VYRIAUSIASIS VILNIAUS ARCHITEKTAS M. PAKALNIS: KUO DAUGIAU ŽALIŲJŲ ZONŲ, TUO GERIAU MIESTAS GALI IŠTVERTI EKSTREMALŲ KARŠTĮ AR ŠALTĮ

2019 m. gruodžio 23 d.

Admin Structum.

admin@estructum.lt

Aplinkos ministerijos kasmet organizuojamas Urbanistinis forumas šįkart buvo orientuotas į klimato kaitos temą. Forumo moderatorius, „15min.lt“ portalo versijos anglų kalba redaktorius Ruslanas Iržikevičius priminė, kad šiemet Didžiosios Britanijos žaliosios energetikos konsultacijų bendrovė „GreenMatch“ publikavo tyrimą apie klimato kaitą ir jos poveikį 32 šalims. Jo išvada – Lietuva yra viena labiausiai klimato kaitos paveiktų valstybių.

Kadangi netrukus 85 % pasaulio žmonių gyvens miestuose, turime siekti, kad būtent miestai taptų švaresni, tvaresni bei efektyvesni.

„Todėl urbanistų bendruomenei kyla urbanistinio planavimo iššūkių: kaip prisitaikyti prie klimato kaitos, kaip deramai pasiruošti ateities klimato kaitos scenarijams?“ – sakė R. Iržikevičius.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas ir Urbanistinio forumo įkūrėjas pripažino – gali atrodyti, kad klimato kaita yra labai toli, tačiau iš tikrųjų jos padariniai Lietuvoje jau juntami ir būsimi sprendimai nulems, kaip gyvensime artimiausius 40 metų.

Taip pat jis pridūrė, kad ne pramonė, o mūsų vartojimas yra klimato kaitos variklis. Kasdien pasaulyje žmonių skaičius išauga po 200 tūkstančių. Šie žmonės kiekvieną dieną auga ir neabejotinai vartoja įvairius išteklius.

GYVENAME BESIBAIGIANČIO LEDYNMEČIO LAIKOTARPIU

Vilniaus vyriausiasis architektas ir Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis šiame forume skaitė pranešimą apie sostinės prisitaikymą prie klimato kaitos. Jis prisipažino, kad kalbėti apie klimato kaitą jam buvo asmeninis iššūkis.

Ruošdamasis pranešimui specialistas išanalizavo Žemės temperatūros kaitą per pastaruosius 2,5 mlrd. metų. Peržvelgus tokį ilgą laikotarpį, matyti, kad klimatas Žemėje didžiąją laiko dalį buvo daug karštesnis, nei yra dabar. Šiuo metu, pasak M. Pakalnio, mes gyvename ledynmečio pabaigoje.

„Pažvelkime pusę milijono metų atgal – jau praėjo 10 tūkst. metų nuo pastarojo ledyno atsitraukimo. Jei išgyvename ledynmečio pabaigą, vadinasi, temperatūra dar kils. Tačiau žmogaus veikla taip pat prisideda prie šių klimato pokyčių“, – sakė M. Pakalnis.

Jis vardijo civilizacijas, kurios išnyko dėl atvėsusio klimato arba turėjo trauktis gyventi kitur. Ar ir mums taip nutiks?

„Karščio bangos atneša liūtis. Tuomet atsiranda drąsuolių, kurie plaukioja irklentėmis patvinusia sostinės Narbuto gatve, – praėjusių vasarų įvykius Vilniuje prisiminė M. Pakalnis. – Senoji logika teigtų, kad reikia platinti nuotekų surinkimo kanalus po žeme – tuomet jais galėtų nutekėti didesni kiekiai lietaus vandens. Tačiau vandens yra tiek daug, kad šulinių dangčiai paprasčiausiai iššauna į viršų. Mūsų senoji sistema nebefunkcionuoja. Ką turime padaryti? Nereikia stengtis viso vandens vienu metu nuleisti į upę – verčiau kurkime sistemą, kuri jį sugertų liūties metu.“

Pasak Vilniaus vyriausiojo architekto, būtent dėl to miestuose kuriami nedideli vandens telkiniai. Jų paskirtis – kilus liūčiai surinkti vandenį, kad vėliau jį būtų galima pamažu išleisti į natūralias upes ar upelius.

„Kitas žingsnis – vadinamieji „lietaus sodai“. Turėtume nebijoti lietaus vandenį nukreipti į specialiais augalais apsodintas saleles, kur vanduo susigeria į gruntą“, – tikino M. Pakalnis.

NUO EKSTREMALIŲ KLIMATO REIŠKINIŲ GELBĖTŲ ŽALIOSIOS ZONOS

Vilniaus miesto savivaldybė, kurdama naująjį miesto bendrąjį planą, numatė ir didžiausią leidžiamą nelaidžių dangų kiekį sklype. Po analizės, atskleidžia M. Pakalnis, suskaičiuota, kad 60 % Vilniaus teritorijų yra padengta visiškai nelaidžiomis kietosiomis dangomis.

„Todėl reikės taikyti kurias nors iš šių priemonių arba, jei jau nėra kitų galimybių, plėsti lietaus nuotekų tinklus“, – tęsė M. Pakalnis.

Vilniuje taip pat nustatytas sklypo užstatymo rodmuo, kad ne visa teritorija būtų apstatyta namais ar daugiabučiais. Vyriausiasis miesto architektas ragino palikti šiek tiek vietos raustis sliekams, žaliuoti medžiams.

Apskritai – kuo tvaresnis yra miesto gamtinis karkasas, kuo daugiau sukurta žaliųjų zonų, tuo geriau jis gali ištverti tiek ekstremalų karštį, tiek šaltį. Todėl žaliąsias teritorijas būtina saugoti.

„Gyvename mieste, kuris pastatytas pastarojo ledynmečio upės dugne. Todėl jis įvairioms liūtims ir potvyniams yra labai jautrus“, – perspėjo M. Pakalnis.

Vilniuje dalis teritorijos – plokščiakalniai. Ant jų žaliųjų erdvių jau nebelikę, tačiau savivaldybė čia siekia sukurti alėjų ir nedidelių želdynų plotų sistemą. Jie sugertų perteklinį liūčių vandenį, o užplūdus karščio bangai – šiek tiek vėsintų miestą.

Vilnius turi svarbų gamtinį koridorių nuo Karoliniškių šlaitų iki Vilniaus ozo – vietos, kur stūksojo paskutinis šią teritoriją dengęs ledynas.

JEI MIESTAS „IŠSKYS“, BŪSIME PRIKLAUSOMI NUO KELIONIŲ AUTOMOBILIU

M. Pakalnis taip pat atskleidė apie planuojamus įrengti žvėrtakius virš judrių gatvių, kad stirnos galėtų ramiai ateiti nuo Karoliniškių miško iki „Akropolio“ ir nebūtų partrenktos Šiaurinėje gatvėje.

Anot vyriausiojo architekto, sostinės gatvės – per plačios. Gyvenamuosiuose rajonuose jos bus susiaurintos, papildomą plotą skiriant želdynams ir alternatyvaus susisiekimo (dviračių, paspirtukų) takams.

Kalbėdamas apie miesto plėtrą, M. Pakalnis pabrėžė, kad Vilnius nebegali plėstis į pakraščius – reikia išnaudoti vidinius miesto rezervus.

„Turime atlikti teritorijų konversiją. Priešingai mūsų miestas išskys, išsiplės ir tapsime dar labiau priklausomi nuo kelionių automobiliu“, – sakė M. Pakalnis.

Jis atskleidė miesto urbanistų planus tankinti gyventojų skaičių aplink numatytas greitųjų autobusų trasas, jungiančias centrą su penkiais aplink jį įvairiomis kryptimis išsidėsčiusiais miegamaisiais rajonais.

„Klimatui neišvengiamai keičiantis, tikiuosi, kad ir toliau išliksime tokiu daugiacentriu miestu, supamu išraiškingos gamtinės aplinkos. Ir kad atslinkęs naujas ledynas sustos kažkur toliau nuo Vilniaus“, – savo pranešimą užbaigė M. Pakalnis.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2020/04/PAROC_ULTRA_2020_Structum_340x430.jpg

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!