Jau skaičiuojamos paskutinės dienos iki modernaus biurų pastato „Smart Park“, Visagine, atidarymo. Tikimasi, kad 777 kv.m plote įsikurs dešimtys išmanių, jaunų įmonių. Pastatą projektavo architektų komanda „Studija lapė“. Rangos darbus atliko „Vilniaus betonavimo technika”.
Tai yra vos pusantro kilometro nuo Visagino miesto centro nutolusi buvusi karinio miestelio teritorija, kurioje ilgą laiką veikė Pasieniečių mokykla. Visagino miesto savivaldybė skelbia, kad architektai turėjo suprojektuoti iš viso 10 hektarų ploto teritoriją.
Žemės sklypas valdomas Visagino savivaldybės panaudos pagrindais. Teritorijoje esantys pastatai buvo nugriauti, teritorija išvalyta, rekonstruotos inžinierinės komunikacijos. 2017 m. sklypas buvo pilnai pritaikytas investuotojams. Sklypas turi puikią transporto infrastruktūrą: vos kelios minutės nuo miesto centro, visuomeninis transportas, yra didelė stovėjimo aikštelė, taip pat krovininio transporto stovėjimo aikštelė. Už mažiau nei 500 m yra geležinkelio linija, kuri šiuo metu yra nenaudojama, bet, pasak savivaldybės, gali būti pradėta naudoti pagal poreikį.
„Studija lapė“ komandos architektas Tomas Lapė paklaustas apie objektą sakė, kad kol kas tai vienintelis toks objektas Visagine, kurį inicijavo pats miestas, siekdamas regeneruoti turimas, bet apleistas teritorijas ir paversti jas patraukliais objektais naujiems verslams kurtis, burtis ir bendradarbiauti.
„Iš miesto savivaldybės tikrai netrūko dėmesio. Gerąja prasme – buvo jaučiama, kad šis objektas miestui yra svarbus. Tai pastebėjome jau atrinkinėjant konkursinius projektus – buvome parengę ne tik pastato, bet ir visos teritorijos išvystymo galimybių studiją, kuri, greičiausiai ir nulėmė pasirenkant mūsų projektą“, – sakė projekto architektas.
Investuotojas nusprendė čia kurti pramonės parką, kurioje bus generuojami ir įgyvendinami inovatyvių technologijų verslai. Projekto vertė: daugiau nei 1,7 milijonų eurų, beveik pusantro milijono finansuoja Europos Sąjunga.
T. Lapė pasakoja, kad architektūrinė koncepcija kilo pagal projektavimo užduotį pačiam pastatui ir įsivaizdavimo kaip gali vystytis teritorija.
„Pastatas turėjo sutalpinti bent 10 nedidelių įmonių ofisų su bendromis pasitarimų ir poilsio erdvėmis. Supratome, kad darbui nepakaks tik stogo virš galvos, reikės ir įkvėpimo, kuris yra labai susijęs ir su vaizdu pro langą, privatumo jausmu, galimybe neutralioje erdvėje susitikti ir pabendrauti su kolegomis iš kitų įmonių. Todėl plane pastatą suprojektavome iš, tam tikra prasme, atskirų šešių tūrių (kiekviename po du biurus) sujungtų bendra galerija-koridoriumi. Tarp tų tūrių suprojektavome „pusiau“ privačias lauko poilsio terasas. Taigi terasos tampa ta vieta, kuria galima ir reikia dalintis su kaimynu, tačiau, kuri netampa 10-ies biurų susibūrimų vieta“, – atviravo pašnekovas.
Paklaustas apie sunkumus, su kuriais susidūrė projektuojant šį pastatą, architektas T. Lapė sakė, kad didžiausi sunkumai visgi buvo suderinti architektūrines ambicijas su labai griežtai suplanuotu ir ribotu „mažiausios kainos“ biudžetu.
„Galutiniame variante pavyko išsaugoti didžiąją dalį architektūrinių užmanymų: segmentuotą pastato planinę-tūrinę struktūrą su lauko terasomis tarp jų, natūralaus medžio dailylenčių fasadų apdailą, išmaniąsias technologijas pastato viduje“, – šypsosi architektas.
@Mindaugo Bobino nuotr.
