Nepaisant pastangų mažinti degalų suvartojimą, visame pasaulyje energijos paklausa nuolat auga. Todėl vis daugiau mokslininkų, inžinierių, konstruktorių projektuotojų ir architektų kelia alternatyvios ir atsinaujinančiosenergijos aktualumo klausimą. Svarbu ne tik taupyti energiją, bet ir optimizuoti procesus, kurie gali prisidėti prie tvaraus energijos šaltiniųnaudojimo.
Šiame kontekste viena svarbiausių temų – atsinaujinančiosenergijos gavyba, kurios indėlis į viso pasaulio energijos suvartojimą kol kas išlieka nedidelis. Net kartu su moderniuoju biokuru ir hidroenergija atsinaujinančios energijos dalis yra mažesnė nei 5 %. Todėl ypatingą svarbą įgaunakompleksinis požiūris į energijos taupymą – didesnė parama atsinaujinančios energijos plėtrai, kūrybiškas energijos taupymo metodų ir inovatyvių tvarių šildymo sistemų taikymas.
ŠVOK NAUJOVĖS
Specialistai teigia, kad šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų kompleksas (ŠVOK) yra namo „plaučiai“.Nuo šių „plaučių“ tvarumo ir efektyvumo priklauso ir žmonių sveikatos būklė.
Šiandien ŠVOK pramonė nuėjo ilgą kelią nuo to laiko, kai anglys buvo kasamos namams šildyti. Dėl naujausių atsinaujinančios energijos ir pažangiųjų technologijų pokyčių šios sistemos tapo tvaresnės nei bet kada anksčiau, jos sunaudoja mažiau energijos ir kuria sveikesnę vidaus bei lauko aplinką. Inovatyviausios ŠVOK sistemos energijai išgauti naudoja ne tik jau įprastą saulės energiją, bet ir ledo.
Kompanija „Chromasun“ nutarė, kad saulėtos dienos, kai kondicionieriai savo darbui gausiai išnaudoja elektros energiją, turi būti naudingos ir ją taupant, tad sukūrėoro kondicionierius, kurie veikia saulės energijos pagrindu. Šiose kompaktiškose stogo plokštėse sumontuoti specialūsveidrodiniai lęšiai, kurie paverčia saulės spindulius į energiją, naudojamą ŠVOK sistemai.
„Ice Energy“ apėjo iš kitos pusės ir sukūrė šiluminę bateriją„Ledo lokys“, kuri esamus oro kondicionierius paverčia ekonomiškomis aušinimo mašinomis. Naktį, kai elektros tinklas yra mažiau apkrautas, „Ledo lokys“ prisipildo vandensir užšąla į ledo bloką. Dieną šis ledas pasitelkiamas pastato orui kondicionuoti, nenaudojant oro kondicionieriaus energiją taupančio kompresoriaus. Dėl šios priežastieskarščiausiomis dienos valandomis sunaudojama net 95 % mažiau energijos nei įprastai ir žymiai sumažėja išmetamo anglies dioksido kiekis.
JAV nacionalinė atsinaujinančios energijos laboratorija sukūrė naują technologija „DEVap“, kuri, žadama, įves tikrą revoliuciją ŠVOK pramonėje. Įrenginys suderina aušinimo galią su suskystintųjų sausiklių drėkinimo galia,taip sukurdamas šaltą ir sausą orą daug mažesnėmis energijos sąnaudomis. Šios technologijos pagrindu sukurti kondicionierių prototipai pademonstravo, kaip galimastulbinamai sutaupyti energijos – net 90 %, palyginti su tradiciniais oro kondicionieriais.
Prie energijos taupymo ir šilumos sistemų efektyvinimo prisideda ne tik naujos ŠVOK technologijos, bet ir išmanus esamų technologijų naudojimas. Vienas naujausių būdų – skaitmeninės lubos. Jose įrengta daugybė jutiklių, kurie nustato judėjimą, užimtumo lygį, temperatūrą, anglies dioksido lygį ir dar daugiau – pastato apšvietimo, saugumoir ŠVOK sistemas sujungia į vieną lengvai valdomą tinklą. Šie prie žmogaus gyvenimo būdo prisitaikantys jutikliai fiksuoja kasdienius įpročius ir automatiškai nustato oro bei šviesos parametrus, kurie yra maksimaliai patogūs ir kartu kuo efektyviau sumažina energijos eikvojimą.
Biuras „Snøhetta“, savo ruožtu, baigė pastatą „Power-house Brattørkaia“ Trondheime (Norvegija), kuris yra tikrastvarumo įkūnijimas, nes dėl saulės baterijų pagamina dvigubai daugiau energijos nei reikia paties statinio reikmėms.Kampinis biurų pastatas, esantis uoste su vaizdu į Trondheimo fiordą, apvyniotas 3 000 m2saulės baterijų, kurios suteikia žaliąją energiją pačiam pastatui, gretimiems statiniams ir miesto transportui.
Taip architektūros studija „Snøhetta“ iškėlė naują tvarios statybos, nepakenkiant estetikai, kartelę. Studijos atstovai teigia, kad šių dienų mąstymas turėtų būti sutelktas į aplinkosaugos aspektus ir pirmiausia į tai, kaip sumažinti žmogaus pėdsaką planetoje. Biurų pastato „Powerhouse Brattørkaia“ plotas yra 18 tūkst. m2. Jis su miesto traukinių stotimi sujungtas pėsčiųjų tiltu pastato gale. Pirmame aukšte yra kavinė ir lankytojų centras, kurie bus naudojami visuomenei šviesti apie pastato dizainą ir tvarią ateities strategiją. Pastato viršutinis fasadas ir penkiakampės formos stogas iškloti net 3 000 m2saulės baterijų. Šie pastato paviršiai atsukti tokiu kampu, kad būtų užtikrintas maksimalus saulės poveikis. Tai tapo tikru iššūkiu pastato architektams, nes objektas yra šiaurėje, o dienos šviesos valandos iš tikrųjų yra ribotos. Per metus šios plokštės sukuria maždaug 500 tūkst. kWh švarios ir atsinaujinančios energijos. Pastatas taip pat aprūpintas išmaniosiomis sistemomis, kurios reguliuoja ventiliaciją ir pastato temperatūrą.
IŠMANIEJI ŠILUMOS TINKLAI
Galvodami apie ateities energetikos sistemas, specialistai vis dažniau kalba apie išmanųjį šiluminio vandens tinklą. Pasak profesionalų, būtina susieti centralizuoto šildymo sistemas ir išplėsti šilumos tinklus. Kitas žingsnis – sukurti išmaniuosius šiluminius tinklus, kurie galėtų surinkti šilumą iš esamų ir būsimų šaltinių, tokių kaip elektrinės ir duomenų centrai. Europa eikvoja tiek šilumos, kad beveik patenkintų dabartinius visų savo pastatų šilumos poreikius.
Londono metro sukaupiamą šilumą jau planuojama panaudoti namams Islingtone, šiauriniame Londone, šildyti.Iki metų pabaigos šis tvaraus šilumos naudojimo projektasnukreips šilumą iš požemio į šimtus namų ir verslo centrų, kurie yra centrinės šildymo sistemos mieste dalis. Projektas – dar vienas iš daugelio visoje Jungtinėje Karalystėje, skirtų šildyti namams naudojant „atliekų šilumą“ iš gamyklų,elektrinių, upių ir nebenaudojamų šachtų. Projektas, kurio metu pritaikomas alternatyvusis atsinaujinančios šilumos šaltinis, įsibėgėjo po to, kai Jungtinės Karalystės Vyriausybė įsipareigojo nuo 2025 m. uždrausti dujinius katilus naujos statybos namuose.
Islingtono šilumos tinklas jau aprūpina šiluma apie 700 namų. Kitas projekto etapas, kuris turėtų būti baigtas artimiausiais mėnesiais, išplės tinklą dar 450 namų. Londono administracijos vertinimu, mieste lieka užtektinai šilumos, kad būtų patenkinti 38 % visos sostinės šilumos poreikio. Miestuose ir pramonėje šiluma gaminama visur, kur yra aušinimo sistemos, šiluminės elektrinės ar sunkioji pramonė. Svarbiausia ją naudoti vietoje. Metro šilumos pritaikymo sistema, kuri pradės veikti iki 2020 m. žiemos, galėtų sumažinti Jungtinės Karalystės sostinės išmetamą anglies dvideginio kiekį maždaug 12 tūkst. tonų per metus.
TVARAUS ŠILDYMO PAVYZDYS MUZIEJUJE
Kroatijos Nikola Teslos technikos muziejaus Zagrebe administracija, bendradarbiaudama su sostinės savivaldybe, yra įsipareigojusi pakeisti šildymo sistemą ir aprūpinti pastatą šiluma pasitelkdama negilią geoterminę sistemą. Taip muziejus atsikratys labai daug energijos sunaudojančių, per mažų ir per brangių elektrinių šildytuvų, be to, sustiprins muziejaus švietimo apie tvarią energiją galimybes.
UNESCO mano, kad muziejai yra mokslo žinių perdavimo,švietimo politikos plėtros ir savarankiško tvarumo laboratorijos, todėl turi būti tvarių sprendimų avangarde. Pagrindinis Kroatijos Nikola Teslos technikos muziejaus tikslas – parodyti, kaip tvari energija, pagrįsta novatoriška seklia geoterminės energijos sistema, taikoma pastatams. Papildomai projekto įgyvendinimas leis sumažinti šildymo ir aušinimo išlaidas, pažaboti išmetamą CO2kiekį,skatinti darnaus vystymosi švietimą plačiajai lankytojų, ypač jaunimo, auditorijai. Šis projektas padės Nikola Teslos muziejui eksponuoti savo geoterminę sistemą kartu su visais pagrindiniais komponentais kaip vieną papildomą ir veikiantį kolekcijos kūrinį. Jo lavinamąją funkciją dar labiau sustiprins šiuo metu statomas stacionarus geoterminių įrenginių valdymo kambarys pagrindiniamemuziejaus kieme. Kambario koncepcija atitinka bendrą muziejaus patalpų architektūrinį stilių ir yra įkvėpta 5-ojo deš. architektų – Ludwigo Mieso van der Rohe ir Philipo Johnsono.
