Tvarumas statybose: ateities pastatus svarbu statyti jau šiandien

2021 m. birželio 10 d.

„Structum“ redakcija.

portalas@structum.lt

Norint išsaugoti planetą ateities kartoms, svarbu visose žmonių veiklos srityse siekti tvarumo. Viena iš šių sričių – statyba ir NT projektų vystymas. Europos Komisijos duomenimis, pastatai suvartoja maždaug 40 % visos pagaminamos energijos ir lemia daugiau nei trečdalį visos šiltnamio dujų emisijos. Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas įsitikinęs, kad tvaresni ir aplinkai draugiški statiniai gali smarkiai sumažinti įtaką klimato kaitai ir kartu užtikrinti patogesnį bei taupesnį žmonių gyvenimą juose.

„Pastatai ir jų statyba neišvengiamai turės tapti vis tvaresni. Kuo sparčiau nekilnojamojo turto vystytojai ir visas statybų sektorius žengs žaliąja kryptimi, tuo reikšmingiau prisidės prie klimato pusiausvyros atkūrimo. Reikia peržiūrėti statybų procesus, naudojamas medžiagas, taikomus metodus ir ieškoti racionaliausių bei tvariausių sprendimų“, – teigia K. Vanagas.

Taip statybų sektorius, jo įsitikinimu, gali padėti pasiekti Paryžiaus susitarimo ir Europos Žaliojo kurso iškeltus CO2 emisijos mažinimo tikslus, kurie tampa vis ambicingesni. Praėjusių metų pabaigoje Europos Vadovų Taryba patvirtino naują išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą. Siekiama ne vėliau kaip 2030 m. grynąjį šiltnamio dujų efektą ES valstybėse sumažinti ne mažiau kaip 55 %, lyginant su 1990 metais. Iki 2050 m. ES sieks užtikrinti, kad į aplinką būtų išmetama ne daugiau CO2, nei absorbuojama.

Atsakingai – nuo projektavimo ir ekploatavimo

Didelis dėmesys turi būti skiriamas ne tik statybos darbų procesui, bet ir pastatų tvarumui bei aplinkai draugiškai jų eksploatacijai. Būtent pastato eksploatacijos metu išsiskiria didžioji CO2 emisijos dalis. Suskaičiuota, kad 4 tūkst. m2 ploto pastatas, įskaitant statybų ir eksploatacijos CO2 pėdsaką, iš viso į aplinką per metus išskiria maždaug 14,2 tūkst. tonų šiltnamio dujų. 85 % šio kiekio išsiskiria pastatą eksploatuojant, 13 % emisijos tenka statybinių medžiagų gamybai ir tiekimui į statybos aikštelę ir vos 2 % – pačiam statybos darbų etapui.

„Tad, jau projektuojant ir statant pastatus, svarbu galvoti, kokia bus jų eksploatacija. Kuo daugiau dėmesio projektavimo metu skiriama tvarioms būsimo pastato medžiagoms ir naudojamai įrangai, tuo labiau galima sumažinti jo poveikį aplinkai“, – sako „YIT Lietuva“ vadovas.

Plėtojant gyvenamuosius namus, verslo centrus ir kitus pastatus, didelis dėmesys skiriamas jų energiniam efektyvumui, pažangioms šildymo, vėdinimo ir vėsinimo sistemoms bei kitiems žaliesiems sprendimams. Ne mažiau svarbu statybai naudoti medžiagas, kurias gaminant išsiskiria mažiau CO2 ir sunaudojama mažiau energijos. Tad vis dažniau pasirenkamos tvaresnės medžiagos, pavyzdžiui, mediena, kurios apdirbimo technologijos yra reikšmingai patobulėjusios, ji palieka mažesnį CO2 pėdsaką nei dauguma kitų statybinių medžiagų ir gali būti panaudojama ilgalaikėms statinių konstrukcijoms arba apdailai.

Užsibrėžė perpus sumažinti CO2 pėdsaką

Bendrovė „YIT Lietuva“, kartu su visa korporacija YIT, teigiamų pokyčių siekia pradėdami nuo savęs. Grupė užsibrėžė tikslą savo veiklos CO2 emisiją iki 2030 m. sumažinti mažiausiai perpus. „Sekdami korporacijos YIT pavyzdžiu, bendrovėje „YIT Lietuva“ taip pat išsikėlėme tikslą visuose savo vystomuose projektuose per dešimtmetį CO2 emisiją sumažinti perpus. Jau 2020 m. pradžioje pradėjome skaičiuoti ir vertinti savo vystomų projektų CO2 pėdsaką ir siekiame jį mažinti“, – teigia K. Vanagas.

Pasak jo, pirmiausia svarbu įsivertinti, kiek šiltnamio dujų išmetama į atmosferą, statant bei eksploatuojant naujus pastatus, kuriems procesams tenka didžiausia emisijų dalis. Turint tikslius skaičius, bus aišku, kiek ir kokius sprendimus reikia taikyti siekiant užsibrėžtų tikslų.

Pastato statybų ir būsimos eksploatacijos sukeliamos CO2 emisijos įvertinimas šiuo metu atliekamas įgyvendinant visus bendrovės „YIT Lietuva“ būsto projektus. Tokie skaičiavimai taip pat numatyti atlikti ir statant komercinės paskirties pastatus bei įgyvendinant infrastruktūros projektus. Tam rengiamos metodologijos ir atliekami bandomieji skaičiavimai.

„CO2 emisijos skaičiavimai atliekami trijuose projekto etapuose – statinį planuojant, projektuojant ir vykdant statybos darbus. Tokiems skaičiavimams pirmiausia reikalinga tam tikra pirminė informacija: pastato paskirtis, aukštingumas, numatomi architektūriniai, konstrukciniai ir inžineriniai sprendimai. Tuomet atliekami detalūs skaičiavimai, naudojant specialius skaitmeninės statybos modelius. O skaičiavimams užbaigti reikalinga energinio modeliavimo informacija: prognozuojamos metinės pastato elektros bei šilumos energijos sąnaudos. Šis etapas kol kas sudėtingiausias“, – pasakoja K. Vanagas.

Bendrovės vadovo teigimu, norint atlikti tokius skaičiavimus, reikalingos papildomos kompetencijos, kurių vis dažniau prireiks ateityje, – ne tik inžinerinės žinios, bet ir duomenų analizės įgūdžiai, geras BIM modelių ir CO2 skaičiavimo metodologijų išmanymas. Įmonės darbuotojai tam yra specialiai rengiami.

Sprendimai keičia aplinką jau šiandien

Siekdama išsikeltų tikslų, „YIT Lietuva“ jau taiko įvairias priemones: naudoja tik žaliąją energiją, perdirba ir pakartotinai naudoja seną asfaltą, vystomuose projektuose ir savo biuruose diegia energiją taupančius bei išmaniuosius apšvietimo valdymo sprendimus, statybvietėms apšviesti naudoja tik žemosios įtampos energiją. „Nuosekliai siekiame įvertinti savo poveikį aplinkai ir jį mažinti. Netrukus planuojame plėsti šiukšlių rūšiavimą objektuose ir mokyti savo darbuotojus, kaip tai daryti tinkamai“, – sako įmonės vadovas.

Pirmiausia CO2 emisiją siekiama mažinti, ieškant efektyvesnių projektinių sprendinių, kurie emisijos kiekį lemia tolesniuose projekto įgyvendinimo etapuose. Taip pat ieškoma galimybių naudoti mažesnę emisiją sukeliančias medžiagas. Skaičiavimai rodo, kad didžiausia pastato CO2 emisijos dalis tenka statybinėms medžiagoms, kurioms pagaminti sunaudojama daug energijos. Tokios medžiagos, kaip betonas, armatūra ir kitos metalo konstrukcijos, sudaro iki 35 % visų statybinių medžiagų sukeltos CO2 emisijos.

„Esame atlikę jau dešimties objektų CO2 emisijos skaičiavimus. Analizuodami CO2 pėdsako informaciją, stengiamės pamatyti tendencijas: kokie sprendimai ir procesai lemia daugiausia šiltnamio dujų, o kurie yra efektyvesni. Pavyzdžiui, matome, kad didesnė emisija yra tuose projektuose, kuriuose gamybos procesai atliekami statybos vietoje. Gamybos procesai gamyklose labiau optimizuoti, todėl jiems sunaudojama mažiau energijos, palyginti su tuo pačiu darbu statybvietėse“, – teigia K. Vanagas.

Taip pat pastebima, kad didesnė CO2 emisija išskiriama tuomet, kai statybose atliekama daugiau monolitinio gelžbetonio liejimo darbų. Tokių tendencijų įvertinimas, planuojant būsimus projektus, leidžia pasirinkti aplinkai palankiausius sprendimus ir medžiagas, kurie darys įtaką aplinkai ateityje.

www.yit.lt

 

Temos:

statyba
https://structum.lt/wp-content/uploads/2021/05/šoninis_baneris_programėlė_05.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!