Po daugiau nei trejus metus vykusių Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir derinimo su vilniečiais darbų, dokumentas jau finišo tiesiojoje – jam pritarė visos institucijos, o gavus valstybinės teritorijų planavimo statybos inspekcijos pritarimą, miesto planas artimiausiam dešimtmečiui įsigaliotų dar šį rudenį. Derinant naująjį planą didžiausias dėmesys buvo skiriamas gyvenimo kokybei gerinti, plėtros galimybėms urbanizuotoje miesto dalyje, integruotai transporto sistemai ir ilgalaikei darniai miesto plėtrai, – skelbia Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.
Plano pokyčiai tiesiogiai susieti su Vilniaus ateities vizija – modernus, konkurencingas ir patogus Vilnius. Miesto plane iki 2030 m. numatytas želdynų plėtojimas, susisiekimo infrastruktūros plėtros prioritetai, pagrindinės priemonės viešojo transporto konkurencingumo didinimui, prioritetinė artimiausia magistralinių dviračių – pėsčiųjų trasų plėtra, vandens tiekimo ir nuotekų tinklų plėtros kryptys, ilgalaikiai planai centralizuoto šilumos tiekimo srityje, naujų mokyklų ir darželių statybos, kultūros ir sporto infrastruktūros objektų statybos ir rekonstrukcijos ir daugybė kitų kiekvienam vilniečiui svarbių planų.
„Naujasis bendrasis miesto planas – mūsų visų susiprojektuota ateitis. Žalias, patogus gyventi ir dirbti Vilnius yra vienintelis augantis miestas Lietuvoje, kuris ir toliau plėsis. Kad miestas būtų patrauklus, turime padaryti viską, kad jauni žmonės čia gyventų, kurtų, augintų vaikus ir jiems būtų patogu, kad ir milijoną gyventojų talpinantis Vilnius išliktų patogus. Naujas darnios urbanistinės plėtros kodas – miesto kultūros, tradicijų, gamtos savitumo bei tapatumo išsaugojimas ir gausinimas, miestiečių privačių /viešųjų iniciatyvų sinergija, urbanistikos ir architektūros kūrimas „iš apačios“, – sako Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.
Plane išryškintos urbanistinės plėtros gairės: miesto centro augimas, esamų gyvenamųjų rajonų aplinkos kokybės gerinimas, kaimynijų programos (kuri aktuali 300 tūkst. gyventojų) vystymas, prioritetinių plėtros teritorijų skatinimas, paveldo tvarus naudojimas ir ryškinimas, socialiai silpnesnių rajonų regeneracija.
Numatyti 5 pagrindiniai prioritetai: miesto plėtra į netoli miesto centro esančius rajonus – Naujininkus ir Rasas, antroji kryptis – miegamieji rajonai, kurie turėtų tapti vakarietiški ir jaukūs, todėl ypatingas dėmesys bus skiriamas jų apsaugai, apželdinimui bei viešajai infrastruktūrai, trečioji – centras, kuris bus ypatingai saugomas, o naujieji projektais bus leistini tik išsaugant paveldą. Ketvirtasis prioritetas – žaliasis miesto veidas. Miesto unikalumas ir privalumas yra tada, kai iki artimiausio miškelio ar parko bus galima nueiti pėsčiomis. O svarbiausias prioritetas – miesto transportas ir susisiekimas: sostinėje planuojama daug naujų jungčių, viadukų, tiltų, pėsčiųjų ir dviračių takų, tai pat infrastruktūra bepiločiams automobiliams.
Naujajame bendrajame miesto plane taip pat daugiau dėmesio bus skiriama vilniečių gyvenimo kokybės gerinimui: kokybiškam miesto augimui, patrauklių viešų erdvių kūrimui, architektūrinių projektų įgyvendinimui, plačiau įtraukiant visuomenė į miesto planavimo procesus bei daugiafunkciam žemės naudojimui.
Bendrasis planas pradėtas keisti dar 2016 metų vasarą. Tai ilgas ir labai sudėtingas dokumentas, kurį rengė ne tik meras ir Taryba, bet ir daugybė specialistų, tačiau procesas užtruko ilgiau nei tikėtasi dėl atidaus sprendinių derinimo su vietos bendruomenės atstovais. Naujasis Vilniaus bendrasis planas nuo pat projekto pradžios susilaukė didelio visuomenės susidomėjimo. Praėjusiais metais vykusiame naujojo miesto vizijos pristatyme dalyvavo keli šimtai sostinės plėtra besidominčių vilniečių. Susirinkimo metu dalyviai pateikė net 1500 pasiūlymus, kaip jų nuomone turėtų atrodyti naujasis Vilnius.
Diskusijų metu įvairių vietos bendruomenių atstovai aktyviai teikė pastabas ir pasiūlymus, buvo sulaukta konstruktyvios kritikos ir įžvalgų bendrojo plano sprendiniams, nes vietos bendruomenių atstovai gerai pažįsta savo aplinką ir galėjo pasisakyti, kokie aplinkos pokyčiai yra būtini, o kurie nėra logiški. Pasak Vyriausiojo miesto architekto, „rengiant naująjį miesto planą gyventojai turėjo galimybę vizualiai palyginti senąjį ir naująjį bendrąjį planą, taip įvertindami miesto kitimą artimiausiu dešimtmečiu ir tai labai pasiteisino“.
Vilniaus miesto savivaldybės informacija. Sauliaus Žiūros nuotr.
