Verslo centras „Grand office“


Projekto autoriai architektai Gintaras Čaikauskas ir Miroslavas Šejnickis šį kompleksą vadina pionieriumi. Kitaip nei iki šiol, daugiaaukščiai pastatai dygsta nedarkydami miesto veido, nes vietovės kraštovaizdis leidžia tokius statyti. Tikima, kad tokie daugiafunkciai centrai į Viršuliškes pritrauks jaunų žmonių, kuriems čia bus sukurtos šiuolaikiškos darbo vietos ir įrengti būstai. „Grand Office“ pranašumas – netolimas atstumas iki miesto centro. Šalia įrengti išvažiavimai į Kauną ir Ukmergę. Įgyvendinus „Grand Office“ projektą pagerėjo infrastruktūra bendrąja prasme: sutvarkytos gatvės ir šaligatviai, žaliosios zonos. Gana didelė teritorija, projektuota tų pačių architektų, išlaiko bendras architektūrines tendencijas, spalvas ir tampa estetiškai patraukli.

Pastate buvo išbetonuota daugiau kaip 10,5 tūkst. m2 smulkiagrūdžio betono grindų ir suformuota apie 2 tūkst. m2 nuolydžių virš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Smulkiagrūdis betonas buvo maišomas čia pat, statybų aikštelėje, ir perduodamas betono padavimo siurbliais iš apačios, be jokių kranų. Į viršų jį teko pakelti net iki 86 metrų. Tokia betonavimo technologija padėjo užtikrinti greitį ir kokybę. Fasado karkasui buvo panaudota efektyviausia Europoje nerūdijančio plieno strypų karkaso sistema be „šalčio tiltelių“ ΔU<0,01W/(m2K). Pastato stogui įrengti pasirinktos aukščiausios „Technoelast“ klasės hidroizoliacinės polimerinio bitumo dangos, kurios išsiskiria patvarumu, atsparumu natrio druskoms,
išoriniams krūviams ir ilgu eksploatacijos laiku. Aukštą energinį pastato naudingumą padeda užtikrinti ir tai, kad stogui apšiltinti buvo naudota efektyvi termoizoliacinė medžiaga – polistireninis putplastis EPS 100, kuriame nėra atraižų, o tai lemia jo geresnes fizikines savybes. Skaidrios fasado dalys buvo stiklintos dviejų kamerų stiklo paketais, kurių išorinis ir vidinis stiklas padengti selektyvine danga, užtikrinančia gerus šilumos izoliacijos rodiklius. Specialios saulę kontroliuojančios dangos nenaudota, siekiant, kad saulės energijos praleisties koeficientas būtų ne mažesnis kaip 0,5. Tai leido užtikrinti, kad kuo daugiau saulės energijos praeitų pro stiklą ir žiemą būtų mažesnės šildymo išlaidos.

Itin daug dėmesio skirta fasado konstrukcijos sandarumui, todėl bandymai buvo atliekami tiek statybų aikštelėje, tiek Kauno technologijos universiteto laboratorijose. Pastate buvo sumontuotos tokios šildymo, vėdinimo ir aukšto naudingumo rekuperacinės sistemos, kad šilumos atgavimas siekia net 85 %. Projektuojant pastatą, atsižvelgta ir į akustikos klausimus – imtasi priemonių, kad pastato inžinerinių sistemų keliami garsai būtų minimalūs. Patalpos suplanuotos taip, kad jose būtų kuo daugiau dienos šviesos. Reikiamas zonas efektyviai apšviečia šiuolaikinė energiją taupanti sistema. Interjere vyrauja pilki betono ir rusvi medžio atspalviai. Tai yra idėjinio lygio spalvos, kurios ir padiktavo visą interjero koncepciją.

Verslo centre įdiegta pastatų valdymo sistema leidžia vienoje vietoje matyti visus valdomus pastato techninius parametrus ir prireikus juos keisti.


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų