Visuomeninių pastatų išliekamąją vertę lemia dėmesys žmogaus poreikiams

2020 m. liepos 3 d.

Vida Danilevičiūtė Černiauskienė.

vida@structum.lt

Liepos 2 d. Vilniuje žurnalas „Structum“ kartu su Lietuvos architektų sąjunga sukvietė architektus ir statybų sektoriaus profesionalus diskutuoti apie tai, kaip sukurti išskirtinius visuomeninius pastatus, kurie ne tik žavėtų išorine estetika, bet ir būtų inovatyvūs, atliktų savo funkcijas ir ne vieną dešimtmetį atitiktų visuomenės poreikius. Konferencijoje „Visuomeninių pastatų išliekamasis faktorius“ Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorius Marius Dirgėla sveikino nepabūgusius susirinkti į pirmąjį po karantino viešą renginį pranešėjus ir dalyvius, o šie neslėpė, kad džiaugiasi galėdami vėl gyvai bendrauti ir dėkojo „Structum“ už galimybę susitikti su kolegomis, dalintis patirtimi, žiniomis ir kontaktais.

Pranešimus vienijo mintis, kad visuomeninės paskirties statinių išliekamąją architektūrinę, kultūrinę ir socialinę vertę lemia ne tik biurų, mokyklų, ligoninių, kultūros ir prekybos centrų funkcionalumas, bet ir jų kūrėjų dėmesys bendruomenės ir kiekvieno žmogaus poreikiams, dvasingumui, kultūrinei, gamtinei ir istorinei aplinkai.

„Structum“ konferencijoje dalyvavo koncertų salės „Tautos namai“ architektūros konkursą laimėjusios studijos „Arquivio“ steigėjas, architektas prof. Danielis Fraile’as.

 

Ateitis – tvarumas

Modernūs, techniškai inovatyvūs pastatai neabejotinai pirmiausia turi būti ir ilgai išlikti saugūs. Rimantas Staknevičius, „Hydro Building Systems“ Baltijos šalių vadovas, kvietė statyti vertikalų miestą ir pasakojo apie WICONA aliuminio fasadų sprendimų gamintojų sėkmingai įgyvendinamus tarptautinius projektus. Jis pabrėžė per pastaruosius dešimtmečius pasiektą milžinišką pažangą fasadų elementų gamybos srityje. Profilių gamintojų atstovas akcentavo bendro darbo su architektais ir projektuotojais svarbą: skirtingos architektūros, unikalių projektų aukštybinius pastatus įvairiuose pasaulio kraštuose vienija bendras dalykas – stiklo elementų fasadai. Siekdami saugumo ir komforto tikslų, jų gamintojai nuolat tobulina gaminius, o architektai panaudoja moderniausius fasado sprendinius tiek visuomeninio, tiek privataus būsto statyboje, užtikrindami maksimalų stiklo fasadų saugumą, mažiausią deformacijų galimybę, atsparumą kintančioms pastato apkrovoms, vandens ir atmosferos poveikiui bei maksimalią šilumos izoliaciją. Pranešėjas pasakojo apie atsakingo verslo naudojamą aliuminio atliekų perdirbimą naujos produkcijos gamybai ir kvietė projektams pasirinkti tvarius gamintojų sprendinius, galvojant apie ateities kartų gerovę. „Jau šiandien turime projektuoti ir statyti, galvodami apie ateitį po dešimties ir dvidešimties metų. Augant miestams, turime daug socialinių tikslų, kuriuos reikia pasiekti, o ateities raktas yra tvarumas“, – sakė R. Staknevičius.

 

Apie tvarias, ilgaamžes ir estetiškas „Mapei Ultratop“ betono grindų sistemas kalbėjęs UAB „Velve MST“ projektų vadovas, inžinierius Artūras Ručinskas akcentavo ne tik įvairias šios medžiagos panaudojimo galimybes visuomeninių pastatų, biurų ir gyvenamųjų erdvių patalpose, bet ir nurodė, jog šios grindų sistemos itin draugiškos aplinkai – tiek jų įrengimo, tiek eksploatavimo metu. „Švarus, kokybiškas ir greitesnis nei senesnių sistemų grindų įrengimas, kurį atlieka profesionalūs, išmokyti rangovai, – didelis privalumas, siekiant kurti tvarius, sertifikuotus pastatus“, – sakė pranešėjas. Darbuotojai, dirbantys su šiomis medžiagomis, įrengdami vidaus patalpų grindis, yra saugūs – sertifikuoti, draugiški aplinkai gaminiai negaruoja jas liejantiems meistrams. Įrengtos sistemos, pavyzdžiui, šildomos grindys, yra saugios tiek privačių, tiek visuomeninių patalpų naudotojams.

Emocinė vertė

Apie tai, kaip bet kokios paskirties patalpose emocinę vertę sukuria apšvietimo idėjos, kalbėjo „Ekspobalta“ direktorius Saulius Valius. Ne vieną dešimtmetį unikalius interjero, ekspozicijų bei apšvietimo sprendimus kuriančios ir įgyvendinančios įmonės vadovas pabrėžė, kaip svarbu sukurti jaukią žmogui aplinką visuomeninių pastatų patalpose, pavyzdžiui, kai jos yra belangės ir įmanomas tik dirbtinis apšvietimas. Natūralios saulės šviesos trūkumas žmogų veikia slegiamai, tad emocinei nuotaikai kurti siūloma unikalių ir ypatingų apšvietimo sprendimų, kurie jokiais kitais dirbtinio apšvietimo įrenginiais nepasiekiami. Mokslininkų, inžinierių ir dizainerių bendromis pastangomis ne vienus metus laboratorijose kurtą sprendimą pranešėjas apibūdino kaip „stoglangį“, per kurį patalpoje sklinda saulės šviesa. Programa „CoeLux“ uždarose patalpose sukuria saulėtos dienos dangaus lopinėlio iliuziją – saulės spektro spalvų šviesa, sukurta laboratorijose panaudojant šviečiantį šviesos diodų (LED) tašką ir nanotechnologijas, keičia emocinę nuotaiką patalpoje, ne tik kuria natūralios saulės šviesos įspūdį, bet ir pažvelgus akina kaip tikra saulė. Beje, šį apšvietimą panorėjus galima „perjungti“ ir gauti „mėnulio“ šviesą. Tai analogų neturintis, moksliniais tyrimais remiantis sukurtas sprendinys, skirtas žmogaus poreikiams tenkinti, jo emocinei savijautai uždarose patalpose gerinti.

 

Gerą emocinę savijautą patalpose akcentuoja ir mikroklimato sistemų kūrėjai. UAB „NIT“ pardavimų vadovė Giedrė Poškienė ragino didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą projektavimo stadijos metu, kai gana paprasta planuoti moderniausio, tvariausio pasirinkimo galimybes. Nes pagerinti jau užbaigtos statybos, juo labiau – senos statybos pastatų, mikroklimatą daug sudėtingiau. Kitas svarbus aspektas – jau projektuojant naujus statinius parinkti tokius sprendimus, kad statinio inžinerinių sistemų išliekamoji vertė būtų kuo didesnė, jos būtų naudingos kuo ilgiau, o prireikus jų renovacija būtų kuo lengvesnė ir pigesnė. Šildymo ir vėsinimo sprendimų kūrėjus pranešėja vadino „oro architektais“ ir kvietė pastatų inžinerines sistemas projektuoti taip, kad jos būtų vertingos ir po poros dešimtmečių. Kaip, pavyzdžiui, vandens sistema, kurios įrenginių eksploatavimo laikas siekia dvidešimt penkerius metus, o prireikus renovacijos yra daug galimybių pakeisti įvairius sistemos elementus.

 

Istorija, kurią atsimena

Architektų studijos „Noarchitects“ partnerė, architektė Ulė Grinevičiūtė teigė, kad geriausi projektai yra tie, kurie „daugiausia mus išmoko“, nes „istorija, kurią atsimena, tai ir yra išliekamasis faktorius“. Pranešėja grindė savo mintį gausiais asmeniniais ir komandos pavyzdžiais. Ji pabrėžė, kad žmogus yra pastatų ar erdvių centrinė ašis. Pastatai projektuojami galvojant apie žmogui jaukų mastelį, bendravimą ir papildomas funkcijas. Todėl darbai pradedami nuo objekto analizės. Tiriama jo aplinka, istorinė vertė, ieškoma išlikusių autentiškų detalių, istorijų, žmonių – tai svarbūs kriterijai, kurie padeda kurti naujos istorijos pradžią, moderniai interpretuoti senus dalykus. Į visuomeninės paskirties patalpas turi būti ne tik patogu užeiti, jaukiai prisėdus laukti aptarnavimo eilėje, bet ir gera, smagu bei lengva dirbti, nes, pavyzdžiui, biuro baldus gali per vieną naktį perstumdyti ir kardinaliai atnaujinti rutina tapusią erdvę.

 

Būtina suprasti užsakovo poreikius, neprimetant savojo požiūrio, ir, kaip sakė architektė, pajusti ne tik tai, kokias sukurti darbui jaukias vietas, bet ir nepamiršti istorinės pastato funkcijos greta užsakovui rūpimų funkcionalumų. „Galima įgyvendinti bet kokią idėją, bendradarbiaujant ir padrąsinant klientą“, – sakė U. Grinevičiūtė. Pasak jos, kartais taip pat svarbu padrąsinti ir įkvėpti rangovą, kad beprotiškiausią idėją įgyvendinantys meistrai pamatytų išliekamąją idėjos vertę ir degtų noru ją kartu įgyvendinti. Pranešėja teigė, kad, kuriant visuomeninius pastatus, svarbiausia galvoti apie jų išliekamąją vertę, kurti tvarius sprendimus, naudoti monumentalias medžiagas. „Reikia nenuleisti rankų ir kurti tvarias istorijas pastatuose. Jeigu bus asmeninis pasitenkinimas, profesinis savęs įprasminimas, iššūkiai bus sėkmingai įveikti, turėsite ką papasakoti – tada ir kūrinys įkvėps“, – sakė pranešėja.

Istorinis ir kultūrinis kontekstas

 

Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ architektūros konkursą laimėjusios studijos „Arquivio“ steigėjas, architektas prof. Danielis Fraile’as, dalyvavęs žurnalo „Structum“ konferencijoje, kalbėjo apie tai, kaip sukurti visuomeninius pastatus, kurie ne tik žavėtų savo estetika, bet ir atliktų visuomeninę funkciją. Architektas sakė, kad architektūros kokybę apibūdina tokie terminai kaip funkcija, urbanistika, naujovės, unikalus pastatas yra tobulos pusiausvyros taškas tarp modernumo ir tradicijų, o „tvarumas yra neatsiejama architektūrinio projekto dalis, kurią turime gauti neprašydami papildomai“. Būtina siekti suprojektuoti unikalius pastatus, kurie būtų estetiškai malonūs, tačiau novatoriški, funkcionalūs ir tenkinantys žmonių poreikius, tačiau turintys charakterį ir istorinę vertę, neatsietą nuo kultūrinės erdvės. Konferencijos dalyviams architektas pristatė tokius studijos projektuotus visuomeninius pastatus kaip Albasetės teatras-auditorija Ispanijoje, Liublianos mokslo centras Slovėnijoje, Meridos senamiesčio teatras Ispanijoje, Gvangdžu viešoji biblioteka Pietų Korėjoje. Lietuvoje ši architektų komanda taip pat sukūrė ir pasiūlė Kauno M. K. Čiurlionio koncertų centro projektą. „Architektūra visada turėtų reaguoti į visuomenę ir kontekstą, kuriame ji iškils“, – sakė architektas prof. D. Fraile’as.

 

Nuotr. Karolis Kiniulis

https://structum.lt/wp-content/uploads/2020/05/340x430_pentacolor.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!