„Jungtinės tautos” įspėja, kad jeigu situacija radikaliai nepasikeis, pasaulio vidutinė metinė temperatūra padidės trimis laispniais Celcijaus. Tai privers perbraižyti žemėlapius. Iki šiol pasaulinės pastangos, kaip antai Paryžiaus susitarimas dėl klimato, kuriuo bandyta apriboti pasaulinį atšilimą iki 2C, lyginant su priešindustriniu lygiu, nedavė lauktos naudos. Atsižvelgiant į naujausias prognozes iki 2100 m. temperatūra padidės 3,2 C. Šis tikslas atrodo nepasiekiamas. Viena iš didžiausių grėsmių miestams visame pasaulyje yra jūros lygio kilimas, kurį sukelia vandens lygio kilimas dėl aukštesnėje temperatūroje tirpstančių ledynų šiaurės ir pietų poliuose. Mokslininkų ir ne pelno organizacijos „Climate Central“ duomenimis, 275 milijonai žmonių visame pasaulyje gyvena vietovėse, kurios galiausiai bus užtvindytos. Labiausiai tai paveiks Azijos miestus, net keturi iš penkių nukentėsiančių žmonių šiandien gyvena Azijoje. Tačiau neramumai laukia ir lietuvių taip pamėgto Egipto.
Osaka, Japonija,
Japonija jau susiduria su klimato kaitos sukeltų potvynių keliama grėsme. 5,2 mln. gyventojų turintį miestą prieš mėnesį nusiaubė nepaprastai stiprus taifūnas ir negailestingas lietus. Jūros lygio pakilimas pertvarkys vietoves. Ekonomistai teigia, kad pakrančių potvyniai 2070-aisiais metais gali pakenkti beveik 1 mln. žmonių ir tai sukels didelių ekonominių sunkumų valstybėms.
Kaip ir daugelis Japonijos, Osaka jau turi pakrančių sistemas, padedančias kovoti su cunamiu, nors jų veiksmingumas vis dar ginčytinas.
„Anksčiau mūsų atsakas buvo sutelktas į visuotinio atšilimo priežasčių mažinimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad klimato kaita yra neišvengiama, pasak Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (IPCC), dabar aptariame, kaip reaguoti į stichines nelaimes, kurios bus” – sakė Oasaka savivaldybės aplinkos biuro vadovas Toshikazu Nakaaki.
Aleksandrija, Egiptas
3 mln. žmonių gyvena Aleksandrijoje. Studentai eina link įspūdingų Aleksandrijos bibliotekų. Kiti gyventojai jaukiai leidžia laiką paplūdimiuose. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija pranešė, kad Aleksandrijos paplūdimiai bus panardinti netgi į 0,5 metrų gylį, o 8 milijonai žmonių turės būti perkelti toliau nuo potvynių skalaujamos Aleksandrijos, Nilo deltoje.
Tačiau daugelis gyventojų yra per mažai informuoti, kad susietų vis daugiau vykstančių chaotiškų oro sąlygų ir potvynių su klimato kaita. „Didžioji dauguma Aleksandrijos gyventojų neturi žinių, ir tai man kelia nerimą. Negaliu tikėtis, kad vyriausybė padidins informuotumą apie šią problemą, kol ji nesmogs visa jėga“, – sakė 22 metų geografijos studentas Kareem Mohammed. „Egiptas kasmet išleidžia 700 mln. EGP (apie 30 milijonų eurų), kad apsaugotų šiaurinę pakrantę. Tačiau to maža.“, – sakė dr. Magdy Allam, Arabų aplinkos ekspertų sąjungos vadovas, kuris anksčiau buvo Egipto aplinkos ministerijos narys.
Allamas paminėjo 1830 m. Pastatytą „Mohammed Ali“ jūros sieną kaip pagrindinę apsaugą, taip pat betoninius blokus, kuriais yra žymima kranto linija, skirta „potvynių vandeniui nutekėti nuo gyvenamųjų rajonų“. Tačiau kritikai teigia, kad to nepakanka, atsižvelgiant į problemos mastą.
„Yra tyrimų, rodančių, kad mūsų miestas yra vienas iš daugelio pasaulio gyvenviečių visame pasaulyje, kuris iki 2070 m. bus panardintas, jei nieko nebus padaryta“, – sakė Ahmedas Hassanas iš iniciatyvos „Išsaugoti Aleksandriją“.
Rio de Žaneiras, Brazilija
1,8 mln. žmonių apgyvendintame atvirukų mieste turi daug priežasčių jaudintis dėl klimato atšilimo. Pasak „Climate Central“, klimato atšilimas sukeltų ne tik garsių Rio de Žaneiro paplūdimių, pvz., „Copacabana“ užtvindymą, tačiau ir oro uostų paskandinimą po vandeniu. Pastaruoju metu potvyniai sunaikino šimtus metrų paplūdimių ir infrastruktūros.
Praėjusiais metais Rio miesto vyriausybė ir Rio de Žaneiro federalinis universitetas parengė studiją „Prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“. Klimato kaitos „prisitaikymo planas“, parengtas su federalinio universiteto profesoriais, pasiūlė strategijas, kaip spręsti pažeidžiamumą tokiose srityse kaip transportas, sveikata ir būstas. Tačiau iki šiol nedaug padaryta.
Šanchajus, Kinija
2012 m. JK ir olandų mokslininkų komandos ataskaita paskelbė, kad Šanchajus yra labiausiai pažeidžiamas didmiestis pasaulyje, atsižvelgiant į tokius veiksnius, kaip žmonių, gyvenančių arti pakrantės, skaičius, laikas, reikalingas atsigauti po potvynių, ir priemonės apsaugoti nuo potvynių. Prognozės rodo, kad didžioji miesto dalis galiausiai gali būti panardinta į vandenį, įskaitant miesto centrą, lankytinus objektus, oro uostus.
Nuo 2012 m. Vyriausybė nuolat stengiasi įveikti šią grėsmę, įskaitant didžiausią Kinijos giliavandenių drenažo sistemą, kurią sudaro 15 km vamzdžių, išleidžiančių lietaus vandenį. Vyriausybė skyrė 40 mlrd. Juanių (apie 5 mlrd. eurų) upės potvynių padarinių sumažinimo projektui. Potvynių kontrolė buvo įdiegta palei garsiąją Bundo pakrantę.
Majamis, JAV
2,7 mln. žmonių gyvenančiame mieste pavojaus varpai skamba vis garsiau, kai kiekvienas potvynis didina vandens lygį, miesto gatvėse.
Vietiniai gyventojai tai laiko „naujuoju normaliu“ reiškiniu didžiausiame Floridos didmiestyje, kuris dėl klimato atšilimo vieną dieną nustos funkcionuoti. Net 2 C atšilimas reikštų trečdalio Floridos praradimą ir beveik 7 milijonams žmonių – gyvenamosios vietos praradimą.
„Turime tikrai vertingą miestą, kurį daugelis žmonių mėgsta ir nori investuoti. Reikia išleisti obligacijas, kurių pirkėjai prisidėtų prie miesto infrastruktūros gerinimo“, – sakė miesto komisijos pirmininko pavaduotojas Ken Russell.
Praėjusiais metais Majamio miestas paskyrė jūrininką Jane Gilbert į naujai sukurtą vyriausiosios atsparumo pareigūno pareigas.
Metodika
Potvynių žemėlapiai buvo sukurti naudojant jūros lygio pakilimo įverčius iš „Climate Central“ ir skaitmeninio aukščio duomenų. Gyventojų skaičiavimai susiję su miestų aglomeracijomis. Temperatūros projekcijos pagrįstos Vašingtono universiteto išmetamųjų teršalų modeliavimo ir Jungtinių Tautų pateiktais atšilimo įvertinimais. Trajektorijos atnaujintos, kad atitiktų naujausias temperatūras, kurias užregistravo „Met Office Hadley Center“.
