Visuomeninių pastatų ilgaamžiškumą lemiantys faktoriai

2021 m. vasario 10 d.

Gabija Bujokaitė.

gabija@structum.lt

Vienas svarbiausių aspektų, projektuojant visuomeninius pastatus – ilgaamžiškumas. Šio faktoriaus svarba ypatingai atsiskleidžia ir nacionalinio konkurso „Išmanusis miestas“ metu, kai jo dalyviai Lietuvos savivaldybėms pateikia prieš projektinius pasiūlymus, kupinus inovatyvių sprendimų. Kokie reikalavimai keliami naujai statomiems pastatams? Kokį vaidmenį šiame procese atlieka medžiagų parinkimas? Į ką atkreipti dėmesį įrenginėjant apšvietimo bei garso sistemas? Patirtimi bei naudingomis rekomendacijomis dalinasi šių sričių profesionalai.

Pastatų konstrukcijos Lietuvoje: seniau ir dabar

Lietuvoje turime pastatų, kurių statybos laikotarpis siekia XIV – XV amžius ir jie tebestovi iki šių dienų. Jie buvo projektuoti ir statyti, kad tarnautų ištisus šimtmečius. Šių pastatų architektūriniai sprendimai turi neįkainojamą išliekamąją vertę. Šiuolaikiniam pastatui vien architektūrinių sprendimų nepakanka.

Bėgant metams keičiasi pastatų paskirtis, funkciniai bei energiniai reikalavimai, todėl atskiroms pastatų dalims gali būti keliami skirtingi ilgaamžiškumo reikalavimai. Šiandien visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų laikančios konstrukcijos projektuojamos iš surenkamo ir monolitinio gelžbetonio, kad tarnautų 100-120 metų. Tuo tarpu fasadai, stogai bei inžinerinės sistemos projektuojami tarnauti 30 metų, vidaus apdaila ir prietaisai – 10-15 metų.

Šiandien aktualu, kad nekeičiant pastato laikančiųjų konstrukcijų pastatus būtų galima nesudėtingai išardyti, naujai įrengti jiems fasadus, perplanuoti vidaus patalpas ir inžinerines sistemas. Naujai projektuojamiems pastatams keliami ir gerokai aukštesni šiluminės energijos naudingumo reikalavimai. Nuo 2021 m. sausio 1 d. statybos leidimai išduodami tik A++ energetinę klasę atitinkantiems daugiabučiams. UAB „YIT Lietuva“ kokybės vadovė Dalė Jankūnienė teigia, kad šiuo laikmečiu ilgaamžiškumas vertinamas kitaip. „Daugiau dėmesio skiriama inžinerinėms pastato sistemoms, tvarumui ir dirbančiųjų tame pastate komfortui“, – akcentuoja specialistė.

Lyginant pastatų statybą Lietuvoje anksčiau ir dabar, stipriai pasikeitė medžiagos bei statybose taikomos technologijos. Kaip ir kitose srityse, statyboje daugybė procesų jau vyksta skaitmeninėje erdvėje, o skaitmeninės statybos modeliavimo BIM (angl. building information modeling) naudojimas tampa vis platesnis. BIM naudingas visame statinio gyvavimo cikle, nuo projektavimo iki pat jo eksploatacijos ar netgi jo nugriovimo.

„Kalbant apie galimus pokyčius netolimoje ateityje, manau, kad augs surenkamumo lygis ir keisis medžiagiškumas. Vis daugiau procesų persikels į gamyklas, o statybų aikštelėje atliekamų darbų kiekis mažės. Verta paminėti, jog gamyklose, taikant automatizuotus procesus, lengviau užtikrinti palankesnes darbo sąlygas, darbų kokybę bei didesnį našumą. Tikėtina, kad ateityje bus labiau vertinamas ne pats pastato ilgaamžiškumas, o galimybė jį greičiau ir pigiau atnaujinti bei pritaikyti pakitusiems poreikiams“, – teigia D. Jankūnienė.

Drėgmei atsparios medžiagos didina pastato ilgaamžiškumą

Pastatų ilgaamžiškumas priklauso nuo suprojektuotų ir įdiegtų sprendimų konkrečiam pastatui: nuo pasirinktų medžiagų atsparumo senėjimui ir išoriniams veiksniams – klimatui, apkrovoms, eksploatacijai ir galimiems poveikiams. „Todėl pastatų projektuotojo darbas ir yra toks sunkus. Rengdamas projektą jis turi ne tik atlikti statikos skaičiavimus, bet ir parinkti tinkamiausią sprendimą kiekvienai konstrukcijai, įvertindamas projektuojamo pastato specifiką“, – akcentuoja „Foamglas“® pardavimų vadovas Baltijos šalims Povilas Valutkevičius.

Šilumos izoliacijos pasirinkimas yra vienas svarbiausių veiksnių pastato ir jo konstrukcijų ilgaamžiškumui. Anot P. Valutkevičiaus, esant padidintam drėgmės lygiui, visos konstrukcijos ir šilumos izoliacijos sluoksnis patiria jos poveikį. Medžiagai sudrėkus, prastėja jos šiluminės savybės, atsiranda pelėsio susidarymo, konstrukcinės žalos pavojus, pratekėjimai, išbalansuojami fizikiniai procesai pastato atitvarose. Todėl geriau naudoti drėgmei atsparią šilumos izoliaciją – tai tiesiogiai didina pastato ilgaamžiškumą. Priklausomai nuo naudojimo vietos, šilumos izoliacijos medžiagoms tampa svarbus ne tik atsparumas drėgmei, bet ir ugniai, apkrovoms, kenkėjams, chemikalams.

„Paprastesniems pastatams be sudėtingų procesų viduje, padidintų sandarumo ar atsparumo tam tikriems poveikiams reikalavimų, tinka įprastinės medžiagos. Tačiau sudėtingiems pastatams, ypač kurių eksploatacija siejama su didele santykine drėgme, reikia specialių sprendimų. Pasitaikė atvejų, kai pastatuose buvo neįvertintas drėgmės poveikis, tad šilumos izoliacijos sluoksnis turėjo būti keičiamas jau po vienerių metų eksploatacijos“, – patirtimi dalinasi profesionalas. Todėl labai svarbu įvertinti kokį pastatą projektuojate, kokia veikla vyks pastato viduje ir pagal tai pasirinkti sprendimus, taip pat, ne visos medžiagos gali būti naudojamos sąlytyje su gruntu ar apkrovų veikiamose zonose. Yra daugybė pastatus veikiančių veiksnių, bet tik juos pilnai įvertinus galima teisingai parinkti šilumos izoliacijos sprendimus.

Naujausios izoliacinių sprendimų technologijos

„Šilumos izoliacijos gamintojai nuolat tobulina savo sprendimus, todėl ateities pastatai galės tapti dar inovatyvesni estetikos, saugumo bei ilgaamžiškumo aspektais“, – pastebi P. Valutkevičius. Naujovė Lietuvos rinkoje – „Foamglas“® sukurta putstiklio šilumos izoliacija. Putstiklis yra visiškai atsparus drėgmei, ugniai, kenkėjams, daugeliui chemikalų, turi mažą temperatūrinį plėtimosi koeficientą bei laiko itin dideles apkrovas. Pasak specialisto, per pirmus kelerius metus produktas ne viename pastate Lietuvoje padėjo išspręsti problemas, kurias iki šiol spręsti būdavo itin sudėtinga.

„Nors šilumos izoliacijos rinka yra labai konkurencinga, bet tikriausiai negalima teigti, kad šioje srityje medžiagiškumo aspektu per paskutinius kelis metus įvyko revoliucijų. Tačiau visi gamintojai, ne išimtis ir mes, skiria dideles lėšas savo sprendimų tobulinimui, gaminių savybių gerinimui, platesniam pritaikymui, taip pat, taikomės prie vis griežtėjančių energinio efektyvumo ir tvarumo reikalavimų. Stebime ir rinkos poreikių kitimą, vis dažniau išnaudojami pastatų stogai, ant jų įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, saulės energijos elementai, rekreaciniai plotai, žali stogai, netgi baseinai ir t.t. Kinta ir fasadų mados, dažnėja atvirų apdailos tipų naudojimas, žali fasadai. Tokiems projektams reikalingos itin atsparios ir ilgaamžės šilumos izoliacijos medžiagos bei sprendimai. Dėl išskirtinio gaminių savybių derinio, „Foamglas“® plokštės plačiai naudojamos eksploatuojamuose stoguose, fasaduose ir grindų konstrukcijose sudėtinguose pastatuose visame pasaulyje.

Naujasis mūsų gaminys „Foamglas“® SKYPEARLS plokštė yra sukurta atsižvelgus į paskutines fasadų architektūros tendencijas. Ji skirta fasadams, kai šilumos izoliacija yra atvira aplinkos poveikiams: lietui, sniegui, vėjui, UV spinduliams“, – užbaigė P. Valutkevičius.

Įranga sensta morališkai

UAB „Scenos techninis servisas“ direktorius Laurynas Paškevičius teigia, jog norint įrengti apšvietimo sistemą visuomeniniuose pastatuose, kuri nebūtų pasenusi net ir po 20-ies metų, yra labiau neįmanoma nei realu. „Per dvidešimt metų dažniausiai keičiasi viešoje erdvėje esančio pastato funkcija, galimai ir jo šeimininkai. Kintant funkcijai, keičiasi foninio įgarsinimo, darbinio ar specifinio apšvietimo tam tikrose erdvėse poreikiai.“ Pasak pašnekovo, scenos apšvietimas aktualus išlieka maždaug šešerius metus: „Po šešerių metų greičiausiai jau bus sukurta kažkas naujo, technologiškai pažangesnio, tad prietaisai džiugins naujomis funkcijomis ir platesnėmis galimybėmis.“

L. Paškevičius pastebi, kad nors įranga puikiai veikia ir turbūt veiktų dar 20 metų, tačiau ji pasensta morališkai. „Sakyčiau, scenos apšvietimo įranga turi trumpesnį aktualumo ir gyvavimo laiką. Garso sistemos, jeigu nesikeičia jų funkcija ar patalpų išplanavimas – gali puikiai veikti 20 metų. Prietaisus keičiame ne todėl, kad jie yra sugedę, o dėl to, jog jie pasensta morališkai“,- pabrėžia specialistas. Vienas iš svarbių pokyčių, dėl kurių keičiami scenos apšvietimo prožektoriai – atsiranda dar daugiau funkcionalumo. Taip pat, prietaisai darosi lengvesni, mažesni, vartojantys mažiau elektros energijos. Tobulėja patys šviesos šaltiniai, gerėja jų efektyvumas.

„Tikrai nėra taip, kad, pavyzdžiui, po 6 metų teatrai keičia apšvietimo sistemą. Minėti prietaisai yra labai brangūs, tad kol jie tinkamai funkcionuoja, neskubama jų keisti. Tačiau, po šešerių metų, jie jau yra morališkai pasenę, o toje pačioje kategorijoje naujai gaminami įrenginiai yra gerokai pranašesni. Būna situacijų, kai reikia papildyti senų prietaisų, o jie jau nebegaminami. Tokiu atveju, jų papildyti nepavyks arba tai bus neracionalu, tad neretai koncertų ar teatro scenoms iš senų įrenginių formuojama veikiančių prietaisų grupė. Kai kurie prietaisai yra išardomi ir paliekamos jų dalys – jų prireikia senesnių įrenginių remontui. Šis būdas nėra pats efektyviausias, tačiau išties nepamainomas, kai aparatai yra išskirtinai reikalingi dėl savo technologinių galimybių ar nepavyksta jų pakeisti laiku. Svarbiausia naujus pirkti su kitokia vizija – efektyvesnius, geresnius“, – sako UAB „Scenos techninis servisas“ direktorius. Profesionalas akcentuoja, jog norint, kad sistemos būtų ilgaamžės, svarbu pasirinkti patikimą gamintoją bei įrangą montuojančią įmonę: „Vienintelis realus būdas adaptuoti sistemas keičiantis poreikiams – turėti stiprų partnerį, kuris projektavo, tiekė ir montavo įrangą. Toks partneris gebės nekeisdamas sistemos iš esmės ją papildyti bei iš naujo suderinti pagal besikeičiančius poreikius. “

Ką daryti, kad garso ir apšvietimo sistemos būtų ilgaamžės?

Ruošiant projektus su apšvietimo sprendiniais, juos svarbu realizuoti per keletą metų. To nepadarius ir pralaukus 5-6 metus, projektas taps neaktualiu, jį reikės perdaryti, o projektavimui skirtos lėšos bus išleistos veltui. Šešerių metų senumo technine užduotimi vadovautis tikrai negalima. Specialistas pataria viską projektuoti su vizija, kas gali keistis ateityje, kokie nauji poreikiai gali atsirasti, kokiais formatais perdavinėsime signalus. Sistemą reikia kurti kuo lankstesnę, kad ją galima būtų papildyti.

Anot pašnekovo, šiuo metu vyksta galutinis perėjimas prie šviesos diodų šaltinių. Visos kaitrinės, dujinės lempos yra išimamos iš apyvartos ir pereinama prie šviesos diodų. LED technologija po truputį tobulėjo, kasmet didėjo jos galingumas. Atsirado galimybės prožektorius naudoti didelėse erdvėse: muziejuose, biuruose, koncertuose ar stadionų atidarymuose. Ištobulintos technologijos sąlygoja platesnes parametrų ribas, suteikia dar didesnį tikslumą, o tai leidžia prietaisą naudoti įvairiau. „Manau, kad technologija toliau vystysis tomis pačiomis efektyvumo kryptimis. Prietaisai ir toliau mažės, vartos mažiau elektros energijos, bus tikslesni ir suteiks daugiau šviesos. Teatro ir koncertų scenose laukiamas lazerinio šaltinio proveržis. Manau, jog kelerių metų bėgyje atsiras pirmieji komerciniai tokio tipo prietaisai. Kaip plačiai vystysis technologija ir kaip ji bus priimta industrijos, kol kas sunku vertinti, tačiau mokslininkai jau dirba šia linkme “, – teigia L. Paškevičius.

Unsplash, Pexels, Pixabay nuotr.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2021/02/SAUSIS_APPSAS_STRUCUTM_soninisbaneris.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!