Užsakovai su architektais nesutarė net dėl pastato, laimėjusio prestižinį apdovanojimą

2019 m. birželio 6 d.

„Prancūzijos Pietuose esančiame mažame, sename kaimelyje už labai nedidelius pinigus ir labai greitai buvo pastatytas paprastas mokyklos valgyklos priestatas. Šį pastatą miestelio meras laiko nepavykusiu projektu. Tačiau tai yra geriausias per paskutinius du metus Europoje sukurtas jaunų architektų kūrinys“, – Taip Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė pristato Prancūzijos architektų BAST, sukurtą mokyklos valgyklos priestatą Montbrun-Bocage miestelyje.

Kas du metus vykstančiame Europos šiuolaikinės architektūros apdovanojimo – „Mies van der Rohe“ prizo programoje įteikiamas ir specialus prizas geriausiam jaunam architektūros biurui. Šiemet šis prizas atiteko BAST. R. Leitanaitė kalbino studijos architektus Laurent Didier ir Louis Leger bei jiems apdovanojimą įteikusios konkurso žiuri narį, architektūros kritiką Ștefan Ghenciulescu.

Šio projekto vertė vos 50 000 eurų. Tai mažas biudžetas ir nedidelis projektas. Į klausimą, kodėl būtent jis apdovanotas prestižiniu architektūros prizu,  Ștefan Ghenciulescu atsakė: „Tai įdomus projektas ir vienas iš ne tokių jau retų atvejų, kai bendradarbiavimas tarp kliento ir architektų nesusiklostė. Pastatas gražus, sudaro nedalomą visumą, betoninė rampa labai išraiškinga ir praktiška. Netgi „trūkumai“, kuriuos įžvelgė klientas ir ėmėsi juos savavališkai „taisyti” nesugadino projekto grožio. Šis pavyzdys įrodo, kad kokybiškos architektūros grožis lieka ir po tokių „patobulinimų“. Taip pat šis projektas įrodo, kad galima sukurti puikią architektūrą, turint nedidelį biudžetą“, – sako Ștefan Ghenciulescu.

BAST nuotr.

Panaudotas savitas kūrybos metodas

Architektas Laurent Didier pasakoja, kad BAST studijos pagrindinis darbo principas yra atlikti kuo mažiau, tačiau kuo tikslesnių veiksmų. Architektūrinė koncepcija turi atliepti problemą. Šiame projekte reikėjo valgyklos, nes senoji buvo antrame aukšte. Pagal naujausius Prancūzijos įstatymus, visi viešieji pastatai, įskaitant mokyklas, turi būti pritaikyti žmonėms su negalia. Tad būtų reikėję įrengti liftą, kas dviejų aukštų kaimo mokyklėlėje nebuvo tikslinga … arba sukurti priestatą.

„Mes pasiūlėme antrąjį variantą – vieno aukšto valgyklos priestatą, šlaitiniu stogu. Naujasis priestatas atskyrė mokyklos kiemą nuo šalia esančios gatvės. Paklojome betoninį pandusą. Valgyklos sienos, stogas ir durys – iš medžio plokštės. Kaip jau minėjau, ieškome tikslių, tačiau minimalių intervencijos sprendimų. Tad norėjome naudoti vieną medžiagą. Tvari statyba apima ir sukurtas darbo vietas. Tad pasirinkę medžio plokštes, mes kreipėmės į vietos stalius“, – pasakoja apdovanojimą gavę architektai.

Visas priestato fasadas įstiklintas. Tad galima kiaurai žvelgti per sienas į gretimus laukus. Buvo palikta galimybė, kelias pertvaras sustumti.

„Mies van der“ fondo nuotr.

Netikėta ir simptomatiška projekto eiga

Architektai pripažįsta, kad nuvykus į objektą, kurį ruošiamasi restauruoti, pirmiausiai reikia nuplėšti viską, kas buvo prilipdyta. Tada turime pradinę struktūrą ir tada galime galvoti kaip ją išsaugoti. Tačiau kiekviename objekte yra skirtingas akcentas, kuriam skiriamos pagrindinės lėšos. Turint neribotą biudžetą atsiranda tikimybė pasimesti tarp galimybių. Išgelbėti gali – tik tinkamas prioritetų pasirinkimas.

„Mes vertiname tų žmonių darbą, kurie stato, t.y. stalių, mūrininkų, elektrikų. Todėl dar prieš projektuojant pasikviečiame (ir šį kartą pasikvietėme) juos. Tariamės su jais. Tai padeda užtikrinti sklandų darbą. Deja, statant mokyklos priestatą pačioje proceso pabaigoje trūko komunikacijos. Ir pabaigus projektą rugpjūtį, miestelio meras stengėsi įvesti daug „patobulinimų“ dar iki rugsėjo. Tai ir palubėje priklijuotos akustinės plokštės, iškirstos durų angos, perdažytos betoninės grindys. Jeigu būtų su mumis pasitarę, viską galima būtų padaryti gražiau ir subtiliau“, – pasakoja BAST komanda.

Pašnekovai pripažįsta apie itin prastus mero atsiliepimus apie šį projektą. Daug kartų teko išklausyti komentarus, kad verčiau viską būtų darę be architektų. Miestelio meras negalėjo patikėti prestižiniu architektūros apdovanojimu, kurį gavo jo išpeiktas priestatas. Kai žiuri atvažiavo į objektą, jis jau buvo gerokai pakeistas. Gaila. Tuomet žiuri paklausė mero, ką apie projektą galvoja mokiniai ir jis atsakė, kad jam tai nerūpi…

 Visą pokalbio vaizdo įrašą rasite čia.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/03/download-2.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!