Unikalia technologija grindis tiesinantys lietuviai: tai lyg kraujagyslių mikrochirurgo darbas

2021 m. liepos 23 d.

„Structum“ redakcija.

portalas@structum.lt

Pasaulyje nėra nieko amžino. Ne vieną šimtmetį stūksantys pastatai sunyksta, problemų patiria ir naujesnės statybos objektai. O štai problemoms spręsti pasitelkiamas remontas pastaruoju metu įgauna naują veidą, kadangi įprastas metodas „nugriauti ir atstatyti“ tampa ne tik nepraktiškas, bet ir pasenęs.

Lietuvių įmonė „Geolift“ siūlo kur kas praktiškesnį metodą. Pavyzdžiui įlinkusias pastatų grindis galima sutvarkyti ne viską išrausus ir iš naujo išbetonavus, o dirbant su pažangia technologija, kurios pagalba viskas atliekama greičiau, švariau, tvarkingiau ir net nestabdant veiklos.

„Tokia veikla yra unikali net ir pasauliniu mastu. Galbūt Amerikoje yra daugiau tokių sprendimų, bet tai labiau skirta gatvėms. O mes turime patirties su pramoniniais objektais“, – portalui Structum.lt papasakojo „Geolift“ inžinierius Valdas Kordušas.

Kodėl kyla problemos?

Atrodytų, kaip gali kilti problemos dėl nelygių grindų, jeigu objektas turi tvirtus pamatus ir stovi ant milijonus metų besisukančios Žemės. Visgi inžinierius V. Kordušas pasakoja, kad dažniausiai problemos kyla tiek dėl gamtinių veiksnių, tiek dėl projektuotojų ar statybininkų klaidų.

„Gruntas yra nevienalytis. Jis turi įvairių sluoksnių su skirtingomis savybėmis. Dar prieš statant objektą geologai turėtų ištirti gruntą, o projektuotojai viską apskaičiuoti, kad ateityje nekiltų problemų. Esant klaidoms anksčiau ar vėliau pradeda „sėsti“ tiek gruntas, tiek grindys“, – pasakoja ekspertas.

Dar vienas problemos šaltinis – silpnas gruntas. Inžinierius aiškina, kad natūraliomis sąlygomis toks gruntas nekinta, tačiau jeigu ant jo pastatomas pramoninis objektas, jis papildomai apkraunamas ir ilgainiui taip pat tampa probleminis.

„Pasitaiko ir projektuotojų klaidų, kai dėl jų neapskaičiavimo gruntas būna neparuoštas statybai. Būna ir taip, kad iki statybos nepriekaištingai atlikti darbai, tačiau statybininkai padaro ne viską arba tai, kas numatyta, padaro negerai“, – iškylančių problemų priežastis vardina V. Kordušas.

Grindys įlinksta ir dėl stichinių nelaimių. Kaip pavyzdį V. Kordušas pateikia Kaune įsikūrusią įmonę „Granplasta“. Šiame pramoniniame objekte buvo trūkęs lietaus nuotėkų vamzdis, esantis pro grindimis. Jis išplovė gruntą, taip kartu „nusėdo“ ir grindys.

„Dažniausiai tai yra veikiantys subjektai, kurių prastovos yra labai brangus „malonumas“. Kartais susiklosto tokios situacijos, kai tiesiog nebegalima pastatų eksploatuoti. Vienas geriausių pavyzdžių Lietuvoje – prekybos centro „Rimi“ prie Geležinio Vilko ir Žalgirio gatvių sankirtos Vilniuje incidentas, kai vos pastatytas pastatas buvo uždarytas“, – prisimena V. Kordušas.

Įprastą sprendimo būdą keičia pažangios technologijos

Turbūt populiariausias netiesių grindų sprendimo būdas – uždaryti pramoninį objektą, išdaužyti betoną, sutvarkyti kilusią problemą, iš naujo subetonuoti ir vėl eksploatuoti pastatą.

Tačiau „Geolift“ inžinierius vardina ne vieną priežastį, kodėl toks sprendimo būdas yra ne tik pasenęs, bet ir nepraktiškas.

„Kas yra betono griovimas? Tai yra krūva dulkių, nuo kurių nėra įmanoma apsaugoti. Kaip pavyzdį galima pateikti prekybos centro „Tilžė“ Šiauliuose remonto istoriją. Šiame objekte remonto darbai buvo atlikti hibridiniu būdu: dalis – tradiciškai ardant betoną, dalis – mūsų metodu.

Atrodo, kad viską daryti tradiciniu būdu yra pigiau, tačiau vėliau buvo gauta daug pretenzijų iš prekybos centre patalpas nuomojančių parduotuvių, nes visa jų produkcija buvo paskendusi dulkėse.

Tose vietose, kuriose yra stiklinės pertvaros, grindų nuokrypį taisėme su savo technologija neardydami konstrukcijų. Vėliau gavome atsiliepimų, kad prekybos centras mieliau būtų atlikęs visus darbus su mūsų technologija, nes dėl dulkių kilo daugiau problemų nei buvo gauta naudos“, – pasakoja inžinierius.

Kaip veikia grindų lyginimo technologija?

„Geolift“ inžinierius V. Kordušas darbą su ne vienerius metus naudojama grindų lyginimo technologija lygina su kraujagyslių mikrochirurgo darbu – tam reikia išsamaus ir labai tikslaus pasiruošimo.

„Pirmiausia yra išsiaiškinamos priežastys, kodėl įvyko problema. Atveriama grunto sandara, išsiaiškinama, kas yra po grindimis. Tada ieškoma geologijos. Jeigu jos nėra, prašome, kad ji būtų atlikta. Taip galime įvertinti situaciją.

Kai gauname visus duomenis, pagal juos daroma analizė ir nustatomas darbų planas: kas turi būti įšvirkšta, kokiame gylyje, koks kiekis. Pagal tai nustatoma ir darbų kaina, ir atlikimo laikas.

Tada lieka išpildymas. Iš anksto suplanuotose vietose išgręžiamos iki 10 mm pločio skylutės, per jas pasiekiamas gruntas. Priklausomai nuo geologinių sąlygų, į tam tikrą gylį per vamzdelį įšvirkščiamas dviejų komponentų geopolimeras. Tai yra dviejų komponentų medžiaga, kuri sušvirkščiama po slėgiu. Čia ir prasideda visas įdomumas, dėl ko ši technologija yra unikali.

Prasidėjus reakcijai, užpildomos grunte esančios tuštumos. Jeigu ten yra vandens, jis yra išstumiamas. Tada prasideda polimerizacijos reakcija, kurioje dalyvauja tiek du sumaišyti komponentai, tiek gruntas. Grunto savybės yra iš esmės pakeičiamos, jis sustiprinamas. Visos dalelės yra surišamos į vientisą monolitą. Tada, kai jau nebėra laisvos vietos, medžiaga plečiasi ir taip kelia į viršų konstrukcijas. Sukuriama įspūdinga 1000 t / 1 m2 kėlimo galia. Lietuvoje nėra tokių kranų, kurie galėtų tokia didele galia ką nors pakelti“, – teigia V. Kordušas.

Nereikia stabdyti veiklos

Bene didžiausias galvos skausmas įmonėms prieš imantis bet kokių remonto darbų yra veiklos stabdymas – tai dažniausiai kainuoja daug daugiau nei patys remonto darbai.

Tuo tarpu „Geolift“ inžinierius pasakoja, kad dirbant su jų naudojama grindų tiesinimo technologija tokio galvos skausmo išvengiama.

„Po betonavimo grindis galima įvesti tik po 7 parų. Tuo tarpu su mūsų technologija 20 minučių po atliktų darbų grindis galima įvesti į pilną eksploataciją. Darbus galima atlikti zonomis ir taip tik minimaliai sutrikdyti veiklą“, – teigia V. Kordušas.

Kita inžinieriaus vardijama nauda – švara ir lankstus darbo grafikas: „Mūsų išgręžiama skylutė yra tokia maža, kad ji net nepažeidžia grindų plytelių apdailos. Darbus galime taip suorganizuoti, kad įmonės veikla nesutriktų. Būna, kad užsakovas gali leisti dirbti tik naktį, mums dėl to nekyla jokių problemų. Kiek galime, tiek per tą laikotarpį padarome, o ryte atėję žmonės gali tęsti darbus. Išskyrus pasikeitusią grindų padėtį, jie daugiau nieko nepajaučia.“

O ir darbų atlikimo greitis yra įspūdingas – per parą su „Geolift“ technologija galima pakelti iki 100 m2 grindų.

„Neseniai dirbome netoli Tartu (Estija) esančiame baldų ceche. Toje vietoje, kurioje grindys „sėda“, pastatyta labai tiksli, automatizuota baldų gamybos linija. Kaip ir grindys, pakrypo ir įrenginiai, „nusimušė“ davikliai ir įranga sustojo. Todėl jie iškvietė mus, kad stabilizuotume gruntą. Šį darbą padarėme per vieną naktį. Iki tol jie turėjo kas dvi savaites stabdyti gamybos liniją ir ją iš naujo kalibruoti, nes ji tiesiog neveikia.

Dar vienas iš įspūdingų objektų yra Zoknių oro uostas Šiauliuose. Šis oro uostas unikalus tuo, kad, apart kilimo takų, likę keliai yra sudaryti iš senų betoninių plokščių. Jeigu pagrindas blogai paruoštas, plokštės išsikraipo ir tarp jų atsiranda aukščio skirtumai. Jeigu tarp plokščių atsiranda didesnis nei 20 mm aukščio skirtumas, tokio tako nebegalima eksploatuoti, nes jis „žudo“ lėktuvų važiuokles. Mes tokią problemą išsprendėme labai greitai – pastatėme plokštes atgal į vietą ir nieko nereikėjo nei griauti, nei ardyti“, – pasakoja inžinierius V. Kordušas.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2021/08/340x430_LIT.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!