Vakar, sostinėje vyko keletą valandų trukęs pirmasis Lietuvoje hibridinis miesto atsparumo testas „Gedimino legionas“. Tai buvo veiksmo kupinos neeilinės pratybos, kurios miestui padėjo pasitikrinti, kaip savivaldybės įmonės pasiruošusios kritiniais atvejais pačios spręsti ypatingas situacijas ir kibernetinio saugumo grėsmes, kaip operatyviai ir sklandžiai pavyksta koordinuoti tarpusavio veiksmus, pasitelkti kitų tarnybų ir gelbėtojų pagalbą.
Vilniaus savivaldybė skelbia, kad buvo pasitelktos ne tik įvairios institucijos, bet ir didelė grupė savanorių, kurie norėjo prisidėti stiprinant miesto atsparumą įvairioms grėsmėms. Iš viso pratybose dalyvavo daugiau kaip 130 žmonių (apie 40 įvairių tarnybų, padėjo daugiau kaip 60 savanorių).
Buvo testuojama situacija, kai Vilniuje paryčiais per keletą valandų iškrinta itin didelis kritulių kiekis, apsemtame Geležinio Vilko g. tunelyje vandens lygis neslūgsta, įvyksta keletas avarijų tunelyje ir ties juo, užsidega autocisterna, liejasi teršalai, iš tunelyje įstrigusio mikroautobuso gelbėjami vaikai, tuo tarpu vandens siurblinėje vyksta piktavalių ginkluotų asmenų šturmas, atstatomas siurblinės darbas, Neryje sugaudomi su lietaus vandeniu patekę teršalai, tuo metu eismas tunelyje draudžiamas, susidaro spūstys, kurios nukreipiamos aplinkinėmis gatvėmis ir t.t.
Testas hibridinis, nes viena pratybų dalis iš tiesų vyko Geležinio Vilko tunelyje ir jo prieigose, o kita – virtualioje erdvėje, bandant sutrikdyti operacijų valdymo centro darbą, informacines sistemas, skleisti dezinformaciją: pratybų metu gauta per 500 netikrų pranešimų ir skambučių apie įvairius incidentus, avarijas ir nelaimes mieste, kurie buvo išanalizuoti savanorių ir identifikuoti kaip netikri. Testo metu buvo panaudotos visos turimos IT sistemos, aplikacija „Vilnius Gyvai“, programėlė „Tvarkau Vilnių“ ir kt., o savanorių ir kariuomenės atlikti veiksmai padės savivaldybei giliai pažvelgti į savo situaciją, išmokti pamokas ir pasitaisyti.
„Tai mus ruošia tam tikroms grėsmėms ir didina miesto atsparumą, tarnybų susiklausymą, bendradarbiavimą, kad galėtume tinkamai reaguoti į grėsmes. Ruošiamės ir galimai Astravo grėsmei, tačiau pradedam nuo mažesnės apimties pratybų, per kurias išmokome daug pamokų ir pasidarysime išvadas. Miesto, organizacijos ir pačių gyventojų pasirengimo brandos lygį auginsime nuolat, tobulinsimės ir stiprėsime“, – sakė Administracijos direktorius Povilas Poderskis.
Tarnyboms koordinuotis veiksmus sekėsi neblogai, sukoordinavimo darbas vyko gana sklandžiai, tačiau ateityje savivaldybė planuoja organizuoti dar bent 4 skirtingas pratybas, nes siekiamybė yra dar efektyvesnis IT sistemų naudojimas, turėti konkrečius planus konkrečioms situacijoms, geresnį avarinių tarnybų susiklausymą ir bendradarbiavimą su visuomeninėmis organizacijomis.
Liepos 23 dieną savivaldybė planuojama pateikti jau išanalizuotas ir apibendrintas išvadas bei pamokas ateičiai.
„Vykdant operacijas labai svarbu koordinuoti veiksmus su įvairiausiomis institucijomis. Pratybose gali surasti trūkumų, koreguoti tam tikrus taktinius elementus, kuriuos vėliau gali taisyti. Pratybos buvo mums naudingos“, – sakė Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadas Viktoras Grabauskas.
Pratybose dalyvavo daugiau kaip 60 savanorių, kurie pasiskirstė į IT (raudonieji ir mėlynieji), analitikų, dronų, stebėtojų, informacijos komandas. „Gedimino legiono“ savanorė Aistė Kesminaitė – Jankauskienė papasakojo, ką veikė savanoriai ir kokia svarbi yra jų misija.
„Mes galime turėti saugų miestą tik tuomet, kai jo apsaugoje dalyvauja ir patys gyventojai. Vienos įmonės ir organizacijos fiziškai neturi išteklių ir pajėgumų, gebėjimų išanalizuoti hibridinio karo metu atsirandančių šimtų netikrų pranešimų ir juos išanalizuoti. Pirmasis testas – tai tik pradžia, ateityje „Gedimino legionas“ tikrai plėsis. Kuo daugiau žmonių jungsis su įvairiais specifiniais gebėjimais – tuo geriau bus modeliuojamose įvairiausiose situacijose. Mums reikia, kad Vilnius būtų saugus ir patogus – nes Gedimino legionas esi tu!“ – pasakojo „Gedimino legiono“ savanorių atstovė.
Teritorinis atsparumas, pagal Europos Sąjungos komisiją, yra miestų ir regionų gebėjimas atsilaikyti prieš globalizaciją. Tačiau tai nėra labai tikslu, o jeigu nėra tikslus terminas, procesas, kurį jis apibrėžia, tampa dar miglotesniu „pliupalizmo” objektu. Vis dėlto, Vilnius nesiruošia sėdėti sudėjus rankų.
Vilniaus savivaldybės informacija ir nuotr.
