenka trijų betono padų (PB19), statant 5–6 m stiebą, rekomenduojama naudoti suporuotus betono padus. Atotampos visais atvejais yra privalomos, jos tvirtinamos prie pačios konstrukcijos galų. Tokią sistemą galima pritaikyti ir pasyviajai (strypinei Franklino) žaibosaugai.

Sutapdintų stogų montavimas

„Sutapdintų stogų montavimas prasideda nagrinėjant projektinę dokumentaciją ir ruošiant argumentuotą bei informatyvią stogo įrengimo darbų sąmatą“, – įsitikinę stogų montavimo srities UAB „Daistatus“ specialistai. Vienas išskirtinių aukštos kvalifikacijos statybos rangovų bruožų – kad jų rengtos sąmatos niekada nėra mažiausios, tačiau visi sąmatoje numatyti sprendiniai yra techniškai pagrįsti ir turės bus įgyvendinti statybos metu, jeigu norima įrengti kokybišką stogą. Labai svarbu, kad generaliniai statybų rangovai ar statybų valdytojai kuo anksčiau pasikviestų į partnerius savo subrangovus, galinčius padėti (profesionaliai įvertinti) kokybiškai analizuoti esamo techninio projekto bei jo sprendinių kokybę. O pastebėję nuokrypių ar trūkumų apie tai informuotų užsakovą. Taip užsakovas atkreips dėmesį ne tik į tuos rangovus, kurių pasiūlymas grindžiamas vien tik žema kaina, bet ir tuos, kurie pateikia sprendimą, paremtą pagrįstais techniniais sprendiniais bei protingomis kainomis. Rinkoje siūlant tik žemiausią kainą, kokybiškai įrengti stogų neįmanoma. Derybinis kainų pranašumas ne pati geriausia taktika rangovinėms organizacijoms ir ne pats geriausias vertinimo kriterijus užsakovams. Vertinant būtina vadovautis naudingumo kriterijais. Vienu metu žaisti du žaidimus – geriausios kainos ir aukštos darbo kokybės – beveik neįmanoma. Rangovinės įmonės, taikančios agresyvių nuolaidų politiką, dažniausiai įsigyja bilietą į vieną pusę, palikdamos ne pačius šilčiausius prisiminimus pastatų savininkams ar eksploatuotojams.

„Profesionaliai dirbančios ir atsakingos bendrovės pastangos turi būti kreipiamos į teisingą ir efektyvų veiklos planavimą, darbo organizavimo našumo didinimą bei pridėtinės vertės kūrimą tiek statybų valdytojams, tiek užsakovams“, – mano UAB „Daistatus“ specialistai. Kompanijai jau seniai tapo norma, kad dirbant išvien su statybų valdytojais parengiami optimalūs techniniai ir ekonominiai pasiūlymai užsakovams. Tokie pasiūlymai ne tik nepablogina techniniame projekte numatytų kokybinių parametrų, bet ir pasiūlo racionalių, pagrįstų sprendimų: numato tinkamiausią hidroizoliacinės dangos parinkimą, įvertinant objekto paskirtį bei kitus pastato parametrus, turinčius įtakos stogo eksploatacijai, technologiškai suderina medžiagų parinkimą ir užtikrina mazgų bei sprendinių išbaigtumą.

UAB „Daistatus“ esminė nuostata – daug mažų dalykų padaryti šiek tiek geriau už kitus, būti nuosekliems ir ištvermingiems, susitelkti į dalykų esmę ir šia mažų pranašumų visuma sukurti sėkmę tiek savo užsakovams, tiek ir savo įmonei. Kalbėdami apie stogų montavimą, UAB „Daistatus“ specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad stogdengių profesionalumas atsiskleidžia detalėse, o būtent: įrengiant įlajas, ventiliacijos kaminėlius, stoglangius, inžinerinių komunikacijų praėjimus, hidroizoliacinę dangą aplink stogo detales, kampuose ir kt. sunkiai prieinamose vietose.

Montuojant švieslangius, jų pagrindas turi būti montuojamas ant švieslangiams įrengti paruoštų plieno konstrukcijų, pakišant pagrindo užlanką po stogo paklotu, o tam reikia didesnių darbinių gebėjimų. Tai lemia stoglangio pagrindo įrengimo tvirtumą bei estetinį vaizdą iš apačios, nors tai dažnai pamiršta nekokybiškai dirbantys montuotojai. Taip pat svarbu iš anksto įsivertinti planuojamo įrengti stogo konstrukcijos matmenis, kad stoglangio rėmo viršus būtų iškilęs virš stogo konstrukcijos ne mažiau kaip per 300 mm, kad eksploatacijos metu, ypač žiemos pabaigoje, dėl aplink stoglangį susikaupusio sniego per stoglangį nepradėtų bėgti vanduo.

Įrengiant įlajas būtina tinkamai suformuoti nuolydžius aplink jas. Nuolydžiai dažniausiai suformuojami 500 mm atstumu, išpjaunant 4 cm storio viršutinį šilumos izoliacijos sluoksnį.

Dažna stogo įrengimo problema renovacijos metu yra įlaju sandarinimas su senais ketaus vamzdžiais. Tai labai atsakingas mazgas, kuriam sutvarkyti reikia kruopštaus darbo, kiekvienas vamzdis turi būti gerai išvalytas ir hermetiškai sujungtas su šiuolaikiniais plastikiniais nuotekų vamzdžiais, tam naudojant tinkamas gumines tarpines. Dažnai šie mazgai renovacijų projektuose yra pamirštami ir jiems neskiriama lėšų, o profesionalūs ir atsakingi stogdengiai, siekdami užtikrinti ilgalaikį nepriekaištingą stogo funkcionavimą, šiuos darbus dažnai yra priversti atlikti prarasdami dalį pelno.

Sutapdintų stogų kokybės įvertinimas

„Įrengiant kokybiškus sutapdintus stogus ne mažiau svarbus vaidmuo tenka ir techninę priežiūrą atliekančioms įmonėms“, – teigia UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ specialistai. Atsižvelgiant į dinamišką statybos procesą ir žemą projektų kokybės lygį, lieka remtis sukaupta patirtimi bei kompetencija. Labai svarbu iš anksto, t. y. prieš pradedant stogo montavimo darbus, aptarti su rangovu planuojamo įrengti stogo konstrukciją, pagrindines konstrukcines detales, numatyti sudėtingiausias stogo įrengimo vietas ir planuojamus įgyvendinti sprendinius. Itin svarbu įsisąmoninti, kad montavimo kokybės valdymas įmanomas tik užbėgant už akių problemoms, nes nekokybiško darbo šalinimas dažnai yra sudėtingas ir mažai kada atliekamas 100 %.

Sutapdintų stogų įrengimo kontrolės procesą apibrėžia Lietuvos statybininkų asociacijos statybos taisyklės „Stogų įrengimo darbai“. Jos numato vizualią kontrolę skirtingais stogo įrengimo proceso etapais. Dažniausiai pasitaikančios sutapdintų stogų įrengimo klaidos yra susijusios su atsakingų mazgų darbais, kuriems atlikti reikia didesnių gebėjimų ir piniginių sąnaudų, o kokybės problemos pasirodo tik po metų ar dvejų. Dažnai sąmatose tokie darbai nėra tinkamai įvertinami atlygiu rangovams, nekokybiškai dirbantys rangovai jų vengia, o atsakingi bando atkreipti į juos dėmesį dar derybų metu, taip rūpindamiesi savo įmonės reputacija.

„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad svarbus vaidmuo tenka ir statybines medžiagas tiekiančioms bendrovėms“, – mano internetinį portalą www.statybosproduktai. lt valdančios bendrovės UAB „Statybos marketingas“ specialistai. Šiuo metu rinkoje siūloma gausybė statybos produktų ir kiekvienas jų yra susijęs su tam tikrais įrengimo ypatumais, todėl tiek statybos darbų vadovai, tiek techninės priežiūros atstovai pageidauja gauti kuo smulkesnę informaciją apie planuojamus naudoti statybos produktus, o ypač produktų atitikties įvertinimo dokumentus bei specifinių detalių įrengimo schemas ar brėžinius. Dažnai tiekėjai apsiriboja pateikdami tik reklaminę statybos produkto informaciją, užmišdami techninę dokumentaciją, kurios pagrindu galima kokybiškai sumontuoti produktus ir jų sistemas. Būtina prisiminti, kad statybos produkto vertė jo vartotojui bus pasiekta tik kokybiškai ir pagal gamintojo rekomendacijas jį sumontavus, o vertė montuotojams bus sukurta, jeigu bus galima iš anksto numatyti ir įvertinti statybos produkto montavimo išlaidas ir išvengiama nekokybiško darbo šalinimo procedūrų.

Prielaidos kokybiškam sutapdintam neeksploatuojamam stogui įrengti. Geroji praktika

Stogai, sutapdinti su šilumos izoliacija, apsaugo pastatus nuo šalčio, karščio, atmosferinių kritulių, teršalų, triukšmo, UV spindulių ir kt. poveikio. Tokių stogų vertė sudaro apie 2,5–8 % viso pastato vertės. Kai sutapdinti stogai yra nekokybiški, žalos vertė gali būti žymiai didesnė. Pro sutapdintus stogus į išorę išeina 10–25 % šilumos energijos. Esant prastam stogų apšiltinimui ar blogai apsaugai nuo drėgmės bei teršalų, stogai gali peršalti ir pastatuose gali padidėti šilumos nuostoliai. Patalpose gali susidaryti ≥ 80 % santykinis oro drėgnis, o ant lubų bei šalia jų gali pradėti veistis mikroorganizmai – mikromicetai, patalpose gali susidaryti antisanitarinė aplinka ir imti gesti žemiau esančios konstrukcijos bei jų apdaila.

Kokybiško sutapdinto stogo įrengimas prasideda nuo aiškių ir pagrįstų sprendinių parinkimo, kai turi būti suformuojami pagrindiniai techniniai bei ekonominiai rodikliai. Be esminių šiluminių ir konstrukcinių stogo rodiklių, turi būti įvardytas ir stogo ilgalaikiškumo rodiklis, lemiantis daugumos pasirenkamų statybos produktų kokybę bei stogo kainą.

Aiškiai pasirinkus stogo ekonominius, konstrukcinius, ilgalaikiškumo bei kitus rodiklius, būtina juos apibrėžti techninio projekto metu. Taip pat aiškiai turi būti apibrėžti visi stogo konstrukcijos techniniai sprendiniai, planuojami naudoti statybos produktai bei techniniai parametrai, kurie užkirstų kelią prastesnės kokybės produktų naudojimui statybos metu. Greta pagrindinių stogo brėžinių turi būti pateiktos reikiamos stogo bei jo elementų detalės ir schemos. Rengiant apibendrintus medžiagų sąnaudų žiniaraščius, turi būti siekiama, kad jų pagrindu būtų galima sudaryti realius statybos biudžetus ir kokybiškai organizuoti rangovų konkursus, įvertinant ne tik siūlomų sprendimų kainą, bet ir kokybę. Sutapdinto stogo montavimo metu rekomenduotina vadovautis ne tik pagrindiniais Lietuvos statybos reglamentų reikalavimais, bet ir Lietuvos statybininkų asociacijos bei Polistireninio putplasčio asociacijos iniciatyva parengtomis atitinkamomis gerąją praktiką skatinančiomis taisyklėmis.

Gerąją praktiką skatinančios taisyklės techninės priežiūros įmonėms ir specialistams leidžia kokybiškai atlikti stogo darbų montavimo kokybės patikrą pagal aiškiai įvardytus kokybės įvertinimo kriterijus, o kokybiškai parengti projektai – papildomai įvertinti planuojamų naudoti statybos produktų atitiktį projektiniams sprendiniams ir užkirsti kelią nekokybiškai statybai.

 


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų