Viešųjų erdvių tvarkymas: nuo inovatyvių sprendimų iki dažniausiai pasitaikančių klaidų

2021 m. sausio 21 d.

Gabija Bujokaitė.

gabija@structum.lt

Įrengiant, pertvarkant ar kaip kitaip keičiant viešąsias erdves yra daugybė sąlygų: tokios erdvės turi būti ne tik saugios, funkcionalios, ilgaamžės, bet ir palaikančios estetinį vientisumą. „Structum“ organizuojamo konkurso „Išmanusis miestas“ dalyviai kasmet savivaldybėms pasiūlo idėjų ir sprendimų, kaip vienoje ar kitoje teritorijoje būtų galima tai pasiekti. Ką svarbu žinoti savivaldybėms, besiruošiančioms tvarkyti viešąsias erdves, kokias inovacijas verta išbandyti ir kokių klaidų verčiau nedaryti, pataria ekspertai.

Sprendimas, ženkliai sumažinantis į aplinką išmetamo CO2 kiekį

Įmonės „PP Baltic“ vadovas Andrius Karpauskas sako, jog tvarkant viešąsias erdves labai svarbu tinkamai pasverti, kokias medžiagas naudoti. Paklaustas, kuo polipropileno fibra yra pranašesnė už plieninį tinklą paaiškina, jog pagrindinis skirtumas yra tas, kad polipropileno fibrai neturi įtakos aplinkos veiksniai. Dėl to jos pranašumai atsiskleidžia naudojant betoną lauko sąlygomis – tai gali būti tiek grindys, tiek gelžbetonio gaminiai. Jų neveikia: druskos, šarmai, rūgštys ar kiti veiksniai. Tiek plieninis tinklas, tiek plieninė fibra bėgant laikui pradeda koroduoti nuo oksidacijos. Polipropileno fibra nėra įtakojama šių veiksnių.

„Konstrukcijose, pamatuose dažnai naudojamas kombinuotas variantas – polipropileno fibra kartu su tinklu. Šiuo atveju labai sumažinamas armatūros kiekis, reikalingas konstrukcijai. Dėl to kiekvienam projektui ir kiekvienai detalei yra atliekami atskiri skaičiavimai. Juose pagrindžiama ar polipropileno fibros konkrečiam atvejui pakanka, ar reikia kombinuoto sprendimo. Grindų plokštėms dažnai užtenka tik polipropileno fibros, nebent apkrovos būtų ypatingai didelės. Kitais atvejais sprendimas gali būti kombinuotas“, –  pabrėžia.

Vieniems gelžbetonio gaminiams pakanka pakeisti armatūros tinklą, kitiems reikalingas kombinuotas sprendinys. Tačiau net ir kombinuotas sprendinys ženkliai sumažina į aplinką išmetamo CO2 kiekį, kai keičiame iš plieno į polipropileno fibrą. Tai patvirtina ir turima produkto poveikio aplinkai deklaracija.


Kas rekomenduojama savivaldybėms, besiruošiančioms tvarkyti viešąsias erdves?

Pasak A. Karpausko, pagrindinės viešosios erdvės, kuriose rekomenduojama naudoti polipropileno fibrą yra parkavimo aikštelės, privažiavimo keliai, įvairios lauko aikštelės, statiniai upių ir jūrų uostuose. Taip pat verta naudoti pastato vidaus bei požeminėms grindims.

„Savivaldybių vykdomuose projektuose pastebiu, jog asfalto danga plačiai naudojama įvairiems privažiavimo keliams ir parkavimo aikštelėms. Rekomenduoju jį keisti į betono dangas, nes jos yra ilgaamžiškesnės, – patirtimi dalinasi specialistas. Mūsų klimato sąlygomis, o ypač per didelius karščius asfaltas išsivažinėja. Pavyzdžiui, stovėjimo aikštelėse atsiranda įdubos. Betonui karštis tokios didelės įtakos neturi, jis taip nesuskystėja, nesuprastėja jo savybės“.

Įvairūs gelžbetonio gaminiai, kaip didelių gabaritų šiukšlių konteineriai taip pat yra armuojami – polipropileno fibra pakeičia armatūros tinklą. Jį pakeisdami ženkliai mažiname į aplinką išmetamą CO2 kiekį, o tai yra ypač aktualu savivaldybėms. Anot „PP Baltic“ įmonės direktoriaus, vystant įvairius projektus labai svarbu gauti kuo geresnį „žalumo“ įvertinimą ir parodyti, kaip galima sumažinti žalą aplinkai, pasitelkiant netradicinius sprendimus.

Statybinės medžiagos ilgaamžiškumą patvirtina bandymas

„Polipropileno fibros gamintojas yra atlikęs ilgaamžiškumo bandymą, norėdamas parodyti, kiek gaminio savybių kinta per 100 metų laikotarpį. Tai patvirtina statybinės medžiagos ilgaamžiškumą“, – teigia pašnekovas. Plastikas yra didelė problema, nes gamtoje ilgai nesuyra, tačiau šiuo atveju tai yra privalumas. Plastiko blogybė išnaudojama kaip privalumas – betono konstrukcijos ilgaamžiškumui.

Prieš 10–15 metų didelė dalis betono armavimo medžiagų buvo plienas. Nors plienas ir dabar užima didžiąją dalį armuojamų medžiagų, tačiau tendencijos keičiasi. „Partnerių patirtis Skandinavijoje rodo, kad vis daugiau plieno pakeičiama į armavimo polipropileno fibrą net ir tokiose didelių apkrovų konstrukcijose, kaip pamatai. Taip pat plačiai naudojama įvairių žemės ūkio statinių, lauko aikštelių statyboje. Tai pasiteisinęs ir tvarus sprendinys“, – dėsto A. Karpauskas.

Grindinys – estetika, patogumas, funkcionalumas ir saugi eksploatacija

Vienas svarbiausių aplinkotvarkos elementų – grindinys, ne tik turi atitikti estetinį vaizdą, bet ir privalo būti funkcionaliai suplanuotas, pritaikytas naudotojų poreikiams bei saugiam naudojimui. Viešosios erdvės tampa svaria identiteto kūrimo priemone. Pasitelkiami aplinkotvarkos elementai bei želdynai, kuriant inovatyvios, modernios, šiuolaikiškos ar priešingai – istoriškai pagrįstos, atspindinčios vietovės tradicijas, augalus, simboliką, erdvės įvaizdį. Bet kuriuo atveju, sutvarkyta aplinka prisideda prie komforto ir vertės kūrimo. Vienas geriausiai tai iliustruojančių pavyzdžių – Vilniuje esančio Šnipiškių rajono, Giedraičių gatvės bei šaligatvių sutvarkymo projektas, vykdytas šiemet. Jis rajoną pavertė išvaizdžiu, tvarkingu ir maloniu sostinės kampeliu, taip keldamas ne tik miestiečių nuotaiką, bet ir nekilnojamo turto kainas.

„Tvarkingas ir estetiškai atrodantis grindinys – pirmiausia yra saugus ir patogus. Skirtas judėjimui tiek pėsčiomis, tiek dviračiu, automobiliu ar specialiuoju transportu. Kiekviena erdvė diktuoja savo poreikius, produktų parinkimą. Jie parenkami atsižvelgiant į projektus, estetinius reikalavimus, numatomas ir planuojamas apkrovas bei daugelį kitų faktorių“, – komentuoja UAB „Betono mozaika“ generalinis direktorius Romas Venckus.

Vakarų Europos pavyzdžiai rodo, kad sparčiai keičiantis gyvenimo tempui ir gyventojų poreikiams, turi būti keliami didesni reikalavimai viešųjų vietų įrengimui. Šiuo metu dauguma miestų aikščių tampa aktyvaus laisvalaikio praleidimo vietomis. Jų priežiūrai pasitelkiamos sunkiasvorės autotransporto priemonės, tad prieš pradedant viešųjų erdvių tvarkymą reikia itin kruopščiai susiplanuoti ir numatyti erdvių funkcijas, jų panaudojimą. „Šiai dienai turime visas technologines galimybes, kurios padės įrengti pilnai funkcionalias ir gyventojų poreikius atitinkamas erdves, naudojant tiek mūsų gaminius, tiek ir atstovaujamus Vokietijos gamintojo produktus. Jie prailgina tarnavimo laiką bei iki minimumo sumažina galimą poslinkį intensyvaus transporto zonose“, – sako R. Venckus.

UAB „Betono mozaika“ vadovas pastebi, kad vykdant projektus įvairiose Lietuvos savivaldybėse ir planuojant viešąsias erdves, siekiama išsiskirti, jas pritaikyti gyventojų poreikiams. Taip pat atsižvelgti į vietos unikalumą, istorinį paveldą, simboliką. Pavyzdžiui, aikštė gali būti klojama grindinio plokštėmis ar įprasto dydžio gaminiais, bet išdėliojant meniškus raštus, derinant skirtingų matmenų, faktūrų bei spalvų gaminius: „Tokia erdvė taps išskirtine, reprezentacine vieta.“

Betono gaminių inovacijos ir ilgaamžiškumas

Betono gaminiai aplinkotvarkai yra itin novatoriški – drenuojantys vandenį ar sumažinto įgeriamumo. Europoje siūlomi šviesą atspindintys, šviečiantys naktį, CO2 absorbuojantys gaminiai. Technologiniai sprendimai kasmet leidžia rinkai pasiūlyti naujų produktų bei pritaikymo galimybių.

„Betono mozaika“, dirbdama kartu su architektais 2020 m. rinkai pasiūlė Baltijos šalyse analogų neturinčius ažūrinius gaminius. Jie padeda nudrenuoti itin didelį kiekį vandens, išlaikant maksimalų kiekį žalumos grindinyje, tinka transporto eismui. Kitas pavyzdys – išskirtinai Klaipėdos Vaidilos aikštės rekonstrukcijos projektui pasiūlyta grindinio plokštė, atkartojanti aikštės kraštinių santykį 1:3. Ji gaminta specialiai siekiant užtikrinti šviesesnę aplinką tamsiuoju laikotarpiu.

Renkantis dangas būtina pasirinkti planuojamoms apkrovoms tinkamus produktus bei siūlių užpildus. Taip pat atkreipti dėmesį, koks transportas galės važiuoti grindiniu. Pavyzdžiui, tik pėstiesiems skirtu taku prekes gali atvežti pilnai pakrautas sunkvežimis ar žiemą stumdyti sniegą sunkiasvorė technika. „Rekomenduojame itin intensyvaus judėjimo ar apkrovų vietose naudoti grindinio stabilumą užtikrinančią inkaravimo technologiją. Labai svarbi ir nuolatinė grindinio priežiūra, papildant siūles, užtikrinančias grindinio stabilumą, nenaudoti agresyvių, betoną ardančių priemonių“, – pabrėžia pašnekovas.

Klaidos įrengiant vaikų žaidimų aikšteles

Visos viešosiose erdvėse statomos žaidimų aikštelės turi atitikti Lietuvos higienos normas ir Europos standarto reikalavimus, kurių yra labai daug (įrenginių montavimas, vieta, atstumai tarp jų, kritimo aukščiai, saugios dangos įrengimas ir kt.). UAB „Traida“ direktorius Paulius Kapalinskas sako, kad įmonei tenka dažnai susidurti su situacijomis, kuomet įrengtos vaikų žaidimų aikštelės šių reikalavimų neatitinka. Norint įrengti viešą vaikų žaidimų erdvę, labai svarbu pasikonsultuoti su profesionalais, kurie išmanytų standartų keliamus reikalavimus.

UAB „Traida“ ne tik įrenginėja tokias aikšteles, bet ir konsultuoja dėl jų įrengimo, ruošia brėžinius pagal saugos zonų reikalavimus. Įrengus vaikų žaidimų aikštelę, privaloma gauti akredituotos įstaigos kontrolės ataskaitą, leidžiančią saugiai eksploatuoti žaidimų įrenginius. „Žinau ne vieną žaidimų įrangos pardavėją, deklaruojantį, kad jų prekiaujama įranga atitinka saugumo reikalavimus. Tiesa pasirodo įrengus aikštelę ir atvažiavus inspektoriui, kuris patikrinęs randa montavimo broko, saugos zonų pažeidimus, netinkamai parinktą dangą ar įrenginius, kurie kelia pavojų vaiko sveikatai“, – atskleidžia pašnekovas.

Neatitinkančias reikalavimų žaidimų aikšteles ar įrenginius dažniausiai tenka išmontuoti ir įrengti naujus. Nedaugeliu atvejų gali pakakti pakeisti tik netinkamą įrenginio dalį kita, jeigu tai įmanoma dėl konstrukcijos ypatybių. Svarbu pažymėti, kad anksčiau minėti reikalavimai yra skirti saugumui, bet ne kokybei užtikrinti. Kokybę nurodo įrangos medžiagiškumas, medžiagų padengimas ir storis, geri įrenginio konstrukcijų sujungimai, atsparumas aplinkos poveikiui. Visa tai turi įtakos garantinio aptarnavimo laikotarpiui ir gaminio kainai.

Ruošiant technines specifikacijas įrenginių įsigijimui derėtų nepamiršti bent minimalių kokybės reikalavimų. P. Kapalinskas pastebi, kad nenurodžius kokybės reikalavimų, tiekėjai pasiūlo ekonomiškesnius sprendinius, kaip pavyzdžiui, įrenginius su apdailos detalėmis iš faneros (aut. past. sluoksniuotos klijuotos medienos). Deja, ši medžiaga ilgaamžiškumo negarantuoja – po kelių metų faneros detales tenka perdažyti ar pakeisti naujomis. Norint ilgaamžiškumo ir geresnės kokybės, pašnekovas siūlo rinktis įrangą, pagamintą naudojant ne plonesnes nei 19 mm storio HDPE (aut. past. didelio tankio polietilenas) plokštes.

Viešosioms erdvėms – perdirbto plastiko gaminiai

Anot UAB „Traida“ direktoriaus, tvarkant viešąsias erdves verta pagalvoti apie perdirbto plastiko gaminius, kurie yra lengvai prižiūrimi, nereikalauja dažymo, atsparūs aplinkos poveikiui – saulės spinduliams, drėgmei, temperatūrų pokyčiams, o gamintojas produkcijai suteikia 20 metų garantiją. Tai vienas inovatyviausių produktų, kai naudojant specialią technologiją plastiko atliekų perdirbimui, gaminamos terasinės lentos, šaligatvių borteliai, smėlio dėžės, lauko baldai, aptvėrimo sistemos ir kt. Perdirbto plastiko naudojimas pamažu populiarėja ir Lietuvoje.

Atsižvelgdama į tokių gaminių ilgaamžiškumą, Klaipėdos miesto savivaldybė autobusų stotelėse įrengė suoliukus su perdirbto plastiko lentomis. „Ir išties – dėl gražaus apdirbimo bei puikios struktūros, ne iškart suprasite, kad tai plastikas“, – atskleidžia profesionalas.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2021/09/geberit_ib_340x430_lt.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!