Nuo seniausių laikų iki šių dienų plytos yra viena mėgstamiausių statybinių medžiagų Lietuvoje. Tuo galime įsitikinti vaikščiodami tiek Vilniaus senamiestyje, tiek naujuose kvartaluose. Pasak J. Oganian, plytinė siena yra įvairiapusiškai gera: ji puikiai laiko apkrovą, gerai izoliuoja šilumą ir garsą, o plytiniai fasadai dar ir išskirtinai gražūs. Tačiau, kad ir kokios patvarios būtų storos plytinės sienos, jos jau lieka praeityje. Šiuolaikinės atitvarinės sienos konstrukcijos yra kelių sluoksnių, o plytos mūrijamos tik iš išorės. Šio sluoksnio plotis – 85–120 milimetrų. Toks fasadas gali stovėti ant pamato, tačiau gali būti pakabintas ir ant laikančiųjų sienos konstrukcijų – būtent todėl pakabinamieji plytiniai fasadai atveria daugiau galimybių. Neatremti ant pamatų jie neslopina architekto vaizduotės ir leidžia realizuoti drąsiausius architektūrinius sprendimus. Pirmajame pastatų aukšte montuojami vitrininiai langai, už kurių įsikuria parduotuvės, biurai ar kitokias paslaugas teikiančios įmonės, o plytinė apdaila prasideda tik nuo antrojo ar netgi trečiojo aukšto. Tokie projektai ypač paklausūs didžiuosiuose miestuose.
Aiškindamas sistemos veikimo principą, J. Oganian nurodė, jog рrie laikančiosios gelžbetoninės konstrukcijos vienos plytos atstumu tvirtinamos gembinės pakabos. Plytos gali būti dedamos įvairiai: prireikus pirmoji arba keletas plytų eilių gali būti pakabintos žemiau gembės. Ant gembės klojama antroji plytų eilė, o į skiedinį virš pirmosios plytų eilės dedama armatūra. Kitos dvi mūro eilės taip pat tvirtinamos armatūra. Ant gembių suformuojamas armatūra sutvirtintas sluoksnis, kuris naudojamas kaip pagrindas aukščiau klojamam mūrui. Pasiekus antrąjį aukštą, mūras pertraukiamas, montuojama gembių eilė ir toliau dedamas armatūra sutvirtintas sluoksnis bei aukščiau esantis mūras.
UAB „Bautopas“ jau 15 m. projektuoja ir gamina įvairias BAUT® prekių ženklo detales pakabinamiesiems plytiniams fasadams. Pirmiausia tai yra įvairiausių formų nerūdijančiojo plieno gembinės pakabos. „Labiausiai didžiuojamės jungtimis iš cinkuotos ir nerūdijančiojo plieno vielos. Naudojant jas kartu su armatūra, galima padaryti bet kokio architektūrinio sprendimo sąramą iki 2 metrų. Platesnės nei 2 m sąramos taip pat surenkamos naudojant jungtis ir armatūrą, tačiau papildomai reikalingos gembinės pakabos, kurių kiekis apskaičiuojamas atsižvelgiant į susidariusią apkrovą. Didelė jungčių įvairovė suteikia galimybę atlikti įvairiausius architektūrinius sprendimus, o mažesne kaina BAUT® išsiskiria iš pasaulinių analogiškų sistemų“, – teigia įmonės vadovas.
Besidomintieji pakabinamaisiais fasadais gali susidaryti nuomonę, kad BAUT® sistema skirta tik daugiaaukščiams ar masyviems statiniams, tačiau taip nėra. Sistemą sudaro įvairūs aksesuarai: mūro ryšiai, ventiliacinės dėžutės ir kita. Jie sėkmingai naudojami ir statant individualius objektus.
Paklaustas, kokie svarbiausi bendrovės įgyvendinti projektai per pastaruosius metus, J. Oganian sako norintis išskirti architekto Donaldo Trainausko projektuotą UAB „Hoptrans“ administracinį pastatą Kaune, architektų Nikitos Javeino ir Georgijaus Snežkino projektuotą Boriso Eifmano šokių akademijos pastatą Sankt Peterburge (Rusija), gyvenamąjį namą „Skarnu apartamentai“ Rygos (Latvija) senamiestyje (аrch. Martinš Jaunromans).
Visuose minėtuose objektuose naudojama BAUT® sistema leido įgyvendinti architektūrinius sumanymus. Šios sistemos dėka tamsiame klinkerio mūre didelės langų angos išryškina Kaune esančio pastato architektūros geometriškumą ir lakoniškumą. Sankt Peterburge šviesiomis plytomis buvo mūrytos ne tik išorinės sienos, bet ir nemaža dalis interjero sienų. Gyvenamojo namo Rygos senamiestyje fasado įgyvendinimas buvo itin sudėtingas. Pagal architekto sumanymą dideli fasado fragmentai yra pasvirę į pastato vidų. Konstruktorė Eglė Saukevičienė paruošė fasado pakabinimo ant gembinių pakabų projektą, kuris visiškai atitiko architekto lūkesčius.
„Ateityje mūsų laukia dar ne vienas iššūkis. Statybų tendencija ploninti apdailos sluoksnį neaplenkė ir plytinės apdailos. Vis dažniau projektuose matoma apdaila iš siaurų 50–60 mm pločio plytų. Ieškodami sprendimų tokiai apdailai, bendradarbiaujame su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedra“, – sako J. Oganian.
