Visuomeninių pastatų faktorius pagal architektę Ulę Grinevičiūtę

2020 m. birželio 17 d.

Architektų studijos „Noarchitects“ partnerė, architektė Ulė Grinevičiūtė paklausta apie visuomenės interesus visuomeninių pastatų projektavimo procese, pastebi, kad žmogus yra pastatų ar erdvių centrinė ašis. Tai reiškia, kad pastatai projektuojami galvojant apie žmogui jaukų mastelį, bendravimą ir papildomas funkcijas. Čia svarbiausia atsispirti trumpalaikėms tendencijoms. Kaip ir kokioms architektė pasakos jau liepos 2 dieną vyksiančioje konferencijoje „Išliekamasis visuomeninių pastatų faktorius“.

Pasak U. Grinevičiūtės, kuriant visuomeninius pastatus, svarbiausia galvoti apie jo išliekamąją vertę, kurti tvarius sprendimus, naudoti monumentalias medžiagas.

„Darbus pradedame nuo objekto analizės. Tiriame jo aplinką, istorinę vertę. Ieškome išlikusių autentiškų detalių, istorijų, žmonių – tai svarbūs kriterijai, kurie padeda kurti naujos istorijos pradžią, moderniai interpretuoti senus dalykus”, – atskleidžia „Noarchitects“ partnerė. 

Daugiau autentikos

„Noarchitects“ buvo įkurta 2012 metais. Jau tuomet architektų studija į architektūrą žvelgė, ieškodami platesnių sprendimų, apimančių ne tik geografinį, bet ir kultūrinį, istorinį kontekstą. U. Grinevičiūtė patvirtina, kad kiekvieno projekto kūrimas yra savaip įdomus procesas. Vis dėlto, yra ypač unikalių objektų.

„Vis dar prisimenu pirmąjį apsilankymą architekto M. Prozorovo pastate Didžioji g. 18 – puošnus, didingas pastato fasadas viduje slėpė estetiškai labai priešingą interjerą”, – teigė architektė.

Kai buvo pradėti šio objekto atnaujinimo darbai, M. Prozorovo pastato stogo medinė konstrukcija buvo nukentėjusi nuo gaisro ir nevykusiai atstatyta XX amžiaus antroje pusėje. Todėl buvo suplanuota nauja stogo danga – tonuoto cinko skardos. Keičiant esamą pastato pastogės planinę struktūrą, buvo išsaugomos kapitalinės sienos ir jų tinkas, atveriamos anksčiau užmūrytos angos. Išmontuojamos paskutinių pastato rekonstrukcijų metu pastatytos nevertingos gipso kartono ir stiklo pertvaros, modulinės pakabinamos lubos grindys ir kiti elementai. Išsaugoma pagrindinės laiptinės apdaila piliastrai ir kiti vertingųjų savybių turintys elementai.

„Noarchitects“ kūrė šių patalpų interjerą. Architektė pasakoja, kad dar prieš pradedant projektą, norėjosi pabrėžti pastato vidines erdves, paryškinti istoriją ir nenustelbti esamų istorinių detalių.

Nes kontekstas svarbus

Visuomeniniai pastatai dažniau yra renovuojami ar rekonstruojami, pakeičiant jų funkciją ir pagerinant būklę, nei statomi nauji. Būta išimčių. Konstitucijos prospektas ir jo aplinka, senuosiuose Vilniaus miesto žemėlapiuose vaizduojamas kaip itin menkai užstatytas, o aplink daugiausiai plyti dirbamieji laukai.

Konstitucijos verslo kvartalas pradėjo kurtis dar 2004 m.  Vos per porą dešimtmečių susiformavęs verslo miestas mieste į savo gretas priėmė ir „Workland“ biurų centrą. „Workland“ priklauso „Quadrum“ verslo centrui, kuris į istoriją patenka kaip vienas didžiausių biurų kompleksų Baltijos regione ir yra pripažintas geriausiu biurų pastatu Baltijos šalyse NT ir investicijų forumo apdovanojimuose.

Apie „Workland“ projektavimą ir apie darbą su visuomeninių pastatų projektais „Noarchitects“ partnerė, architektė Ulė Grinevičiūtėpasakos STRUCTUM ir Lietuvos architektų sąjungos organizuojamoje konferencijoje „Visuomeninių pastatų išliekamasis faktorius“. Konferencija vyks liepos 2 d. 10 val. PC OZAS, „Multikino” salėje.

Norintiems dalyvauti konferencijoje, būtina išankstinė registracija: https://bit.ly/IsliekamasisPastatuFaktorius

Nors konferencija nemokama, tačiau galima pirkti bilietus ir būti garantuotiems sėdima vieta. Bilietus galite įsigyti: https://kakava.lt/pirkti-bilietus/1399/3452

@„Noarchitects“ nuotr. 

https://structum.lt/wp-content/uploads/2020/09/geberit-business-lt-340x430-structum.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!