Visos priemonės žmonėms gelbėti – vienoje vietoje


Užsakovas: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos
Generalinis rangovas: UAB „Mitnija“
Projekto architektas: Virginijus Juozaitis („JAS“)
OPERACINIŲ ĮRANGA: UAB „Medicinos projektai“
Stogo danga: UAB „Mida LT“
Perdangų armavimo sistemos: UAB „Peikko Lietuva“
Liftai: UAB „Kauno liftai“
Nuotraukos: Kęstučio Šimatonio ir Linos Pankratjevaitės

Kertinis akmuo naujam Kauno klinikų miestelio statiniui buvo padėtas 2012-ųjų rugsėjo pradžioje. Statybos truko kiek daugiau nei dvejus metus, bendras pastato plotas – 15 tūkst. kv. metrų. Dalis operacinės, diagnostinės įrangos buvo integruota dar statybų metu. Statant naująjį centrą, daug dėmesio buvo skirta funkcionalumui, siekta sukurti sąlygas, kuriomis būtų paprasčiau organizuoti darbą, teikiant pagalbą ūminių sveikatos sutrikimų patyrusiems pacientams. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos – įvairaus profilio gydymo įstaiga, turinti didelę patirtį, sukauptą teikiant aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Tačiau dėl patalpų stokos ir netinkamo jų suplanavimo skubios pagalbos teikimas buvo decentralizuotas ir išdėstytas maždaug 500–1 500 m atstumu atskiruose pastatuose. „Pirmoji valanda po traumos vadinama „auksine valanda“, nes nuo to, ar per šią valandą bus suteikta medicinos pagalba, ir nuo šios pagalbos kokybės priklauso, ar žmogus išgyvens ir išvengs neįgalumo, – akcentavo LSMU ligoninės Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos vadovas dr. Kęstutis Stašaitis. – Pastačius traumų ir skubios pagalbos centrą, įgyvendintas „vienų vartų“ principas skubiai pagalbai teikti, racionaliai išnaudojami žmogiškieji ir ekonominiai ištekliai, be to, pagerės paslaugų kokybė, bus galimybė priimti didelį pacientų skaičių įvykus nelaimingiems atsitikimams ar katastrofoms ir sugebėti vykdyti civilinės saugos ar katastrofų centro funkcijas.“

Prireikė specifinių žinių

Centrą suprojektavusio architekto Virginijaus Juozaičio nuomone, tai aukščiausio technologinio sudėtingumo statinys, kuriame nuolat viskas tobulėja ir keičiasi. Todėl, pasak jo, projektuojant sunkiausia buvo spėti su vis atnaujinamais technologiniais poreikiais ir medicininėmis madomis: „Kol projektavome pastatą, medicinos technologijos ir valstybės galimybės įsigyti naujausią techniką gerokai pasikeitė, statant ir vėl keitėsi, todėl kaskart turėjome operatyviai priimti naujus sprendimus.“
„Ne kiekvienais metais tenka statyti objektą, kuriame bus gelbėjamos žmonių gyvybės. Todėl, kai „Mitnija“ buvo pasirinkta Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centro statybai, mums tai reiškė didelį pripažinimą ir iššūkį, –
sakė statybų generalinio rangovo, bendrovės „Mitnija“ generalinis direktorius Julius Gendvilis. – Šis projektas – didžiausias ir sudėtingiausias iš pastaraisiais metais statytų medicinos objektų Lietuvoje. Jis ypatingas dėl kompleksiškumo, moderniausių statybos, inžinerinių ir technologinių sprendimų. Mūsų statybininkai čia įrengė net tris tunelius, jų bendras ilgis siekia 230 m, 12 operacinių, atskirus reanimacijos ir skubios pagalbos skyrius, taip pat patalpas laboratorijoms, diagnostikai. Objekto specifika privertė mūsų projekto komandą būti itin gerai pasiruošusią, skrupulingai planuoti, sutelkti visą dėmesį ir kruopštumą. Naujausi statybos, inžineriniai, technologiniai sprendimai, netgi medicinos įrangos montavimo ypatumai – visa tai buvo mūsų projekto komandos kasdienybė. Šios medicinos įstaigos operacinėse įrengtos atestuota antibakterine danga dengtos nerūdijančio plieno sienos, oro kondicionavimą užtikrina modernios šalčio mašinos su integruotais šilumos siurbliais, pasirūpinta operacinių trijų lygių vėdinimo sistema, ypač gerai išvalančia orą.“
„Mitnijos“ projektų vadovui Jonui Čaikauskui ir jo komandai teko ne tik suvaldyti visą statybos procesą, bet ir pasigilinti į specifinius medicinos dalykus. Be to, papildomai reikėjo užtikrinti, kad statybos darbai kuo mažiau trukdytų kituose šalia esančiuose klinikų korpusuose dirbantiems medikams, taip pat ligoniams bei lankytojams.
„Statydami Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centrą, daugiau kaip 50 proc. darbų atlikome savo jėgomis, tačiau papildomai turėjome suvaldyti 30 skirtingų subrangovų, tiekėjų įmonių, o statybos pikų metu šio objekto statybos aikštelėje dirbdavo daugiau nei 250 darbininkų, – akcentavo bendrovės „Mitnija“ generalinis direktorius J. Gendvilis.

Sterilios operacinės
Pirmą kartą Lietuvoje statant gydymo įstaigą buvo panaudotas naujas operacinių įrengimo principas. Siekiant minimizuoti infekcijos šaltinių skaičių, išlaikyti šių patalpų sterilumą, pasirinktas veiksmingas ir modernus operacinių įrengimo (apdailos) būdas, panaudojant nerūdijančio plieno technologiją, ir sumontuota sieninių skydų sistema su bakterijų augimą slopinančia „BioCote“ danga. Visose operacinėse į skydų sistemas buvo integruoti šildymo moduliai ir medicininių reikmenų perdavimo spintos, pagamintos iš aukštos kokybės nerūdijančio plieno. Toks sprendimas leidžia sumažinti operacinės įrengimo išlaidas ir sutrumpinti laiką, kurio reikia, kad patalpos būtų paruoštos chirurginėms operacijoms. UAB „Medicinos projektai“ patiekė ir naujos kartos pasaulyje žinomos įmonės „Maquet“ įmontuojamus sisteminius operacinius stalus, maksimaliai pritaikomus tam tikrų operacijų specifikai. Tai leidžia operuojančiam chirurgui taikyti naujas pažangias operacijų metodikas ir sutrumpinti operacijų laiką.
Verta paminėti, kad šiam Traumų ir skubios pagalbos centrui UAB „Medicinos projektai“ tiekia visame pasaulyje vertinamus šveicarų gamintojo „Mathys“ endoprotezus, turinčius itin geras anatomines bei biomechanines savybes, klinikiniais tyrimais patvirtintus ilgalaikiškumo rodiklius, taip pat pažangiam implantavimui skirtus instrumentus.

Sprendimai maksimaliai išnaudoti patalpų aukštį

Neretai šiuolaikinių modernių, išskirtinės architektūros pastatų statytojams tenka spręsti perdangų plokščių apsaugos nuo praspaudimo ir itin nepageidaujamų šlyties jėgų poveikio problemas. Tai ypač aktualu, kai statinio ar pastato projekte numatytas perdangų atrėmimas tiesiai ant kolonų arba sienų, nenaudojant palaikančiųjų sijų. Dažniausiai tokios konstrukcijos naudojamos siekiant estetinio efekto ir maksimalaus patalpų aukščio išnaudojimo, kad tam netrukdytų perdangas laikančios sijos ar kolonų konsolės. Tačiau mūsų šalyje jau įprasti saugantys perdangas nuo praspaudimo sprendimai, pavyzdžiui, kolonų viršutinės dalies konstrukciniai sutvirtinimai, perdangos plokštės storio ar jas armuojančių strypų matmenų padidinimas, aukštesnės klasės betono naudojimas ir kt., yra neekonomiški ir neapsaugo perdangų nuo suirimo. Be to, tokie sprendimai riboja ir mažina konstrukcinį patalpų aukštį tarp perdangų. Šiandien Lietuvos statybininkai minėtų problemų gali visai nesunkiai išvengti – tereikia pasirinkti tinkamą konstrukcinį sprendimą. Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centro pastato statyboms naudotos „Peikko PSB“ perdangų praspaudimo armatūros leidžia ne tik sumažinti gelžbetoninių monolitinių perdangų plokščių storį, bet ir atsisakyti sijų, taip padidinant naudingąjį patalpų aukštį ir sumažinant statybos sąnaudas.
„PSB sistemos naudojimas garantuoja lengvą ir greitą sumontavimą tiesiog paskutiniame žingsnyje prieš betonuojant, sumaunama iš viršaus ant armatūros tinklo. Taip gerokai sutrumpėja perdangos armavimo įrengimo terminai, –
teigė „Peikko“ gaminių pardavimų grupės vadovas Linas Lelešius. – „Peikko PSB“ armavimo sistema – tai paprastas ir patikimas sprendimas. Ją sudaro viena visiškai suderintų elementų visuma, leidžianti armuoti perdangos plokštes, nenaudojant fiksatorių tais atvejais, kai montuojama viršuje. Ši armavimo sistema puikiai sutvirtina perdangų plokštes ir padidina jų atsparumą perspaudimui aplink kolonas ar pamatų atramas. Pagal poreikį PSB sistemą galima sumontuoti ne tik virš perdangos, bet ir jos apačioje. Sistema įvertinta ETA-13/0151 sertifikatu, bandymai ir ETA sertifikatas patvirtina, kad „Peikko PSB“ sistema yra iki 10 proc. atsparesnė nei analogiški konkurentų sprendimai. “

Pritaikytas žmonėms su negalia
Naujasis centras visiškai pritaikytas žmonėms su negalia priimti, kiekviename skyriuje įrengtos specialiai jiems tinkamos palatos. Viskas apgalvota iki smulkmenų, todėl vežimėliuose sėdintys žmonės galės lengvai savarankiškai patekti į bet kurią pastato dalį, laisvai judėti ir naudotis visomis pagrindinėmis bei pagalbinėmis lankytojams skirtomis patalpomis. Atsižvelgiant į šių žmonių poreikius, suplanuotas ir aukščių skirtumas. Jis tarp pastato išorės prie pagrindinio įėjimo ir bendro holo bei pirmo aukšto minimalus – 1,5 cm, todėl žmonėms su negalia patekti į korpusą problemų nekils.

Saugūs, erdvūs liftai
UAB „Kauno liftai“ – viena didžiausių liftų organizacijų Lietuvoje, teikianti paslaugas net 62 gydymo įstaigoms, naujajame traumų centre sumontavo 7 ligoninės liftus. „Mums tokie darbai yra tikrai ne nauji, – sakė įmonės direktorius Jonas Guzavičius, – tačiau šie liftai buvo įrengiami statant pastatą, todėl buvo visos galimybės, atsižvelgiant į būsimo pastato specifiką, išnaudoti visus liftų pranašumus. Liftai yra vienas kitą dubliuojantys, vadinasi, kiekviename korpuse yra po du liftus, tad, jei vienas liftas dėl kokių nors priežasčių sugestų, jo funkcijas automatiškai perimtų kitas liftas. Taip galima užtikrinti visą parą, visus metus nepertraukiamą darbą. Be abejo, tai bendro darbo su pastato projektuotojais, kurie pasirinko teisingą sprendimą, rezultatas.“
Liftų apdailai parinktos atsparios medžiagos: nerūdijantis plienas, gerai valomos, specifinės dangos, ugniai atsparios durys. Liftai yra ekonomiški, elektrą taupantys, juose įrengtas šviesos diodų (LED) apšvietimas. „Mūsų liftai švelniai pradeda judėti, švelniai sustoja, o tai labai svarbu tokiuose traumų centruose. Be to, ypatingi ir kabinos matmenys: 1,40 m ir 2,40 m. Tokiame lifte šalia ligonio lovos iš abiejų galų gali stovėti aptarnaujantis personalas, vietoje galima atlikti skubiausias medicinines paslaugas, o durims atsidarius ligonis gali būti operatyviai vežamas ten, kur reikia“, – liftų pranašumus vardijo UAB „Kauno liftai“ vadovas.

Patikimas stogas
Stogas – viena svarbiausių šio pastatų dalių, nes jis turės ilgus metus saugoti brangią techniką, moderniausias operacines, laboratorijas ir, žinoma, žmones. Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centro stogo hidroizoliacinė danga įrengta taip, kad užtikrintų ilgalaikę pastato hidroizoliacinę apsaugą ir eksploatacinį stogo patikimumą. Tokią dangą pasiūlė UAB „Mida LT“ – vienintelė gamykla Baltijos šalyse, gaminanti polimerinio bitumo stogo dangas: įvairių spalvų, modifikacijų, storio ir geometrinių formų lanksčiąsias čerpes šlaitiniams bei ritinines dangas plokštiems stogams. Šiam projektui įgyvendinti buvo pasirinktos geriausių techninių charakteristikų bituminės hidroizoliacinės dangos „Mida Technoelast PV S5b“ – viršutiniam ir „MIDA Technoelast PV S5s“ – apatiniam sluoksniams. „Mida Technoelast “ – tai aukščiausios „Premium“ klasės stogo danga, kurios naudojimo laikas – ne mažiau kaip 25–30 metų. Ši danga tinkama ne tik naujiems stogams įrengti, bet ir stogo remonto darbams. Puikios šios dangos savybės garantuoja atsparumą ekstremaliomis sąlygomis bei esant įvairiai klimato temperatūrų kaitai. 

 


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

Namai lego principais

Kas sieja prieš 6000 metų nutiestą medinį sweeto taką netoli somerseto Didžiojoje britanijoje, 19 a. Pradžioje darbininkams skirtas mobiliąsias kavinukes…

Has photos

Fasadai, kuriems nėra blogo oro

Vėdinamieji ir jiems giminingi bioklimatiniai fasadai šiuo metu laikomi vienais iš geriausių sprendimų siekiant palaikyti optimalią vidaus temperatūrą ir garso…

Has photos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų