Vystomų projektų prognozės Lietuvoje – milijoninės investicijos sėkmingai plėtrai

2018 m. balandžio 23 d.

Admin Structum.

Kiekviena industrija išgyvena tam tikrus pakilimo ir nuopuolio etapus – statybų pramonė nėra išimtis. Tačiau skirtumas tas, kad perspektyvios industrijos pranašumą ir galią atgauna kur kas greičiau. Būtent dėl to Baltijos šalių pramonės ir nekilnojamojo turto (NT) rinkos ne tik sugebėjo gana sparčiai atsitiesti po prieš kelerius metus užklupusio globalaus ekonominio sunkmečio, bet ir pastebimais tempais išsiplėsti.

Anot ekspertų, bendras investicinis klimatas Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse yra teigiamas. Nepaisant iššūkių, praėję 2017 m. Baltijos šalims statybos projektų plėtros atžvilgiu buvo sėkmingi, pramonės augimui įtakos turėjo atsigaunanti Europos pramonė, o NT rinkos plėtrą motyvavo ekonomikos augimas didžiosiose pasaulio valstybėse. Tai ypač svarbu tiek vietiniams, tiek užsienio investuotojams, ieškantiems garantijų, kad investicija bus sėkminga.

Būtina paminėti, kad aktyvumas investicinių sandorių rinkoje parodė bendrą investuotojų pasitikėjimą Baltijos šalių rinkomis ir ypač aukščiausios kokybės turtu. Rinkos duomenimis, investicijos į komercinės paskirties objektus pastaruoju metu yra gana didelės. Vien 2017 m. iš Baltijos šalių aukščiausias aktyvumas užregistruotas Lietuvoje, kur investicijų apimtys į komercinės paskirties NT siekė 312 mln. eurų ir pralenkė iki šiol rekordiniais laikytus 2008 m. rezultatus (beveik 310 mln. eurų). Verta paminėti, kad statybos įmonės 2017 metais šalyje atliko darbų už 2,6 mlrd. EUR, tai 9,7 proc. daugiau nei 2016 m. Pastatų statybos darbų atlikta 6,6 proc., o inžinerinių statinių statybos darbų − 14,2 proc. daugiau nei 2016 m.

Laisvosios ekonominės zonos vaidmuo, vystant Lietuvos projektus

Didelę svarbą 2017 m. Lietuvos NT rinkoje vaidino ir šešios Lietuvoje veikiančios laisvosios ekonominės zonos. Jos pritraukė tokius tarptautinius investuotojus kaip „Continental“, „Hella“ ir kt., planuojančius investuoti šimtus milijonų eurų ir sukurti keliolika tūkstančių naujų darbo vietų. Vien naujoji „Continental“ gamykla Kauno regione įdarbins 1000 specialistų.

„Pirmosios „Continental“ gamyklos statybos Lietuvoje yra svarbi mūsų strategijos Europoje dalis. Šis strateginis sprendimas leis auginti elektronikos komponentų gamybą ir rinkos dalį Europoje tam, kad galėtume patenkinti augančią mūsų produkcijos paklausą“, – oficialiame pranešime spaudai sakė Dr. Hansas-Jürgenas Braunas, vadovaujantis „Continental“ elektronikos komponentų gamyklų junginiui, kuriam priklauso 28 gamyklos visame pasaulyje.

Didžiausios užsienio investicijos Lietuvoje patikėtos „Baltic Engineers“

Užsienio investicijų pritraukimas nebūtų įmanomas be patikimų sąjungininkų Lietuvoje. Siekdama garantuoti tikslingą ir efektyvų projekto vystymą bei kokybišką rezultatą, Vokietijos technologijų ir automobilių komponentų pramonės kompanija „Continental“ patvirtino bendradarbiavimą su inžinerinio konsultavimo ir projektų valdymo bendrove iš Vilniaus „Baltic Engineers“.

Bendrovės specialistai šiemet sukurs ir pradės įgyvendinti naują, inovatyvų „Continental“ gamyklos statybos projektą Pakaunėje, laikomą viena didžiausių investicijų Lietuvos istorijoje ir siekiantį 95 mln. eurų.

„Baltic Engineers“ yra viena didžiausių inžinerinio konsultavimo kompanijų Lietuvoje. Kokybės požiūriu bendrovė atestuota ISO sertifikatais, turi BREEAM atestuotojo vertintojo licenciją. Bendrovė nuolatos investuoja į darbo kokybės gerinimą ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą. „Baltic Engineers“ atkakliai siekia didinti įmonės veiklos inovatyvumą, efektyvumą, paslaugų kokybę ir, žinoma, konkurencinį pranašumą rinkoje.

„Continental“ dėmesio „Baltic Engineers“ sulaukė po to, kai pastaroji tapo langų gamybos komplekso, kylančio Marijampolės LEZ, statybų projektuotoja ir valdytoja. Šio projekto vertė – 100 mln. eurų. Anksčiau „Baltic Engineers“ išgarsėjo sėkmingais „IKEA“ projektais Vilniuje bei Rygoje.

„Tarptautinės industrijos milžinų dėmesį patraukėme įgiję patirties stambiuose tarptautiniuose projektuose, be to, esame viena iš nedaugelio Baltijos šalių rinkoje dirbančių įmonių, turinčių kompetencijų suteikti dvi pagrindines projektų vystytojų itin vertinamas projektavimo ir projektų valdymo paslaugas vienu metu“, – sako Darius Kvedaras, „Baltic Engineers“ generalinis direktorius.

„Baltic Engineers“ vadovas atskleidė, kad „Continental“, rinkdamasi partnerius Lietuvoje, kėlė itin didelius reikalavimus ir ieškojo įmonių, profesionaliai naudojančių šiuolaikiškus projektavimo įrankius. Pasak generalinio direktoriaus, „Continental“ gamykla projektuojama pasitelkiant pažangiausią 3D informacinio pastato modeliavimo – BIM (angl. Building Information Modelling) – programinę įrangą bei BIM projekto valdymo standartus. Taikant šią šiuolaikišką projektų kūrimo ir valdymo metodiką, kiekviename etape gali būti kontroliuojama projekto kokybė, darbų terminai, ištekliai, būsimas statybų biudžetas, o vėliau ir statybų eiga bei valdymas, pastato priežiūra ir jo eksploatacija.

Be to, projektas rengiamas vadovaujantis JAV tvaraus projektavimo sistemos LEED (angl. Leadership in Energy and Environmental Design) reikalavimais.

„Continental“ kuria novatoriškas technologijas ir paslaugas, skirtas tvariam ir sujungtam žmonių bei jų prekių judumui. Naujoms įmonėms, kaip ir Lietuvos gamyklai, keliami aukščiausi tvarumo ir gamtosaugos reikalavimai. Pakaunėje iškilsianti gamykla užims 16 tūkst. m2 plotą ir turės atitikti A+ energinės klasės reikalavimus, o renkantis statybines medžiagas bus remiamasi ne vien įprastais techniniais duomenimis, bet ir jų gyvavimo trukmės analize.

Be to, siekiant kuo efektyviau panaudoti energiją būsimame pastate, ketinama atlikti ir pastato, ir visų technologinių įrenginių dinaminį, energinį modeliavimą. Jis bus vykdomas gamyklą „pastatant“ virtualioje erdvėje ir imituojant pastato gyvavimą, fiksuojant konkrečius energijos sąnaudų pokyčius per visus metus.

Energinis modeliavimas leis „Baltic Engineers“ projektuotojams itin tiksliai parinkti energiją taupančius sprendimus ir medžiagas, atsižvelgti ne į teorinius skaičiavimus, bet į realius modeliavimo metu gautus duomenis.

Būsimas gamyklos pastatas turės atitikti aukščiausius patikimumo standartus pagal „FM Global“ reikalavimus, apimančius nuostolių prevencijos standartus, susijusius su kokybe, techniniu vientisumu ir našumu.

Planuojama, kad „Continental“ gamyklos statyba bus baigta 2019 m. antrojo ketvirčio pabaigoje. Čia dirbs apie 1000 specialistų. Projekto eigos koordinavimo kokybę užtikrins ne tik įmonėje įdiegti ISO, bet ir Vokietijos VDI standartai.

Nauji projektai – ekonominės plėtros garantija

Socialiniai, kultūriniai, ekonominiai pokyčiai bei nuolatos kintantis investicinis klimatas skatina žvelgti į tolesnę ateitį ir galimus būsimus poreikius įgyvendinant naujus projektus Lietuvoje ne tik pramonės, bet ir komercinio NT arba individualaus būsto sektoriuose. Juk jie visi yra tampriai susiję – pramonė įdarbina tūkstančius žmonių. Jau šiandien prie naujų projektų įgyvendinimo dirba daugybė profesionalių projektuotojų, konsultantų ir statybos specialistų. Šie žmonės nuomojasi biurus, ieško būsto savo šeimoms, o galbūt ir investuoja į komercinį NT.

Projektų kūrimas, įgyvendinimas ir eksploatavimas iš tiesų lyg uždaras ciklas, kuriame kiekvienas veiksmas bei etapas yra neatsiejamai susijęs. Skatinant ekonomikos plėtrą didėja galimybė įgyvendinti daugiau projektų, kurie savo ruožtu užtikrina naujų darbo vietų atsiradimą. Tuomet mažėjant nedarbo lygiui ir kylant pajamų lygmeniui, atsiranda intensyvesnis nuosavo gyvenamojo būsto poreikis. Auganti būsto paklausa, vėlgi motyvuoja įgyvendinti naujus projektus.

Būtent siekiant užtikrinti sklandų šio ciklo gyvavimą, laisvosios ekonominės zonos vystymas turi būti tikslingas ir efektyvus. Deja, bene didžiausia problema, su kuria susiduria užsienio investuotojai, ketinantys statyti dideles gamyklas ar fabrikus, yra specialistų trūkumas, o tai, savaime suprantama, tampa mūsų šalies švietimo problema. Taip pat būtina gerinti ir bendrąją miestų infrastruktūrą. Vis dėlto, palyginti su 2016 m., 2017-aisiais naujų darbo vietų skaičius augo 40 %, o investicijų – 53 %. Tokie skaičiai skatina tikėtis, kad ir 2018 m. nenuvils, tačiau, ekspertų teigimu, šie metai, ko gero, bus gana ramūs didelių investicijų iš užsienio atžvilgiu.

Visgi, kad ir koks procentinis augimas būtų, net ir nedidelę pramonės plėtra padeda augti ir kitiems NT sektoriams, ypač ten, kur aktyvios laisvosios ekonominės zonos (LEZ). Pozityvūs pastarųjų metų pokyčiai juntami Vilniaus rajone. Tikimasi, kad pramonės objektų realizavimas greitai turės teigiamą efektą ir kituose Lietuvos miestuose, tokiuose kaip Kaunas, Marijampolė ir kt.

/img/banners/Artwork Milena_Structum_340x600px.gif
Būk pirmas!