Vilniaus senamiestyje įsigaliojo kilpinis eismo reguliavimas

2020 m. liepos 8 d.

Admin Structum.

admin@estructum.lt

Jau nuo liepos 7 d., Vilniaus senamiestyje įsigaliojo nauja eismo organizavimo tvarka – kilpinis eismo reguliavimas, kuriuo siekiama sumažinti tranzitinį eismą, rašoma pranešime spaudai. Senamiesčio lankytojai bei gyventojai ir toliau galės privažiuoti automobiliu prie savo namų, darbo vietų ir traukos objektų, tačiau negalės kirsti Senamiesčio.

Senamiestis suskirstytas į keturias zonas

Judėti senamiestyje galima keturiomis kilpomis, kurios apims visą istorinį miesto centrą. Pagrindiniai įvažiavimai yra Trakų, Islandijos, Subačiaus ir Latako gatvėse, o išvažiavimai – Visų Šventųjų, Klaipėdos, Rūdininkų ir Universiteto gatvėse. Kiekviena kilpa turi 1–2 išvažiavimus. Eismas kiekvienoje kilpoje – vienpusis, reguliuojamas draudžiamaisiais kelio ženklais ir užtvarais.

Siekiama, kad įvažiuojančios iš vienos senamiesčio pusės transporto priemonės išvažiuotų irgi tokioje pačioje pusėje.

Keturios kilpos arba zonos aplink jas bus vadinamos pagal pagrindinius įvažiavimus į jas – Trakų, Islandijos, Subačiaus ir Latako. Išnyko ir galimybė ratu apvažiuoti Vilniaus rotušę – nors prie jos galima atvykti trimis skirtingomis kilpomis, tačiau čia jos nesusikirs, eismo srautai yra atsieti.

Keisis ir judėjimas Vilniaus g. atkarpoje tarp Islandijos ir Labdarių g. – bus uždarytas patekimas nuo Islandijos g. pusės ir didesnė gatvės dalis bus skirta pėstiesiems ir lauko kavinėms. Tačiau gyventojams privažiavimas išliks nuo Labdarių g. Minėtų gatvių uždarymas pėstiesiems numatytas šiltuoju sezonu – iki šių metų spalio 1 d. Po to bus vertinama, ar šiuos sprendimus taikyti kasmet.

Naujovės dviratininkams, pavėžėjams ir pėstiesiems

Pranešime spaudai nurodoma, kad taksi ir kiti pavėžėjimo paslaugų teikėjai klientus pasiimti arba atvežti automobiliu galės tik naudodamiesi judėjimo kilpiniu eismu taisyklėmis. Klientų ir vairuotojų patogumui Senamiesčio centre ateityje planuojama įrengti klientų įlaipinimo bei išlaipinimo vietas.

Svarbu ir tai, kad viešojo transporto sistema šiame etape nepakis. Pranešama, kad miestiečiai bei sostinės svečiai ir toliau galės patogiai keliauti 89-uoju ir kitais įprastais autobusų maršrutais. Keleivių patogumui Rotušės aikštės prieigose įrengiama nauja viešojo transporto stotelė.

Taip pat minimaliai keisis autobusų judėjimas šalia Rotušės aikštės – važiuodami link Didžiosios gatvės jie judės mažesniu nei iki šiol lanku.

Įdomu ir tai, kad dviratininkams bei riedantiems paspirtuku,  vienpusio eismo Senamiesčio gatvėse su dviračių juostomis, o ir be jų, nuo šiol galima judėti ne tik su automobilių eismu, bet ir priešinga kryptimi – prieš automobilių eismą. Vienas pavyzdžių – Klaipėdos, Subačiaus ar Trakų gatvės, kuriose iki šiol dviračių eismas vyko tik su automobiliu eismu, o dabar galimas ir judant prieš jį. Tose gatvėse, kur juostos įrengtos, pavyzdžiui, Rūdninkų, Didžiojoje, Dominikonų ar Universiteto, dviračiu judama kartu su automobiliu, o dviračių juosta – prieš automobilių eismą. Dvipusio eismo gatvėje, konkrečiai – Vokiečių gatvėje, dviratininkų ir paspirtukų judėjimas vyksta kartu su eismu, kaip iki šiol. Vairuotojų prašoma būti atidžiais, nelenkti dviratininkų, laikytis saugaus iki 20 km per valandą greičio.

Nuo šaligatvių pašalintos dviračių juostos: dviračiu ar paspirtuku rekomenduojama riedėti gatve, bet nedraudžiama naudotis ir šaligatviu, prisimenant, kad pėstieji turi pirmumą.

Kaip rašoma pranešime, žmonių judėjimo pokyčius senamiestyje atidžiai analizuos ir viešojo transporto ekspertai – planuojama, kad ateityje atsiras daugiau viešojo transporto maršrutų į senamiestį ir po jį, bus įrengta naujų stotelių, o senamiesčio prieigose pagal galimybes kursuos aplinkai draugiškas viešasis transportas.

Nebus pereinamojo laikotarpio: baudos pasieks visus neatidžius eismo dalyvius

Nauja eismo tvarka bus kontroliuojama pasitelkus miesto stebėjimo kameras, o užfiksuoti pažeidimai perduodami Lietuvos kelių policijos tarnybai. Vėliau bus testuojama ir video stebėjimo sistema su numerių atpažinimu, kuri automatiškai fiksuotų automobilių įvažiavimą į skirtingas zonas. Ilgainiui vietose, kur dabar pastatyti granitiniai stulpeliai ir kiti fiziniai barjerai, atsiras išmanūs, numerius atpažįstantys pakeliami užtvarai.

Užsienio šalių pavyzdžiai rodo, kad pirmus tris mėnesius dauguma jaus nepasitenkinimą dėl būtinybės keisti įpročius, bet vėliau, apsipratus su naujove, sumažėjus eismo, visi pajunta tylesnio, švaresnio miesto ir saugesnio, patrauklesnio laisvalaikio miesto širdyje pranašumus.

Vienas geriausių tokios sistemos pavyzdžių – Stokholmas, kuriame, norint kirsti miesto centrą, tenka susimokėti, o norint nuvažiuoti iki reikiamos vietos, tenka padaryti nemažą lanką – taip gyventojai skatinami keliauti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ar viešuoju transportu ir kirsti senamiestį neteršiant aplinkos.

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!