Vilniaus vizija – kompaktiškas miestas su „įperkamais“ butais

2018 m. liepos 9 d.

Admin Structum.

Vilnius 2030 m. bus miestas su kompaktiška centrine miesto dalimi ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms įperkamais butais. Sunku patikėti? Tai dar ne viskas. Atsigaus Stoties ir Naujininkų rajonai, numatoma tolesnė Naujamiesčio ir Pilaitės plėtra. Daugiausia pakeitimų laukiama dešiniajame Neries krante nuo Žirmūnų tilto iki Žvėryno.

Daugiabučių kvartalų, esančių periferinėse zonose, plėtra – lyg augantis monstras su daug žmonių, mažai automobiliams laikyti skirtų vietų, žalios vejos plotų. Tačiau yra sprendimas, dėl kurio miesto pakraščių plėtra nesuvalgys ten gyvenančių žmonių komforto ir laimės – nauji infrastruktūros projektai. Tiesa, už vystytojų ir pačių gyventojų lėšas.

Mindaugas Pakalnis, Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius, pastebi, kad Vilniaus miesto planas sutelpa į keturis žodžius: „miestas, kuriame gera gyventi“. Tai reiškia, kad kiekvienas sostinės gyventojas ir svečias turi turėti komfortiškas gyvenimo sąlygas: išsaugotą paveldą, daugiausia 300 metrų atstumu nuo gyvenamosios vietos, želdynų zonas, išplėtotą ir populiarų viešąjį transportą, lengvai vidutines pajamas gaunantiems žmonėms įperkamą būstą. Tai padaryti planuojama atveriant centrinę miesto dalį. Tai reiškia, kad norint mieste išgerti kavos, nebereikės važiuoti į Senamiestį, o tai bus galima padaryti savo rajone.

„Lietuvos geležinkelių“ ir Vilniaus savivaldybės atstovai šiemet pristatė geležinkelio stoties teritorijos modernizavimo viziją. Dėmesio joje skirta ne tik šiai stočiai, bet ir plotams aplink ją bei modernizuotai autobusų stočiai. Geležinkelio stoties teritorija virs daugiafunkciu verslo ir mobilumo centru. Tokia vizija apima daugiau nei 20 ha teritoriją tarp Geležinkelio ir Pelesos gatvių. M. Pakalnis akcentuoja, kad ši plėtra leis atsigauti ir Naujininkų rajonui.

Vystant naują plėtrą periferinėje zonoje, bendrajame plane pirmenybę numatyta skirti Pilaitės šiaurinei daliai, teritorijai prie Minsko plento ir teritorijoms prie Ukmergės gatvės šalia Vakarinio aplinkkelio. Su šių teritorijų plėtra bus siejama ir daugiausia infrastruktūros projektų.

Vis dėlto sostinės skauduliu tapusio Perkūnkiemio ir kitų periferinių zonų gyventojai turėtų būti pasiruošę plačiau atverti pinigines, nes šiose zonose infrastruktūrą gerinti siekiama gyventojų ir vystytojų lėšomis.

Lietuvos architektų sąjungos atstovai siūlo atsisakyti didinti aukštybinių pastatų skaičių, ypač arti Senamiesčio. Taip pat architektai siekia užtikrinti, kad buvusių sodų bendrijos būtų integruotos, o jų teritorijų, kurios tampa gyvenamomis, sprendiniai atitiktų gyvenamųjų teritorijų reikalavimus.

Aktualus klausimas yra sovietmečiu statytų gyvenamųjų rajonų konkurencingumas. Siekiant kokybiškos ne tik statinių, tačiau ir aplinkos renovacijos, jų reglamentai gali turėti išskirtinių, specifinių bruožų, kurie leistų šiuos rajonus vystyti konkurencingai.

„Svarstydami paminklotvarkinę bendrojo plano dalį, ekspertai pritarė, kad, įgyvendinant bendrojo plano sprendinius, vienareikšmiškai būtų numatyta atkurti karo ir pokario metais deformuotą urbanistinę miesto struktūrą, prioritetą teikiant posesijiniam perimetriniam užstatymui. Taip pat būtina taisyti klaidas ir prieštaravimus išeities dokumentuose – tikslinti Senamiesčio vertinimo aktą, kad jis atitiktų dabartinę situaciją, atsisakant beprasmių vėlyvų „urbanistinių struktūrų“ saugojimo, ir sudarytų sąlygas kokybiškiems bendrojo plano sprendiniams. Siūloma peržiūrėti reglamentuojamus Senamiesčio apžvalgos taškus: atsisakyti neaktualių (Šeškinės kalvos), papildyti susiformavusiais – Jonų bažnyčios varpinės apžvalgos tašku. Taip pat papildyti būdingus užstatymo morfotipus, patikslinti archeologinio paveldo saugojimo reglamentavimą“, – skelbiama išplatintame pranešime spaudai.

Kaip sako Lietuvos architektų sąjungos prezidentė Rūta Leitanaitėplanuojami pasikeitimai yra kompaktiško miesto vizijos tęsinys.  

Kompaktiško miesto idėja remiasi noru gražinti gyventojus į miesto centrą ir skirti daugiau dėmesio daug potencialo turinčioms teritorijoms.  manaukad šis savivaldybės sprendimas yra sveikintinas, – pastebi R.  Leitanaitė.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius spaudai rašo, kad pagal dabartines Bendrojo plano ir BP koncepcijos gaires Vilniaus centras iki 2030 m. turėtų tapti kompaktiškesnis. Miesto pakraščiuose turėtų susiformuoti keli lokalūs centrai, suteikiantys gyventojams kokybiškas paslaugas. Tačiau keli pertekliniai reikalavimai gali stabdyti Naujamiesčio atnaujinimą, o neaiškumas dėl priemiesčių plėtros – kokybiško gyvenimo mieste plėtrą.

Iki liepos 23 d. Vilniaus savivaldybėje vyksta sostinės teritorijos bendrojo plano patikslintų sprendinių konsultacijos. Planas sudaromas iki 2030 metų.

/img/banners/340x600.gif
Būk pirmas!