Tikslas – naujas senų statinių gyvenimas

2019 m. birželio 7 d.

Ką daryti su senais pastatais? Kartais jie net ir praradę išdidumą mums pasakoja senas istorijas, o kartais patys tampa priminimu. Norime tikėti, kad jie verti renesanso. Tačiau ko reikia, kad renovuoti statiniai sugrįžtų į visuomenės gyvenimą su visu turimu potencialu?

Kaip pastebi STRUCTUM projektų vadovas Linas Dagilis, turime puikių renovacijos pavyzdžių, tokių kaip „Vilnius Tech park“ ar Kauno kareivinių miestelis. Tai antram kvėpavimui prikelti statiniai, kurie net ir po renovacijos išlaikė savo autentiką. Gaila, kad daugelis pamiršome Kauno centrinio pašto istoriją. Šis ir daugelis kitų statinių verti būti išsaugoti dėl turtingos istorijos ir architektūrinio paveldo.

„Norime atkreipti dėmesį į senų, bet naujo gyvenimo nusipelniusių statinių, svarbą, jų atminimą. Tikimės, kad konferencijoje išgirstos sėkmės istorijos paskatins visuomenės įsitraukimą ir domėjimąsi renovacija. Kokybiškos renovacijos proceso nepavyks užtikrinti, jeigu jame nedalyvaus patikimi specialistai, savo srities ekspertai. Todėl į konferenciją pakvietėme ir ekspertus iš privataus sektoriaus. Šie specialistai sutiko pasidalinti istorinių pastatų ir gyvenamųjų namų renovacijos procesų subtilybėmis bei gerosiomis patirtimis“, – apie birželio 6 dieną vykusią, STRUCTUM ir Lietuvos architektų sąjungos organizuotą konferenciją Antras gyvenimas – naujas gyvenimas. Restauracija. Renovacija“ pasakojo L. Dagilis.

Pokyčiai, kurie pribloškė ne tik Lietuvą

Vienas iš A2SM įkūrėjų, architektas Aurimas Sasnauskas konferencijos dalyviams papasakojo apie „Vilnius Tech park“ renovaciją. Tai 10 tūkst. kvadratinių metrų ploto projektas.

XVIII amžiuje Sapiega šioje teritorijoje formavo barokinį parką, o XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pradžioje rūmai buvo perimti ir paversti ligonine. Rekonstruotas buvo ligoninės priestatas. XIX amžiuje ligoninė sparčiai plėtėsi ir padidėjo nuo 300 iki 700 ligonių vietų. Ši teritorija visada buvo uždara ir tik po Nepriklausomybės atgavimo, teritorija buvo atverta visuomenei. Tačiau pastatai buvo problematiški. 2014 metais Vilniaus savivaldybė nusprendė perkelti ligoninę, o šiuos pastatus už simbolinę kainą išnuomoti verslui. Verslas savo ruožtu įsipareigojo atnaujinti statinius.

„Dar veikė ligoninė, kai užsakovas pasirinko dirbti su mūsų komanda, ir mes atėjome apžiūrėti statinius. Matėme, kad korpusai labai blogos būklės. Įžengėme į koridorių labirintą. Didysis pastatas buvo apjungtas koridoriais, visi koridoriai buvo su pandusais. Kai kur sienos užklotos pigiomis plytelėmis, pakeisti langai ir stogas. Tačiau vaizdas buvo liūdnas. Vėliau įdomiau pažvelgėme į pastatus. Surinkome visą informaciją apie vertingus pastato elementus, kurie buvo išsaugoti, tokie kaip metaliniai, nors šalti, bet įdomūs ir gražūs langai, laiptai, senos krosnys, plytelės. Fasadai buvo saugojami kultūros paveldo “, – pasakoja pranešėjas.

A.Sasnauskas prisimena, kad vienintelė intervencija į šį pastatų kompleksą buvo konferencijų priestatas. Taigi, išsaugota vidinių kiemų struktūra. Visos erdvės pritaikytos naujoms funkcijoms: baras, kavinė, konferencijų erdvės, bendradarbystės erdvės. Vienas iš įdomiausių sprendimų – surinkti senus, įdomius elementus ir juos atrestauravus pritaikyti naujoms funkcijoms. Architektų komanda eskizavo ne tik šviestuvus, tačiau ir „reception“ stalus, kitus interjero elementus.

Tvaru ir energetiškai efektyvu

Bendrovės „Hydro Building Systems” Baltijos šalių vadovas Rimantas Staknevičius pastebėjo, kad renovacijos tikslai kiekvienam iš mūsų gali skirtis. Vieniems tai – akustinių savybių pagerinimas, kitiems – energijos taupymas ar išmaniųjų įrenginių įdiegimas.

Pastato gyvavimo ciklams sunaudojama apie 40 proc. pasaulio energijos. Jeigu teisingai suprojektuosime pastatus, pavyks sutaupyti 20 proc. energijos. Nuo 2030-ųjų naujai statomi statiniai turės būti su nuliniu energijos sunaudojimu, o 2050-aisiais absoliučiai visi statiniai turės nenaudoti energijos. Taigi visi statiniai bus renovuojami.

„Renovuodami turime surasti vėsinimo, šildymo, dirbtinio apšvietimo sprendinius, sumažinant išlaidas. Jau dabar matome, kad šešėliavimas pagerina patalpų mikroklimatą, tiesiog įrengiant apsauginius saulės ekranus. „Hydro” grupės prekinis ženklas WICONA turi AFS sistemų technologiją. Tai dvigubo stiklo paketo langai, kurie padeda pasiekti puikių rezultatų”, – sakė pranešėjas.

Šios sistemos garso izoliacija siekia net 50 decibelų. Pirkėjai džiaugiasi didelių formatų varstomais gaminiais. Pagal lango gabaritus, tarp stiklo paketų įmontuotas variklis valdo žaliuzių judėjimą. Pralaidi sistema natūraliai aušina variklį. Ši sistema leidžia sujungti langus į langų grupę ir valdyti patalpas, reaguojant į natūralų apšvietimą. Taip pat yra galimybė papildomai sumontuoti orlaides.

Pastatų renovacijai „Hydro Building Systems” prekinis ženklas WICONA siūlo ir daugiau pasirinkimų, kaip pavyzdį R. Staknevičius nurodo dviejų langų viename rėme sistemą. Ši sistema leidžia pasyviai išgauti energiją iš lango.

Sprendimai, kurie palengvins renovaciją

Bendrovės „Technonicol” vadovas Justas Razmus džiaugėsi, kad visi konferencijos pranešėjai ir dalyviai dalinosi mintimis ne apie atskiras galimybes, o sisteminius sprendinius. Statybinės sistemos kuriamos laboratorijose, mokslo centruose ir tai užtikrina svarbų aspektą renovacijoje, t.y. kokybę ir ilgaamžiškumą.

„Renovacija turi atspindėti kelis aspektus. Pirmiausiai tai saugumas, antras renovacijai keliamas reikalavimas – ilgaamžiškumas bei kokybė. Dalis auditorijos pasakytų ir dar vieną svarbią savybę – kainą. Tai svarbus aspektas, bet jokiu būdu negali būti svarbiausias. Renovacija pirmiausiai yra socialinis procesas”, – sako J. Razmus.

„Technonicol” vadovas pasakoja, kad rinkoje įmonė yra jau 25 metus. Turi 18 mokslo centrų, visame pasaulyje. Dirba 90 šalių ir turi daugiau nei šimtą patikimų statybinių sprendimų pamatams, fasadams ir stogams. J. Razmus konferencijoje daugiausiai dėmesio skyrė stogams. Pasak jo, renovuojamo pastato stogui negali būti taikomi kitokie reikalavimai nei naujo pastato stogui.

„Technonicol” kuria produktus, kurie leidžia pasiekti norimus rezultatus. Naujausia galimybė – saulės energiją atspindintis stogas.

„Kaip juokavome su kolegomis, pats „žaliausias” stogas yra baltas. Buvo ištirtas karščio salos efektas. Mieste visi paviršiai įkaista labiau nei miške ar kaime. Todėl mieste vėsinimui išleidžiama daugiausiai pinigų. Įkaitę paviršiai spinduliuoja karštį, todėl pastatų viduje jaučiame diskomfortą. Specialia technologija stogas padengtas pabarstais, kurie naudojami ant standartinės dangos. Dėl šios technologijos pastatas nesugeria į save karščio ir taip galima sumažinti vėsinimo sąnaudas. Antras privalumas – dėl to, kad dangos neveikia saulės spinduliai, ši technologija padeda užtikrinti stogo ilgaamžiškumą”, – sako „Technonicol” vadovas.

 Didžiosios magijos paieškos

„G. Natkevičius ir partneriai“ architektė Kamilė Lodaitė konferencijoje pasakojo apie istorinio Kauno kareivinių komplekso revitalizaciją. Kaip ji pati sakė, tikslas buvo nieko neimituoti, o panaudoti seną struktūrą, tačiau viduje sukurti visiškai naują kokybę žmonėms dirbti ir gyventi.

Revitalizacija – tam tikros teritorijos prikėlimas naujam gyvenimui. Tai sukūrimas teritorijos, kuri pritrauktų naujus gyventojus. Kauno kareivinių miestelis yra įsikūręs Žemųjų Šančių teritorijoje. Ši teritorija saugoma paveldo. Kaip pasakoja K. Lodaitė, architektų komanda, atvykusi pirmą kartą apžiūrėti objekto, rado užkaltus langus, byrėti pradėjusius pastatus, dalis plytų buvo dažytos, nes, matyt, jas bandyta saugoti, tačiau nesėkmingai, stogai – kritinės būklės. Tačiau nepaisant to, objekte būta svarbių architektūrinių elementų, tokių kaip arkos, frontonai.

„Vienas iš pagrindinių sėkmės veiksnių buvo architektų bendradarbiavimas su paveldosaugininkais. Projekto tvarkybos projektą rengė specialistai, kurie žinojo ką išsaugoti, kurioje vietoje iškirsti angas. Antras sėkmės faktorius – kompleksinė regeneracija. Retai kada yra galimybė atgaivinti teritoriją, o ne atskirą statinį. Projektas išskirtinis ir dėl funkcinės įvairovės: administraciniai pastatai, prekybos centras, darželis, gyvenamieji namai, sporto klubas. Nepaisant to, buvo išlaikyta pirminė miestelio struktūra“, – sakė pranešėja.

Plytos labai intensyvios, todėl atsisakyta naudoti dirbtines medžiagas. Vietoje to, antstatai – iš grūdinto plieno, balkonams formuoti panaudoti metalo lakštai, o nauji elementai sukurti iš tapybiško betono.

„Ruošiantis šiai konferencijai manęs paklausė – ką lengviau projektuoti – seną ar naują. Ir vienareikšmiškai senų pastatų rekonstrukcija tave įpareigoja žaisti jau sukurtomis taisyklėmis, bet už tai rezultatas yra dvasia, kurios niekada neturės naujos statybos pastatas“, – sako K. Lodaitė.

Liftų renovacija ir keitimas

Architektė pasakojo ir neįprastas situacijas, tarkim, Kareivinių miestelio rekonstrukcijos metu teko liftus įrengti taip pat kaip šulinį į žemę – iš viršaus nuleisti į žemę. Šis sprendimas padėjo išsaugoti buvusias statinio konstrukcijas. Tuo tarpu, Mantas Romaška, UAB „Baltijos liftai“ direktoriaus pavaduotojas, pasakoja, kad dešimtame aukšte gyvenantis gyventojas lifte per dieną vidutiniškai praleidžia tiek laiko kiek praleidžia keliaudamas į darbą.

„Iš mūsų prižiūrimų liftų didžioji dauguma liftų, t.y. beveik 60 proc., viršija 40 metų ribą, o beveik visi Vilniuje liftai viršija 20-ies metų ribą. Vidutinis amžius yra 42 metai, seniausias – 54-eri. Saugus lifto naudojimo resursas yra iki 25 metų, vėliau reikia nustatyti lifto būklę ir planuoti jo renovaciją. Šiuo metu Vilniuje dėl prastos būklės yra išjungti 34 liftai“, – pasakoja pranešėjas.

M. Romaška pastebi ir tai, kad lifto saugumui įtakos neturi kabinos renovacija. Per dažnai gyventojams sukuriama iliuzija, kad pakeitus lifto kabiną, liftas yra naujas.

„Liftas yra ne tik kabina, tai potencialiai pavojingas ir sudėtingas įrenginys, kuris dėl judančių dalių kelia pavojų žmogaus sveikatai ir net gyvybei. Senuose liftuose dažniausiai pasitaiko kelios problemos. Viena iš jų – dėl nusidėvėjimo – kabiną keliančio įrenginio triukšmas ar vibracija. Taip pat greičio ribotuvas, kuris kontroliuoja liftą, sustabdo jeigu liftas kristų. Trečioji – durų keliamas triukšmas. Visoms šioms problemoms spręsti reikalinga kapitalinė lifto renovacija. Pirmiausiai dėl kainos, tačiau ir dėl trumpesnės darbų atlikimo trukmės. Naujo lifto pirkimas leistų ne tik pasirinkti apdailą, tačiau ir pasididinti kabinos plotą. Tačiau tai yra brangiau“, – sako bendrovės „Baltijos liftai“ direktoriaus pavaduotojas.

„Baltijos liftai“ prižiūri daugiau nei 2000 įrenginių. Maždaug pusę iš jų yra įrengti senos statybos daugiabučiuose. Kasmet įmonė atlieka maždaug 50 liftų keitimo ir renovacijos projektų.

„Sumaišykime“ miestą

 „JDS Architects Brussels“ studijos atstovas Paul Arsene sakė, kad kiekvienas rekonstrukcijos projektas tai yra būdas sukurti daugiau galimybių pastatui, miestui ar teritorijai. „JDS Architects Brussels“  – Belgų architektų studija, kuri dirba su projektais Danijoje ir Belgijoje. Studija dirba su renovacijos projektais ir visada skatina objektus renovuoti, nes tai yra pigiau nei statyti naujus.

„Mūsų vienas iš įdomesnių renovacijos projektų buvo Kopenhagoje. Gyvenamojo namo savininkai norėjo rekonstruoti jų pastatą ir suteikti statiniui daugiau funkcijų. Todėl ant pastato stogo buvo įkurtas sodas. 2010 metais ta pati idėja buvo pritaikyta Briuselyje, ant Tarptautinio teismo stogo įrengiant terasas“, – pasakoja pranešėjas.

Osle 2011 metais buvo kuriama čiuožinėjimo trasa, vietoje ten buvusių elementų. „Kai mes kalbame apie rekonstrukciją, mes turime kalbėti ir apie gamtos atkūrimą. Šis projektas buvo nebrangus. Todėl panaudojome kolonas ir nesudėtingą struktūrą, kuri iš tam tikrų „kampų“ primena Eifelio bokštą“. 2017 metais buvo kuriamas dar vienas renovacijos projektas, kurį mes vadiname paslapties namu („Secret house“). Jo pagrindiniu tikslu taip pat buvo siekis išsaugoti medžius“, – konferencijos dalyviams pasakojo pranešėjas.

Architektas Paul Arsene prisimena, kad kuriant šį projektą buvo siekiama akcentuoti išsaugotus medžius ir natūralią gamtą bei į aplinką integruoti gyvenamąjį namą. Dar vienas projektas – meno muziejaus įkūrimas.

„Mes buvome įpareigoti sukurti jungtį tarp miesto ir muziejaus programos. Pastatas dabar yra atidarytas, bet su juo dirbome metus. Per šį laiką konsultavomės su milžiniška specialistų komanda. Mūsų tikslas buvo sukurti „Meną visur“. Mes nusprendėme paliesti kuo mažiau seno pastato, kuriame anksčiau buvo senų automobilių salonas. Pats pastatas priminė katedrą“, – rekonstrukcijos projektų iliustracijas rodo Paul Arsene.

Jungiklis padeda

Artūras Kriukovas, Vilniaus techninio skyriaus vadovas „JUNG Vilnius“, sako, kad renovacijos poreikį kiekvienas gali nustatyti. Kam atrodo patogu ir naudinga šiandien, o kas norėtų pakeisti kažkuo tai geresniu.

„Renovaciją galime skirstyti į tris kategorijas: minimalią, maksimalią pilną ir suplanuotą iš anksto (kada renovaciją planuojame prieš penkis, dešimt metų). Minimalios renovacijos metu (elektros jungiklių prasme) mes pakeičiame tik esamą įrangą, o laidus paliekame. Vienas iš pavyzdžių, koridoriaus jungiklio pakeitimas į judesio daviklį. Tai leidžia gauti papildomas funkcijas“, – sako pranešėjas ir vardina galimybes tokias, kaip pavyzdžiui vonios kambaryje turėti dienos ir nakties šviesos kiekį, galima prijungti radiją, praplėsti šviesos srautą, viską reguliuoti tiesiai išmaniuoju telefonu.

Pasak A. Kriukovo, antra pilna renovacija yra analogiška naujai statybai, kuomet yra galimybė viską perdaryti iš naujo. Tai lankstumas, tačiau jis kainuoja brangiai. Toks įdomus žingsnis, kada sekančią renovaciją planuoti iš anksto. Tuomet mechanizmus galima atskirti ir juos bei jų dalis keisti bet kada.

„Vietoj to, kad mokėti pilną kainą, aš keičiu pusę jungiklio ir moku pusę sumos. Dar viena galimybė – pastato KNX instaliacijos, kurios dėka apšvietimas, temperatūra ir kiti įrenginiai apjungti vienoje instaliacijoje. Taigi, jeigu noriu pakeisti, turi tiesiog perprogramuoti, tada pakeitimas kainuoja santykinai mažai“, – pasakoja A. Kriukovas.

Paklaustas apie sistemų programavimą, jeigu trumpam laikui dingo elektra, JUNG Vilnius“ Vilniaus techninio skyriaus vadovas patikina, kad nustatymai niekur nedings ir atsiradus elektrai, prietaisai bei įrenginiai veiks, kaip veikė iki tol.

Įmonė JUNG įsteigta daugiau nei prieš šimtą metų, Vokietijoje. Pranešėjas pripažįsta, kad per šį laiką renovacijos tema buvo nagrinėta/tyrinėta ne kartą ir ne tik Vokietijoje, tačiau ir Europoje. Lietuva vis dar ieško geriausių sprendimų.  Todėl vienareikšmiškai pravartu konsultuotis su gamintojais, kurie žino net mažiausius renovacijos aspektus.

Inovatyvi inžinerija pastatų renovacijai

UAB „Geberit“ projektų vadovas Vytautas Dinda pastebi, kad visi dalyvaujantys renovacijos procese sutiks, jog renovacijos tikslas yra seną pastatą atkurti naujam gyvenimui, pritaikyti, padaryti jį funkcionalesnį. Su kokiomis problemomis susiduriame? – Žinoma prasta garso izoliacija. Taip pat nesandarūs buitinių, lietaus nuotekų vamzdynai, korozija vandentiekio vamzdynuose.

„Kaip pakeisti seną lietaus nuotekų vamzdį? Iš praktikos esame susidūrę, kad dažniausiai senuose namuose arba namuose, kurie turi plokščią stogą, lietaus nuotekų stovai sumontuoti pastato viduje. Todėl juos keisti yra sudėtinga ir labai brangu. „Geberit“ turi problemos sprendimą, tai yra PLUVIA sistema. Šią sistemą „Geberit“ gamina daugiau nei 40 metų. Ji plačiai naudojama renovuojamuose pastatuose. Į sistemą įeina programinė įranga.“, – pasakoja V. Dinda.

Kaip veikia lietaus nuotekų sistemos vamzdynas? – klausia konferencijos dalyvių pranešėjas. Vamzdynas surenka vandenį. Tam, kad vanduo bėgtų, reikalingas oras. Vanduo traukia orą, taigi dažniausiai sistemos užpildomas vandeniu iki 50 proc. Tuo tarpu vakuuminės sistemos veikia pilno užpildymo principu. Projektuojant sistemą, vamzdynų skersmenys yra bent du kartus mažesni, nei standartinėje.

„Geberit“ projektų vadovas konferencijoje pasakoja, kad renovuojant pastatą į senąjį lietaus nuotekų vamzdyną įleidžiamas PLUVIA vamzdis. Kadangi jo skersmuo yra du kartus mažesnis, senasis vamzdis tarnauja kaip šarvas. Turime efektyvų sprendimą nuleisti vandenį nuo stogo į laukus. Sąnaudų efektas yra mažesnis kartais, nei keičiant seną nuotekų vamzdyną į naują.

 „Geberit“ projektų vadovas pasakoja, kad paprastai nuotekų sistemose atsiranda triukšmas dėl vamzdynų tiesioginės sąveikos su konstrukcijomis, taip pat kai pakeičiama nuotekų kritimo ašį. Buitinių nuotekų sistema „Silent PP“ gaminama iš trisluoksnės, aplinkai draugiškos medžiagos. Viduriniame sluoksnyje yra mineralinė medžiaga, kuri gerina visos sistemos akustiką.

Kaip suvaldyti garsą?

Bendrovės „Lorensa“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Micūras konferencijoje pastebėjo, kad garsas yra svarbus komponentas mūsų sveikatai. Todėl būtina atkreipti dėmesį į garso izoliaciją. Kaip pagerinti žmogaus gyvenimą – kaip suvaldyti elektromagnetinius taršos šaltinius ir garsus?

„Vienu atveju užteks įrengti garsą izoliuojantį fasadą, kitu atveju – teks įrengti lokaliai nutolusias akustines sieneles. Akustinio granulato kompozicinės plokštės NIGUM suderintos su mums žinomomis medžiagomis, gauname neblogus rezultatus. Jeigu norime pasiekti A garso klasę, tradiciniu būdu, turėtume įrengti 60 cm betono pertvaros. Kiek reiktų armatūros? Ar tai būtų sveika? Lygiai tokią pačią charakteristiką galime išgauti derindami 15 mm jau minėtą akustinę plokštę“, – sako pranešėjas.

Renovuojamuose pastatuose net lifto šachtas galima izoliuoti padengiant šiomis kompozicinėmis plokštėmis. Jų panaudojimas leidžia sutaupyti, nes vienas kvadratinis metras kainuoja vos 7 eurus.

Pasak A. Micūros, tankiai apgyvendintose teritorijose didelė problema – ventiliatorių keliamas triukšmas. Vienoje vietoje negalima statyti trijų tokių pačių charakteristikų įrenginių, nes jie kelia rezonansą. Tačiau jeigu susidarė tokia situacija, galima suvaldyti triukšmą bet kur ir bet kada. Taip pat paprastai galima integruoti ne tik garso, bet ir elektromagnetinių bangų suvaldymą. Iki šiol nei Lietuvoje, nei Europoje nebuvo A garso klasės pertvarų. Naujovė Lietuvoje ir Europoje – modulinė, lengvai surenkama, aukščiausios garso klasės reikalavimus atitinkantis kompozicinis sprendimas.

Konferenciją moderavo Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorius Marius Dirgėla.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/download-2.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!