Vėjo energetikos Lietuvoje galimybės ir realijos


 

Šiuo metu atsinaujinantiesiems energijos šaltiniams skiriamas vis didesnis dėmesys. 2010 m. patvirtinta Nacionalinė atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros strategija. Joje numatytos prognozės, iš kurių matyti, kaip numatoma plėsti elektros gamybą vėjo elektrinėse 2020 m. – 1 250 GWh. Šiuo energijos šaltiniu vėl buvo susidomėta tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, siekiant sumažinti įvežtinio kuro svarbą bendrame šalies energetinio komplekso plėtros balanse. Vėjo energija Lietuvoje plėtojama ir siekiant mažinti energetinę priklausomybę nuo iškastinių energijos išteklių (naftos, dujų, akmens anglies).

Žinoma, vėjo elektrinės (VE) nėra konkurencingos elektros rinkoje. Elektros energija, išgaunama iš šių elektrinių, sudaro tik apie 24 % visos iš atsinaujinančiųjų šaltinių pagaminamos energijos. Vėjo energijos generuojamųjų galių prognozės susijusios su kintančiu vėjo greičiu, elektros kokybės reikalavimais ir energijos balansavimo problemomis. Net tūkstančio tokių jėgainių reikėtų norint pakeisti vieną vidutinio dydžio atominę elektrinę. Be to, vėjo negalima akumuliuoti. Dėl šių priežasčių vėjo jėgainės sunkiai palyginamos su įprastomis elektrinėmis, kuriose elektra gali būti gaminama nuolat ir vienodos galios. Iki šiol absoliuti dauguma VE naudojama vietiniams elektros energijos poreikiams tenkinti.

Eurobarometro duomenimis, suminė pasaulyje įrengtų VE galia 1995–2011 m. didėjo nuo 4,8 GW iki 240 GW. Pasiektas vidutinis įrengtosios galios augimo faktorius yra įspūdingas – 27,65 % per metus. Dauguma Europos Sąjungos šalių, įvertindamos pražūtingus klimato kaitos padarinius, įsipareigojo iki 2020 m. pasiekti tam tikrus atsinaujinančiųjų energijos išteklių rodiklius.

Pagal Lietuvos politikų ir energetikos specialistų prognozes iki 2020 m. galutiniame energijos suvartojimo balanse šie ištekliai sudarys ne mažiau kaip 23 % bendro pagamintos elektros energijos kiekio. Įgyvendinti šiems tikslams numatomi visų rūšių atsinaujinantieji energijos šaltiniai, skiriant didelį dėmesį intensyviai vėjo energetikos plėtrai.

Potencialūs vėjo energijos ištekliai – mūsų pajūryje

Vėjas yra ne kas kita kaip tam tikra saulės energijos dalis, pavirtusi į judančių oro masių kinetinę energiją. Oro masių judėjimas atmosferoje atsiranda dėl žemės paviršiaus, jūrų, vandenynų ir kitų vandens telkinių oro temperatūrų skirtumo, dėl oro temperatūros mažėjimo nuo pusiaujo Žemės ašigalių link ir dėl Žemės rutulio sukimosi. 

 


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

Paskutinės naujienos

Pradėtos bažnyčios statybos Kauno rajone

Šie metai prasidėjo svarbaus projekto įgyvendinimu – startavo Giraitės (Kauno rajonas) Šventosios Šeimos parapijos bažnyčios statyba. Šio svarbaus pastato paskirtis…

Has photos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų